Daug metų buvusio tuščio žlugusio banko pastate Vasario 16-osios gatvėje vėl šurmuliuoja žmonės. Pastatą išsinuomojo Šiaulių miesto savivaldybė ir ten įkurdino Socialinių reikalų departamentą. Nors triaukščio pastato vien patalpų nuoma miesto biudžetui kas mėnesį kainuoja beveik 6 tūkst. Eur, sakoma, kad žmonėms patogiau.
Gyventojų eilių nėra
Dalis žmonių vis dar įprastai traukia į Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrių Aušros alėjoje. Ten randa nuorodą, kad skyrius išsikėlė. Jau kitą savaitę tose patalpose įsikurs Kultūros centras. Čia šios įstaigos darbuotojai glausis porą metų, kol remontuos centro pastatą.
Buvusio „Snoro“ pastato pirmajame aukšte – Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus priimamasis. Jį pastato nuomotojas pritaikė gyventojų priėmimui. Čia su gyventojais dirba 12 specialisčių, įrengta elektroninė priėmimo informacinė sistema, tačiau ji kol kas dar tik testuojama. Koridoriuje laukusios kelios moterys sakė, kad dabar erdvės daugiau, tačiau svarbiausia, kad nereikėtų ilgai laukti. Viena šiaulietė prisiminė laikus, kai daugybė žmonių laukdavo savo priėmimo vargdami senajame skyriaus pastate, tačiau įvedus išankstinę registraciją eilių ir ten neliko.
Antrajame aukšte įsikūrė kitas departamento skyrius – Socialinių paslaugų, o trečiajame – valdžia, tai yra, departamento direktorius Deividas Petrolevičius bei Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus vedėja Aušra Gailiūnienė, keletas nedirbančių tiesiogiai su klientais specialistų. Erdvūs kabinetai, fojė dizainas primena ne Savivaldybės įstaigą, o klestinčio banko laikus.
Pastatas pritaikytas neįgaliesiems – triaukščiame pastate įrengtas liftas. Tiesa, kol kas dar irgi neveikiantis.
Socialinės išmokos ir kompensacijos išaugo kelis kartus
Socialinių išmokų skyriaus vedėja A. Gailiūnienė sakė, kad pagerėjo sąlygos aptarnauti žmones, nes darbuotojai ir senose patalpose buvo pakankamai gerai įsikūrę. Anot vedėjos, socialinė parama gyventojams pastaraisiais metais išaugo kelis kartus – pernai skirta 23 mln. Eur. Pasikeitus įstatymams, kompensacijų gavėjų padaugėjo beveik trigubai. Nuo šių metų daug resursų pareikalavo išmokų vaikams administravimas. Jau dabar skyrius yra gavęs 14 tūkst. prašymų. Vedėja džiaugėsi, kad prašymus išmokoms vaikams gauti gyventojai daugiausiai pildo elektroniniu būdu.
„Nors specialistams darbo sutvarkyti elektroninius duomenis yra beveik daugiau, tačiau žmonėms nereikia eiti į skyrių“, – sakė A. Gailiūnienė. Dabar skyriuje yra įrengta kompiuterizuota darbo vieta, kurioje klientai, padedami specialistų, gali patys elektroniniu būdu pateikti prašymą.
Darbuotojai tikisi, kad kartą parodžius vėliau žmogus jau mokės tai padaryti ir savarankiškai.
Per dieną gaunama apie 150 elektroninių prašymų vaiko išmokoms gauti, nors buvo dienų, kai į duomenų bazę suplaukdavo jų iki 800. Vedėja primena, kad tada ėmė strigti socialinė informacinė elektroninė sistema visoje šalyje.
Pagal išankstinės registracijos būdu išdalytus talonus vienas specialistas per dieną aptarnauja 12 žmonių.
„Nors orai atšilo, šildymo sezonas baigėsi, kol kas klientų srauto sumažėjimo nepajutome. Matyt, žmonės, pamatę vonios gyvatuko šilumos kainas, tęsiasi kompensacijas. Kadangi pensininkams buvo indeksuotos pensijos, jie turėjo prašymus kompensacijai gauti teikti kas 3 mėnesius.
Kompensacijas retai kas tvarkosi elektroniniu būdu, nes čia šiek tiek sudėtingiau“, – sako A. Gailiūnienė.
Ji pasakoja, kad Aido gatvėje įsikūrusiame filiale 13 darbuotojų dirba prastomis sąlygomis, patalpoms reikia kapitalinio remonto. Vedėja sakė, kad Savivaldybė nusprendė neišlaidauti remontui, o skelbti patalpų nuomos konkursą ir išnuomoti naujas patalpas skyriaus filialui pietiniame rajone. Nors Savivaldybė turi jai priklausančių ir neišnaudojamų patalpų, pinigų nuomai negaili.
Sąlygos puikios, o rezultatai?
Socialinių paslaugų skyrius buvusio banko pastate dirbti pradėjo pirmiausia – nuo kovo vidurio persikėlė iš patalpų Vytauto gatvėje. Naujuose kabinetuose vis dar montuojama skaitmeninė įranga. Skyriuje 7 darbuotojai – 8 kabinetai. Skyriaus vedėja Edita Čičelienė aiškina, kad specialistai taip erdviai ilgai nedirbs. Nuo liepos 1 d. Savivaldybėje naikinamas Vaiko teisių apsaugos skyrius ir dauguma specialistų pereis dirbti į valstybinės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos regioninį padalinį. Savivaldybės administracijoje liks trys vaiko teisių specialistai ir jie dirbs Socialinių paslaugų skyriuje.
Nebeliks rizikos šeimų statuso, o atsitikus krizei su šeimomis dirbs Socialinių paslaugų skyriaus atvejo vadybininkai. Perkelti specialistai taip pat dirbs su globos centrais, su socialiniais globėjais, budinčiais globotojais.
E. Čičelienė sutinka, kad darbo sąlygos puikios, tad dabar bus laukiama ir puikių rezultatų.
„Stengiamės. Daugėja vienišų senų žmonių, ieškome jiems globos įstaigų po visą Lietuvą. Prašome kaimynų, pažįstamų, sužinojusių apie vienišus be pagalbos žmones, mums apie tai pranešti, mes rasime kaip jais pasirūpinti“, – prašo vedėja šiauliečių.
Ateities perspektyva – grupinio gyvenimo namai. Šiauliuose jie dar nesteigiami, dairomasi į kitas savivaldybes, o kitų miestų patirtis rodo, kad gyventojai tokiai kaimynystei prieštarauja.
Dar vienas skyriaus rūpestis – naujos vaikų globos sistemos sukūrimas, nes nuo 2020 metų šalyje turi nelikti vaikų globos namų. Rengiami budintys globotojai, kurie laikinai (iki 12 mėnesių) prižiūri iš šeimų paimtus vaikus. Kol kas Šiauliuose sutartys sudarytos su 6 tokiais globotojais, dar du jau yra parengti ir du mokosi. Budinčiųjų globotojų sistema visoje šalyje kuriama nelengvai, nors, pavyzdžiui, Šiauliuose už vieno vaiko priežiūrą tokiam asmeniui mokama 854 Eur.
Priimamajame į specialistų kabinetus norinčių patekti laukia du-trys žmonės.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Erdviame departamento valdžios fojė – prabangus bankinis dekoras. Keistą įspūdį palieka veidrodis „paauksuotais“ rėmais.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
