Didieji prekybos tinklai sparčiai plečiasi. Parduotuvių yra vos ne ant kiekvieno miesto kampo. Tik kažkodėl žmonės neaplenkia ir turgaus. Miestiečiai sako, kad turgaus asortimentas juos visiškai patenkina. Prekeiviai komentuoja, kad čia galima nusipirkti pigesnių prekių ir gauti daugiau nuolaidų.
Ieško pigesnių prekių
Turgaus prekeivė Nijolė patikina, kad turgaus produkcija savo kokybe bei šviežumu nenusileidžia, o dažnai net ir lenkia parduotuvių prekes. Be to, turguje parduodamų daržovių ir vaisių kainos yra mažesnės nei parduotuvėse. Taip pat čia šiek tiek pigesnė mėsa.
„Viską parduodu paprastiems žmonėms prieinamomis kainomis. Leidžiu ir nusiderėti. Jei žmogus perka kelis produktus, visada pritaikau nedidelę nuolaidą“, – sako prekeivė.
Ji pasakoja, kad šiuo metu žmonės labiausiai perka šviežias bulves, agurkus, ridikėlius, salotas, svogūnų laiškus, rūgštynes.
Tiesa, turguje dažniausiai lankosi vyresnio amžiaus žmonės. Prekybininkės teigimu, pagyvenę žmonės ieško pigesnės ir geresnės kokybės produktų, visada pasidomi ar prekė lietuviška: „Dažniausiai apsiperka vyresnio amžiaus žmonės, nes jie, matyt, turi daugiau laiko ir ieško kokybiškesnės prekės. Jaunuolių ateina vos vienas kitas, turbūt jie dažniau bėga į prekybos centrus, nes ten gali greičiau apsipirkti.“
Turguose galima įsigyti ne tik pigesnio maisto, bet ir avalynės, rūbų. Tik, žinoma, ne pačių madingiausių. Šios prekės dažnai atsilieka nuo siūlomų parduotuvėse. Nepaisant to, žmonės rūbus perka. Tą patvirtina ir prekeivė Jolanta: „Žmonės ieško, kur pigiau, todėl ir perka. Aišku, jaunimui kokio rūbo nelabai pavyksta įsiūlyti, bet vyresnio amžiaus moterys perka tiek sukneles, tiek batus“, – tvirtina prekeivė.
Tikisi maloniai pabendrauti
Turguje sutikti klientai įvardijo tas pačias apsipirkimo priežastis. Jų nuomone, tik turguje galima rasti pigesnių šviežių, natūralių, lietuviškų produktų, maloniai pabendrauti su pardavėjais.
„Reikia padėti senoliams, prekiaujantiems savo pačių užaugintomis gėrybėmis ar megztomis kojinėmis. Turguje perkame mėsą, žuvį, daržoves. Per vieną apsipirkimą išleidžiame 20 eurų. Aišku, kai pritrūksta laiko, mieliau apsiperkame prekybos centre, nes ten vienoje vietoje galima rasti įvairesnių prekių“, – atvirauja turgaus lankytoja Vida.
Genovaitė sako, kad turguje apsiperka dėl galimybės išsirinkti riebesnės mėsos ir malonaus prekeivių bendravimo: „Turguje galima įsigyti pigesnės mėsos ir išsirinkti patį geriausią mėsos gabalą. Paprašyti, kad nupjautų nepatinkančią vištienos uodegėlę ir pan. Man patinka ir pats bendravimas su pardavėjais. Smagu, kad jie visada atsižvelgia į pirkėjo poreikius.“
Algirdas pasakoja, kad apsiperka turguje dėl seno įpročio pirkti tik iš patikimų ūkininkų: „Dažniausiai apsiperku pas tą pačią ūkininkę. Ją pažįstu jau daug metų ir niekada nenusivyliau iš jos įsigytų produktų skoniu. Man patinka laikytis tradicijų ir pirkti tuos produktus, kurių skonis gerai žinomas. Nemėgstu eksperimentuoti ir savo įpročių keisti neplanuoju.“
Svarbiausia gebėti valdyti savo finansus
Šeimos finansų ekspertė Jūratė Cvilikienė komentuoja, kad atliktų tyrimų duomenimis, turguose dažniausiai apsiperka vidutinių pajamų grupės atstovai, mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Anot jos, miesteliuose yra mažiau didelių prekybos centrų, todėl gyventojai neturi didelio pasirinkimo. Ne mažiau svarbus ir noras sutaupyti.
Nepaisant to, didesniuose miestuose, kur gausu parduotuvių, konkurencija tokia didelė, kad neretai kaina turguje gali būti net didesnė nei prekybos centre. Šiandien jau yra nemažai žmonių, kurie turgų renkasi dėl autentiškumo, ieško lietuviškų produktų, nori pabendrauti, o kaina jiems nebėra pagrindinis apsisprendimo kriterijus.
Finansų ekspertės nuomone, ateityje turgaus klientų neturėtų sumažėti: „Manau, turgus ir prekybos centrai toliau gyvuos šalia, siūlydami skirtingą apsipirkimo alternatyvą ir ieškodami savo išskirtinumo. Juk neretai didieji prekybos centrai savo prieigose leidžia prekiauti ūkininkams, o savaitgaliais stovėjimo aikštelėse atidaromi turgūs. Manau, kad tokia draugystė yra labai naudinga pirkėjui, nes suteikia daugiau galimybių rinktis ir lyginti, o prekybininkai džiaugiasi didesniais klientų srautais.“
Bet kokiu atveju, pašnekovės teigimu, svarbiausia ne pati apsipirkimo vieta, bet gebėjimas valdyti savo asmeninius finansus.
„Svarbiausia turėti bent savaitės planą ir aiškiai žinoti, kiek galime skirti lėšų maistui. Tuomet lieka lyginti kainas, ieškoti savo mėgstamų sezoninių produktų bei su malonumu ruošti maistą sau ir savo šeimai. Tačiau kai mes kalbame apie išankstinį biudžeto planavimą, manau, lengviau kainas lyginti peržiūrint jas elektroninėse parduotuvėse ir tuomet nuspręsti, kur verta vykti. Turgaus kainas nuspėti sunku, tad prireiks daugiau savikontrolės apsiperkant“, – pataria J. Cvilikienė.
