Vaikų noras ateityje tapti verslininkais neretai sulaukia įdomios tėvų reakcijos. Jie dar kartą perklausia savo atžalos, ar jis tikrai norėtų tapti tuo sukčiautoju, mažus atlyginimus darbuotojams mokančiu tironu. Tokia reakcija rodo lietuvių nepasitikėjimą verslu. Tai patvirtina ir atlikta gyventojų apklausa.
Labiausiai nepasitiki moterys
Didžioji dalis gyventojų – net 69 proc. – šiuo metu verslą laiko nesąžiningu. Per pastaruosius metus žmonių nuomonė apie verslą išliko panaši – 2014-aisiais nepasitikėjimas verslu siekė 65 proc. Tokias tendencijas rodo komunikacijos agentūros „Nova media“ ir žiniasklaidos planavimo agentūros „OMD“ atliktas sudėtinis visuomenės nuomonės tyrimas, skirtas nuolatinei verslo reputacijos stebėsenai ir vertinimui.
Remiantis tyrimu, dauguma gyventojų mano, kad verslas siekia pelno nepaisydamas darbuotojų poreikių ir gerovės – 68 proc., taip pat, kad padarys viską, net jei dėl to tektų nusižengti teisės aktams – 64 proc., o įvairius projektus, socialines iniciatyvas remia siekdamas tik naudos sau – 62 proc.
Remiantis tyrimu, verslo sąžiningumu Lietuvoje labiausiai abejoja moterys – 72 proc. jų mano, kad verslas yra nesąžiningas. Taip pat didžiausią nepasitikėjimą verslu reiškia asmenys, kurių pajamos yra žemiausios (72 proc.).
Vis dėlto verslą sąžiningu laiko bene trečdalis Lietuvos gyventojų – 31 proc. Dažniau teigiamai į verslą žiūri vyrai (36 proc.), taip pat gaunantieji didesnes pajamas (41 proc.).
Daugiausia gyventojų 2018 m. pasitikėjimo sulaukusių įmonių viršūnėje – telekomunikacijų ir ryšių įmonės. Taip pat gyventojai linkę labiau pasitikėti informacinių technologijų įmonėmis. Lietuvos gyventojai pasitiki ir profesinio ugdymo ir mokslinių tyrimų įmonėmis.
Tarp mažiausiai pasitikėjimo 2018 m. sulaukusių įmonių – statybos ir nekilnojamojo turto, energetikos ir gamtinių išteklių įmonės, prekybos tinklai, fizinės ir elektroninės parduotuvės.
Siūlo keisti retoriką
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento Vidmanto Japerto tokie apklausos rezultatai nestebina. Jis „Šiaulių naujienoms“ komentuoja, kad tam tikru gyvenimo momentu, žmonės apskritai būna viskuo nepatenkinti. Negatyvią emociją suformuoja savo galvoje ir apie tai, kaip būtų galima situaciją pakeisti, neretai net nepagalvoja. Juk didelė dalis žmonių visada mėgsta kažkuo piktintis, o pati blogiausia žinia – jiems pati smagiausia.
„Nuomonė apie verslą formuojama tiek viešosios informacijos priemonėse, tiek aptariant verslo ir valdžios santykius. Publikacijose rašoma apie neskaidrius, nesąžiningus verslus, slepiamą „šešėlį“, todėl natūraliai ir formuojasi tokia antipatija verslui“, – mano V. Japertas.
Nepaisant to, didelė dalis Lietuvoje gyvenančių jaunų žmonių norėtų tapti verslininkais. Tik šią svajonę įgyvendina ne visi. Taip yra, nes ne kiekvienam lemta tapti lyderiu, gebančiu prisiimti atsakomybę už save ir aplinkinius. Galbūt tam trukdo ir verslui nepalankūs šalies įstatymai, blogas valdžios institucijų požiūris į verslą ir pan.
ŠPPAR prezidento nuomone, situacija pasikeistų, jeigu pagrindinio ugdymo mokyklose būtų skiriamas deramas dėmesys jaunų žmonių verslumo ugdymui.
„Nuomonė apie verslą būtų kur kas geresnė, jeigu jaunuoliams būtų suteikiamos pačios naujausios, atsakingiausios žinios apie verslą, verslo kūrimo sąlygas. Jeigu mokyklose ir šeimose būtų apie tai kalbama, tai dalinai įneštų daugiau aiškumo“, – sako V. Japertas.
Anot jo, verslas būtų vertinamas labiau teigiamai, jeigu valdžia imtųsi naujos retorikos, ieškotų ir įgyvendintų priemones, skatinančias kitokį gyventojų požiūrį: „Kuo ilgiau diskutuosime apie tai, kaip Lietuvoje gyventi yra negerai ir neieškosime problemos sprendimo būdų, tuo būsime mažiau patrauklūs potencialiems investuotojams ir ateityje visi gyvensime blogiau.“
Žinoma, verslas taip pat turėtų pasitempti ir suprantamiau aprašyti savo veiklą, dalytis gerais darbuotojų atsiliepimais, aktyviau įsilieti į bendruomenės gyvenimą ir t. t.
