Praėjusią savaitę vykusiame trijų Šiaulių miesto tarybos komitetų bendrame posėdyje skambėjo pakelti balsai, ultimatumai ir grasinimai. Vakar spaudos konferenciją sukvietusi miesto valdžia savo toną jau buvo sušvelninusi. Miesto meras Artūras Visockas, administracijos direktorius Antanas Bartulis ir Šiaulių arenos operatoriaus VšĮ „Pramogų sala“ dalininkas Gintaras Radavičius pranešė sutarę derėtis dėl Šiaulių arenos koncesijos sutarties pakeitimo. Tačiau Savivaldybė ir toliau su koncesininku bylinėsis teisme.
Uždarą Tarybos posėdį pakeis derybos
Jau rašėme, kad praėjusios savaitės pabaigoje gana konfliktiškame posėdyje Savivaldybės ir Šiaulių arenos koncesininkas apsikeitė abipusiais priekaištais.
Vakar Savivaldybė pakvietė į spaudos konferenciją, kur miesto meras A. Visockas pranešė, kad abi pusės susitarė keisti koncesijos sutartį.
„Iki miesto gimtadienio sutartis turėtų būti patikslinta, nes ji netikusi nei Savivaldybei, nei koncesininkui. Prie sutarties turėtų dirbti profesionalai“, – sakė meras.
Anot miesto vadovo, šis klausimas buvo konstruktyviai aptartas Tarybos frakcijų seniūnų sueigoje. Kadangi susitarta dėl derybų, kaip sakė A. Visockas, „slapto“ Tarybos posėdžio, kur užsidarę nuo visuomenės nagrinėtų arenos veiklą, gali ir nebeprireikti.
Žaidimas tik su vienu vartininku?
Administracijos direktorius A. Bartulis aiškino, kad Savivaldybė norėtų atsikvėpti nuo daug metų „Pramogų salai“ mokamo beveik 215 tūkst. Eur koncesijos mokesčio. Septynerius metus iš eilės koncesininkas rodo nedidelį veiklos nuostolį ir taip įgyja teisę gauti koncesijos mokestį. Jei „Pramogų salos“ metų balanse atsirastų bent euras pelno, įmonė negautų visų 215 tūkst. Eur.
Kaip sakė A. Bartulis, tokia sutartis nemotyvuoja koncesininko dirbti pelningai. Sutartis numato galimybę ir koncesininkui mokėti mokestį Savivaldybei, jei įmonės pelnas siektų daugiau nei 6 proc., bet tokio atvejo nuo pat 2006 m. niekada nebuvo, visada mokėdavo tik Savivaldybė.
Dėl „Pramogų salai“ patikėto Šiaulių arenos pastato techninės eksploatacijos administracijos direktorius priekaištų neturi.
„Mes nedarėme pastato komunikacijų patikrinimo, bet tvirtiname visas koncesininko investicijas į pastatą, kai nurodomas poreikis užtikrinti tinkamą jo techninę būklę. Abi pusės imasi pastangų, kad pastatas nebūtų nugyventas. Tačiau arenos įveiklinimas yra daug metrų nuostolingas ir mes turime pretenzijų“, – sako A. Bartulis.
Jis pakomentavo, kad artimiausiu metu prie derybų stalo sės abi pusės su savo advokatais.
„Jei derybas prilyginti futbolo varžyboms, tai iš mūsų atėmė vartininką“, – šaržavo „Pramogų salos“ vienintelis dalininkas G. Radavičius. Savivaldybė nesutinka, kad koncesininkui atstovautų advokatų kontoros, kuri 2006 m. ir parengė koncesijos sutartį, atstovas. Administracijos vadovas mato čia profesinės etikos konfliktą ir apskundė Advokatų tarybai.
Nors A. Bartulis yra pats buvęs advokatas ir Savivaldybėje dirba visas būrys teisininkų, minėtoms deryboms Savivaldybė samdo privačią advokatų kontorą. Administracijos direktorius tikino, kad tiek jis, tiek Teisės skyriaus vedėja nėra apskaitos specialistai ir vien savo kompetencija nepasikliauja.
G. Radavičius pasiūlė abiejų šalių sutarimu kreiptis į Finansų ministeriją, kuri koncesijos sutartį derino, ir išsiaiškinti, kokiuose rėmuose ją galima keisti. Kadangi sutartis buvo viešojo pirkimo konkurso rezultatas, o koncesijos laikotarpis – 15 metų, iš esmės jos keisti negalima. Tai pripažįsta ir Savivaldybė.
Griežtos retorikos atsisakė
„Mes pritariame ir sėsime prie derybų stalo. Norime spręsti situaciją draugiškai, bet dėl Savivaldybės esame teismuose. Siūlyčiau spręsti buhalterinius ginčus be teismų“, – siūlė G. Radavičius.
Administracijos direktorius mano, kad teismas – normali praktika, esant teisinių dokumentų traktavimo nesutarimams. Savivaldybės prašymu įmonei teismas pritaikė laikinąsias priemones, kurios užtikrintų galimybę išsiieškoti ginčijamą 2016 m. koncesijos mokestį.
Savivaldybės administracijos direktorius A. Bartulis dar visai neseniai užėmė labai griežtą poziciją – nemokėti šiais metais koncesijos mokesčio ir taip susigrąžinti, jo manymu, be reikalo sumokėtus 215 tūkst. Eur prieš dvejus metus. Koncesininkas aiškino, kad tokiu būdu negalės užtikrinti tinkamos paslaugų kokybės.
Vakar A. Bartulis savo poziciją jau buvo pakeitęs. Paaiškėjo, kad poziciją pakeisti padėjo seniūnų sueigoje išsakyta politikų nuomonė. Kaip pats sakė, jau davė nurodymą už pirmąjį ketvirtį koncesijos mokestį sumokėti, o jei teismą Savivaldybė laimėtų, pinigus susigrąžinti siektų taip, kad neapsunkintų koncesininko veiklos.
Skelbs naują konkursą. Tik kas?
Administracijos direktorius patikino, kad 2021 m. besibaigianti koncesijos sutartis pratęsta nebus.
„Paruošime naujas konkurso sąlygas, tikrai ne 15 metų senumo. Ateis, tikiu, labai platus spektras koncesininkų, su laimėtoju bus sudaryta nauja koncesijos sutartis, ir antram 15 metų ciklui turėsime visai kitus santykius. Būtų pasiekimas, kad Savivaldybei nebereikėtų mokėti koncesijos mokesčio“, – sakė administracijos vadovas, nekreipdamas dėmesio, kad visus šiuos planus gali pakeisti kitų metų pradžioje vyksiantys savivaldos rinkimai.
