Šiauliečiai skundžiasi prasta dviratininkų kultūra ir dar prastesne miesto infrastruktūra. Neblaivūs dviratininkai, nepatogūs dviračių takai, netinkamai pažymėtos perėjos – visa tai miesto gyventojus atbaido nuo pasivažinėjimo dviračiu. Šiuo atžvilgiu jie mieliau renkasi automobilį, viešąjį transportą ar keliauja pėstute.

Nepaiso eismo taisyklių
„Šiauliuose su dviračiu važinėja tik neblaivūs vidutinio amžiaus vyrai. Kartą man teko su tokiu susidurti. Važiavo tiesiai ant manęs ir neketino sustoti. Buvo labai baisu. Gerai, kad spėjau laiku pasitraukti, kitaip, net neabejoju, būtų mane partrenkęs“, – nelinksma patirtimi dalijasi Monika.

Šiaulietę erzina ir tai, kad dviratininkai nesugeba laikytis elementariausios taisyklės – važiuoti dešine tako puse viena eile. Vietoje to, važiuoja vienas šalia kito ir kalbasi.

„Baisiausia, kad prie tokio važiavimo stiliaus pratinami ir vaikai. Nejau žmonės taip nori pakliūti į avarines situacijas? Ar jie tikrai nesupranta, kad tokiu važiavimu gali susidurti su itin nemaloniomis pasekmėmis?“ – piktinasi miesto gyventoja.

Jos nuomone, šiauliečiai dviračių takuose elgiasi kaip cirko arenoje. Ten, kur takas padalytas į dvi dalis, dviratininkai važiuoja ne savąja, o pėsčiųjų puse. Negana to, per gatvę dviratininkai važiuoja tiesiai, nesidairydami aplinkui, o automobilių vairuotojai taip pat neskuba jų praleisti. Trūksta elementariausio abipusio mandagumo tarp vairuotojų ir dviratininkų.

Moteris svarsto, kad galbūt nelaimingų įvykių gatvėse būtų mažiau, jeigu dviratininkai dėvėtų šalmą, šviesą atspindinčius drabužius ar segėtų atšvaitus.

Pasigenda dviračių takų
Šiaulietės netenkina ir miesto infrastruktūra. Anot jos, pėsčiųjų takas ir šalia esančios gatvės dabar labiau primena minų išdaužytą lauką: „Pasiryžus į kelionę po Šiaulius leistis dviračiu, pirmiausia patartina važiuoti labai lėtai, nes dėl šalia besimėtančių akmenėlių galima lengvai nukristi ir geriausiu atveju atsipirkti raktikaulio lūžiu.“

Moteris pastebi ir kitų trūkumų. Štai ant dviračių takų išdygusių apšvietimo stulpų, šviesoforų – mieste pilna. Ne ką geresnių vaizdelių galima išvysti šaligatviuose.

„Kai kuriuose šaligatviuose netrūksta išsikerojusių krūmų ir medžių. Tokiais atvejais tenka nulipti nuo dviračio ir atsipirkti vienu ar kitu subraižymu“, – patyrimu dalijasi Monika.

Ji sako, kad pietiniame rajone dviračiu važiuoti nesaugu, Gegužių gatvėje – tikra savižudybė, nes ten tėra tik šaligatviai. Ties kiekvienu jų reikia nulipti, nebent esi labai geras dviratininkas, o miesto centre apskritai nėra kur važinėti dviračiu. Šiaulietės nuomone, normalus dviračių takas yra tik važiuojant nuo Kuršėnų pervažos link Vijolių.

Kiti miestai susitvarkę geriau
Šiaulietis Stanislovas pritaria, kad dviračių takų infrastruktūra mieste yra prasta. Lyginant, kaip kiti miestai išsprendė problemas su dviratininkų takais, Šiauliai labai atsilieka.

„Pajūryje dviračių takai kur kas geresni nei Šiauliuose. Girulių miške pašalinami net „gumbai“ asfalto dangoje, kuriuos iškilnoja medžių šaknys. Danija, Olandija taip pat siejamos su puikiai išvystyta dviračių takų infrastruktūra. Netgi yra posakis, kad Kopenhagoje daugiau dviračių nei žmonių. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad danams, olandams dviratis yra tokia pati transporto priemonė, kaip lietuviams – automobilis“, – lygina Stanislovas.

Jo nuomone, Šiauliuose dviračių takus reikia kuo skubiau tvarkyti: „Pirmiausia reikėtų sutvarkyti tai, ką turime. Padaryti tinkamą pravažiavimą per centrą, link Kryžių kalno, tinkamus pravažiavimus per viadukus. Derėtų pakeisti ne tik dviračių takų dangą, bet ir juos praplėsti, nes dėl jų siaurumo prasilenkti dviratininkams itin sudėtinga.“

Anot šiauliečio, jeigu miesto valdžia tam negailėtų pinigų, atsirastų daugiau žmonių, panorusių automobilį iškeisti į dviratį: „Mūsų valdininkai neįsisąmonina taisyklės: šykštus už prekę moka daug kartų. Matyt, ši aplinkybė labai sumažina dviračių populiarumą mūsų mieste. Čia dviratį kaip susisiekimo priemonę naudoja vos keli procentai miestiečių. Tuo tarpu Amsterdame net 68 proc., o Kopenhagoje – 62 proc. gyventojų dviračiu važiuoja kiekvieną dieną.“

Tikisi pagerinti sveikatą
Nepaisant netinkamos infrastruktūros, šiaulietis Eugenijus Šiauliuose dviračiu važinėja net žiemą. Važinėja dažnai, nes žino, kad toks sportas teigiamai veikia širdies veiklą. Be to, reguliarus važiavimas dviračiu padeda apsisaugoti nuo Alzheimerio ligos. Toks žmogus tampa labiau pasitikintis savimi, laimingesnis ir geriau miega.

„Dar nuo vaikystės turėjau problemų su širdele. Bėgdamas uždusdavau, lūpos mėlynuodavo, vėliau kardiograma rodė tam tikrus pakitimus. Po 20 metų intensyvaus, reguliaraus važinėjimo dviračiu, širdis dirba puikiai, nors jau ne jaunystė“, – važinėjimu dviračiu naudą patvirtina Eugenijus.

Labiausiai jam patinka važinėti dviračiu gamtoje, nes ten pailsi labiausiai: „Aktyvus buvimas gamtoje įgalina organizmą geriau pasisavinti deguonį ir atsikratyti slogių minčių, nes atitrūkstame nuo kasdieninių rūpesčių.

Sportuojant gamtoje gerėja imunitetas, didėja atsparumas ligoms, mažėja stresas. Kadangi pats dviračiu važinėju reguliariai, galiu patvirtinti, kad mano sveikata kuo puikiausia, nepaisant solidaus amžiaus.“

Išgelbės darnaus judumo planas?
Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof. dr. Marija Burinskienė „Šiaulių naujienoms“ yra sakiusi, kad Šiaulių miestas Lietuvos dviračių sostinės statusą jau seniai praradęs. Anot jos, kai kurie žmonės vis dar važinėja dviračiu tik todėl, kad neturi kitos transporto priemonės ir tai nieko nekainuoja. Dėl panašių priežasčių žmonės keliauja ir pėsčiomis.

Ji svarstė, kad gyventojai dviračiu važinėtų dažniau, jeigu būtų suformuotas vientisas tinklas, užtikrintas saugus dviračių eismas, būtų galimybė saugiai palikti dviratį, atsirastų dviračių nuomos–dalijimosi punktų.

Kaip jau esame rašę, specialistai visas šias problemas žino ir bando jas išspręsti rengdami Šiaulių darnaus judumo planą. Primename, kad pagal numatytą planą šiaurės pietuose svarbiausios dviračių trasos būtų: Bubiai, Aukštelkė, Tilžė, Kryžių kalnas. Rytų vakaruose: Vijoliai, Vilniaus gatvė, Kairiai. Galvojama ir apie dviračių takų tankio didinimą. Šiuo metu pagal susiskirstymą rajonuose jų tankis siekia 710 m/kv. km. Pagal numatytą planą, tankis turėtų padidėti keturis kartus.

Taip pat siūloma įdiegti dalijimosi dviračiais sistemą. Bent dešimtyje vietų prie įvairiausių traukos objektų įrengti dviračių punktus, kur žmonės galėtų pasiimti vieną dviratį iš vienos vietos ir jį grąžinti – jau kitoje.