Ryt švęsime šv. Velykas – marginsime kiaušinius, susėdę prie stalo tikrinsime jų tvirtumą, ragausime gardžių patiekalų, o mažieji lauks pasirodančios Velykų bobutės. Šiauliečiai pasakoja, kad vaikai šios šventės labai laukia, nes tikisi ne tik gražių margučių, bet ir dovanų.
Deklamuoja eilėraščius
„Mūsų mažosios mergaitės šv. Velykų labai laukia, nes žino, kad ateis Velykų bobutė ir atneš dovanų. Taip pat joms labai patinka žaidimas, kai nuo medinio lovelio ridenami kiaušiniai, o laimi tas, kurio kiaušinis nurieda toliausiai. Šį žaidimą žaidžiame visa šeima“, – apie ir šiais metais laukiančias linksmybes pasakoja Ugnė.
Ugnės šeima per Velykas stengiasi kuo daugiau laiko praleisti gryname ore. Jeigu nebūna šalta, visi skuba į gamtą, kur traukia margučius, išdėlioja juos didesniu atstumu ir lekia lenktynių, kas greičiau ir daugiau jų surinks į savo pintinėles. Kartais rengia margučių estafetes: kiekvienas šeimos narys į šaukštą įsideda po margutį ir lenktyniauja, kuris greičiau pasieks finišo liniją jų neišmetęs.
Mama džiaugiasi, kad prieš šv. Velykas darželio auklėtojos mergaites išmoko kelis su šia švente susijusius eilėraščius. Išmoktus eilėraščius mažosios visada padeklamuoja ir susirinkusiems svečiams: „Kai sulaukiame svečių, mergaitės jiems padainuoja dainelę arba padeklamuoja eilėraštį. Mums, suaugusiems, tai iš tiesų sukelia daug gerų emocijų ir praskaidrina nuotaiką.“
Ieško paliktų dovanų
Dviejų berniukų mama Ieva pasakoja, kad jos vaikai šv. Velykų rytą skuba ieškoti velykinio kiškio paliktų dovanėlių. Dažniausiai tai būna šokoladiniai kiaušiniai, paslėpti pačiose netikėčiausiose namų vietose.
„Vaikai, keldami smagų šurmulį, rytais mus prižadina ir taip pat įtraukia į kiaušinių paiešką. Šis užsiėmimas mums visiems labai patinka, nes kas gali būti geriau nei matyti laimingus, besišypsančius namiškius“, – pasakoja Ieva.
Suradę visas kiškio paliktas dovanas, namiškiai sėda prie stalo, pusryčiauja ir žaidžia bukynes. Bukynių metu tikrinamas kiaušinio stiprumas – vienas laiko kiaušinį delne, o kitas daužia – laimi tas, kurio kiaušinis neskyla arba lieka sveikiausias.
Po to visi skuba į šv. Mišias, ten susitinka su giminaičiais ir pasimeldę eina į svečius. Sočiai papietavę, visi žaidžia „Ratelį“. Visi žaidėjai susėda į ratuką, o rankas laiko už nugaros. Žaidimo vedėjas vienam įduoda į rankas margutį, kurį reikia perduoti šalia sėdinčiam žaidėjui – nesvarbu kurion pusėn. Likę žaidėjai stebi procesą, o jeigu kuris įtaria, kas turi margutį, tai sušunka „radau“ ir pasako vardą to, kuris turi kiaušinį. Jeigu atspėja, tai margutį pasilieka sau ir pasikeičia vietomis su tuo, kuris laikė kiaušinį. Kartais žaidžiama taip, kad praradęs margutį žmogus iškrenta iš ratelio.
„Smagu, kad pas mus visi geranoriškai sutinka žaisti įvairius žaidimus. Tai puiki pramoga ne tik vaikams, bet ir suaugusiems“, – sako Ieva.
Žaidžia margučių slėpynes
Laura atvirauja, kad jos vaikystė buvo nuostabi. Ji prisimena, kaip močiutė sakydavo, esą per Velykas vaikams būtina pasisupti ant sūpuoklių, nes tada ne tik jie patys, bet ir viskas tuose namuose augs.
„Labai apsidžiaugdavome, kai tėtis po žiemos poilsio pakabindavo sūpuokles. Labai noriu, kad ir mano mažoji pajaustų tą ore tvyrančią gerumo, stebuklo dvasią, todėl labai stengiamės, jog per šventes niekam nebūtų liūdna“, – pasakoja mama.
Tad Lauros šeima per Velykas taip pat žaidžia įvairius žaidimus. Labiausiai mėgsta margučių slėpynes ir jų paiešką.
„Išslapstome įvairių spalvų margučius namuose ar kieme ir kiekvienam dalyviui pasakome, kokios spalvos kiaušinius jis turi surinkti“, – žaidimo esmę atskleidžia Laura.
Šeima žaidžia ir su žaliais kiaušiniais. Žaidimas vadinasi „Kiaušinių gaudymas“. Visi žaidėjai pasidalija poromis ir sustoja vienas priešais kitą. Kiekviena pora turi žalią kiaušinį. Vedėjas liepia žengti žingsnį atgal. Žengus atgal tas, kuris turi kiaušinį, privalo jį mesti savo porai. Tuomet vedėjas vėl liepia žengti atgal – žengiamas dar žingsnis atgal ir vėl metamas kiaušinis, jau iš didesnio atstumo. Jeigu porininkui nepavyksta pagauti kiaušinio, tai žiūrima – jeigu kiaušinis nesudužo, o tik įskilo, tai pora vėl atsistoja viena priešais kitą ir žaidžia toliau, jeigu kiaušinis sudužo – tai pora iškrenta. Žaidžiama, kol lieka viena pora.
„Šventės visada būna linksmesnės, kai ne tik sėdame prie stalo, bet kažkur išeiname, pajudame. Tada tiek namiškiai, tiek svečiai daugiau šypsosi, yra energingesni. Manau, jeigu žaidimus žaistų visi ir nebijotų pasirodyti kvailai – žmonės būtų laimingesni“, – sako šiaulietė.
Per Velykas šiauliečiai tikrina, kurio kiaušinis stipriausias.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
