Lietuvos medikų sąjūdis sukvietė visus, neabejingus sveikatos sistemos pokyčiams, Medikų dienos išvakarėse, balandžio 26-ąją, susirinkti Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje ir dalyvauti mitinge „Ką pasiūlysite medikams rytoj?“ Keliami reikalavimai svarbūs ir medikams, ir pacientams: pakankamas finansavimas sveikatos sektoriui, jo efektyvumas, korupcijos prevencija, medikų darbo sąlygų gerinimas, kokybiškos paslaugos pacientams.
Siekia skaidrios, efektyvios sveikatos sistemos
Lietuvos medikų sąjūdžio taryboje Šiauliams atstovauja Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja oftalmologė Lina Bridžiūtė-Skučienė. Pasak gydytojos, mitingas prasmingas todėl, kad Lietuvos sveikatos sistemą būtina reformuoti iš esmės, o realių pokyčių kol kas nematyti, reikalavimai dar neįvykdyti.
„Norime skaidrios, efektyvios, deramai finansuojamos sveikatos apsaugos sistemos. Ne atlyginimų klausimas svarbiausias, kaip dabar norima visuomenei įteigti, – sako medikė. – Rudenį sąjūdžiui buvo priekaištaujama, kad per vėlu reikalauti reformų, nes biudžetas jau suformuotas. Dabar mes reikalaujame iš anksto, kad 2019 metų valstybės biudžete būtų numatytas realus prioritetas sveikatos apsaugos sistemai.“
Kol kas valstybė tinkamai nefinansuoja draudžiamųjų asmenų sveikatos priežiūros, nepajėgi atvirai spręsti didžiosios korupcijos problemų, kai vyksta neskaidrūs viešieji pirkimai ir iššvaistomos milžiniškos lėšos. Neadekvatūs paslaugų įkainiai negarantuoja galimybės teikti kokybiškas gydymo paslaugas, stringa gydymo įstaigų restruktūrizacija, neatsirado pagarbaus dialogo su medikų organizacijomis.
Lietuvos medikų sąjūdis baiminasi, kad gydytojai liks apgauti ir dėl atlyginimų. Sudalyvauta įvairiose diskusijose, keliose darbo grupėse, buvo vaikštoma į ministerijas ir kitas institucijas, tačiau skaičiai, apie kuriuos kalbama, gerokai prasilenkia su realybe. „20 proc. vidutiniškai“ pakėlimas problemos neišspręs, nes tai nereiškia, kad visiems pakils atlyginimas 20 proc.
Medikų sąjūdis laikosi pozicijos viską viešinti.
Paskutinėmis dienomis susitikimai su premjeru S. Skverneliu nieko nekeičia. Tuo labiau kad susitikime Jaunųjų medikų sąjūdžio tarybos narei Urtei Builytei užsiminus apie galimą medikų emigracijos padidėjimą atšauta: „Tai jūs ir važiuokit.“
Tikimasi, pasak L. Bridžiūtės-Skučienės, kad mitingas pasitarnaus ir visuomenės švietimui apie visiems rūpimas problemas. Pacientai girdi nevisą informaciją tiek iš ministerijos, tiek iš ligonių kasų: kaltas lieka medikas, kai pacientui tenka prisimokėti už paslaugas.
Pora valandų bendravimo aikštėje – ir Mediko dienos šventė, ir priminimas: dirbkime kartu, kad sveikatos apsaugos sistema imtų sveikti.
Ne mitingo reikia, o streiko
Lietuvos gydytojų sąjungos Šiaulių filialo pirmininko pavaduotojas chirurgas Rolandas Burkauskas pritaria mitingo organizatorių keliamiems reikalavimams: medicina ir švietimas turi būti prioritetinės sritys. Bet visuomeninės veiklos patirties turintis medikas įsitikinęs, kad tokiais būdais problemos nebus išspręstos.
„Atsiverskite 10–15 metų senumo laikraščius: galima kopijuoti ir spausdinti. Per tą laiką niekas nepasikeitė. Būtina tvarkyti sveikatos apsaugą ir jos finansavimą, ligoninių tinklą iš esmės. Specialistų ruošimas, vaistų politika reikalauja didžiulio dėmesio.
Iškovotas 20 proc. atlyginimų pakėlimas nuo gegužės 1 d., bet iš niekur pinigų neatsiras, jeigu valstybė už studentus, kariškius ir kitus socialiai draudžiamus asmenis moka trečdaliu mažiau negu turėtų. Nereformuojamas ligoninių tinklas: ne apie rajono ligoninių uždarymą kalbu, o apie paslaugų perskirstymą. Rajonuose turėtų likti terapija, slauga, vidaus, nervų ligų gydymas. Planinės operacijos, kitos sudėtingos paslaugos turi būti perkeltos į centrus. Išsispręstų specialistų trūkumo klausimas, aparatūros kaštai ir pan.
Pacientų reikalavimai auga, o galimybės aukšto lygio paslaugas teikti – ribotos. Gydymo kokybe nuo užsienio neatsiliekame, bet naujovės laikosi ant asmeninės iniciatyvos: gydytojai savo lėšomis vyksta į seminarus užsienyje, grįžę įdiegia. Praranda lėšų, sveikatos, asmeninio laiko. Motyvacija šitaip dirbant mažėja. Esu optimistas, padarome daug gero, bet gydytojai – ne dievai. Garantijų duoti negalime, o už klaidas visuomenė greita pasmerkti“, – dalijasi mintimis gydytojas.
Valstybėje medikai kol kas trečiarūšiai. Trūksta viešinimo, komunikacijos, per mažai žinoma apie gydytojų ir kitų medicinos darbuotojų profsąjungų bei Medikų sąjūdžio veiklą.
„Mes dirbame kitokiais metodais ir manome, kad mitingas – tik mažas triukšmelis: paverksime vieni kitiem ant peties, ir tiek, – konstatavo R. Burkauskas. – Visos medikus vienijančios profsąjungos turi imtis organizuoti streiką.“
Lietuva nesusitraukė – tik pacientų sumažėjo
Šiaulių greitosios medicininės pagalbos stoties vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė džiaugiasi, kad nuo gegužės 1-osios atlyginimų pakėlimui pinigų skirta.
„O mitingą palaikome, nes reikia valdžią judinti, kad kitų metų biudžetą sudarydami mūsų nepamirštų, – sako medikė.– Važiuoti į mitingą darbo metu negalime, o kas laisvi, patys sprendžia. Turime profsąjungą, tariamės, kaip gautus pinigus teisingai padalyti. Niekas gatavo klecko nepadavė: mums skiria padidintą paslaugų įkainį, bet reikia patiems susiskaičiuoti, kiek išgalėsime realiai atlyginimus pakelti. Yra daug ir kitų žmonių, kurie dirba su ligoniu: paramedikai, sanitarai, laborantai, vairuotojai. Jiems irgi reikėtų tą kąsnelį dalyti. Visi tomis pačiomis sąlygomis dirba, bet jų atlyginimai palikti vadovų nuožiūrai. Kai dirbti, gyvybe ir sveikata rizikuojant – komanda, o kai pinigus skaičiuoti – kažkas prastesnis? Nepakils visiems medikams po 20 proc. Ir ligoninėse panašiai.“
Vyriausioji gydytoja svarsto: „Mums mokama už paslaugas. Greitoji dažnai tampa ne pagalbos teikėja, o ligonių vežiotoja. Gauname už gimdyvių vežimą, insulto ištiktų ligonių gabenimą ir pan. Brangsta ne tik šildymas, bet ir degalai, transporto išlaikymas. Kelionių atstumai didėja, nes aplinkui uždaromi vaikų ligų, ginekologijos, chirurgijos skyriai. Vežame į ligonines ir tada, kai žmogus pas šeimos gydytoją patekti negali. Galime daug per parą nuvežti, o kai kada ir nieko. Tenka gretimų rajonų medikams patalkininkauti, nes kai kurie po pusantro ekipažo išlaikyti begali.
Gyventojų skaičius mažėja ir pinigai mažesni. Lietuva nesusitraukė, apvažiuojame didesnius atstumus, o gauname už paslaugų kiekį. Reikėtų paslaugų įkainius rimtai peržiūrėti.“
Gydytoja pasakoja, kad iš Ligonių kasų dar konkrečių skaičių neturi, bet abejonių kyla: „Gausime pinigų atlyginimų pakėlimui, bet paslaugų kaštų niekas neperskaičiuoja. Džiaugiamės, kad duoda, bet nematyti tęstinumo.“
Vis dėlto E. Kukatienė nusiteikusi optimistiškai: „Mes dar palyginti gerai gyvename. Stresiniais atvejais pagalbos iš policijos ir gaisrininkų sulaukiame, kai tenka labai sunkius ar agresyvius ligonius pervežti. Bet sveikatos apsaugos sistemoje daugybė skylių. Džiaugiuosi, kad sąjūdis susikūrė. Iki šiol medikai nebuvo tokie susitelkę. Gal laimėjimai ir nedideli, bet visuomenės ir valdžios dėmesio išsireikalavo.“
