Šiaulių smulkieji verslininkai jaučiasi nuskriausti ir užmiršti. Kai kurie iš jų net nežino, kokios paramos gali tikėtis iš miesto Savivaldybės. Jie norėtų, kad valdžia skirtų daugiau dėmesio jų veiklos skatinimui ir suteiktų išsamesnės informacijos apie galimą gauti finansinę paramą.
Apriboti amžiaus cenzo
„55 iš 60 Lietuvos savivaldybių turi smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) programas/fondus, bet didžioji dauguma žmonių apie juos nieko nežino. Kai kurie verslininkai net nesumąsto galintys susigrąžinti dalį patirtų išlaidų“, – tokiu pastebėjimu į Šiaulių miesto savivaldybės posėdžių salėje susirinkusius smulkiojo verslo atstovus kreipėsi „Versli Lietuva“ projektų vadovė Eglė Stebulienė.
Jos teigimu, tokie duomenys surinkti apklausus smulkaus ir vidutinio verslo įmones. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad net apie savivaldybės paramą ką nors žinantys šiauliečiai neskuba ja pasinaudoti.
„Nesinaudoja, nes paramą gali gauti tik asmenys, kuriems mažiau nei 29 metai ir daugiau nei 50. Dauguma savo naują verslą panorusių įkurti asmenų jau nebeatitinka šio amžiaus kategorijos“, – racionalų paaiškinimą pateikė susitikime dalyvavę verslininkai.
E. Stebulienė pritarė, kad iš tiesų dėl šios priežasties šiauliečiai nukenčia, ypač jaunos mamos, kurios neretai tik sulaukusios 30-ies pradeda rimčiau galvoti apie savo karjerą. Tad kreipėsi į susitikime dalyvavusius valdžios atstovus ir jų paklausė, ar Savivaldybė galėtų panaikinti amžiaus cenzą ir verslą kuriantiems asmenims būti draugiškesnė.
Pasigirdo atsakymas, kad tokių planų jau yra, tačiau jį dar reikia patvirtinti Tarybos posėdyje.
Nori dalyvauti parodose ne tik Šiauliuose
Tokia naujiena verslininkų labai nenudžiugino, jie pateikė dar daugiau pastabų, į kurias miesto valdžia galėtų atsižvelgti. Pavyzdžiui, verslininkai norėtų, kad paraiškų teikimo terminas paramai gauti būtų skiriamas ne vasaros laikotarpiu.
„Didelė dalis Šiaulių įmonių yra priklausomi nuo sezono. Jeigu jaunas verslininkas priklausomas nuo darbo lauke, jis neturi laiko, kada vasarą pildyti paraišką, kurti verslo planą, nes tai yra gana sudėtinga“, – skundėsi smulkiojo verslo atstovas Stanislav Chačaturov.
„Versli Lietuva“ atstovė priminė, kad egzistuoja ir kitokių problemų, trukdančių pasinaudoti SVV fondais. Štai verslininkai turi galimybę susigrąžinti iki 550 eurų už patirtas išlaidas dalyvaujant Šiaulių verslo parodose. Ji domėjosi, kodėl dalis išlaidų negalėtų būti kompensuojamos ir tiems, kurie dalyvavo kitų miestų ar šalių organizuojamose verslo parodose.
„Nematau logikos, kodėl nebūtų galima dalyvauti kitur. Verslas šiais laikais yra globalus ir be sienų, todėl kaip tik verslininkus reikėtų skatinti važiuoti į tarptautines verslo parodas“, – kalbėjo E. Stebulienė.
„Verslas iš tiesų nebėra lokalus, mes norime išplaukti į plačiuosius vandenis ir savo produktus eksportuoti. Jeigu reklamuosimės tik Šiauliuose, tai apie mūsų vykdomą veiklą sužinos tik nedaugelis“, – antrino S. Chačaturov.
Siūlo mažinti biurokratiją
Vykusiame susitikime atkreiptas dėmesys ir į tai, kad smulkieji verslininkai dažniausiai pasinaudoja tik įmonės steigimo išlaidų kompensavimu, kuris siekia iki 116 eurų. Prieita prie išvados, kad ši išlaidų kompensavimo priemonė tokia populiari, nes ja pasinaudoti lengviausia, tad pasigirdo pasiūlymų valdžiai mažinti biurokratiją kompensuojant ir kitas verslininkų patirtas išlaidas.
„Patariu pasinaudoti Tauragės rajono savivaldybės pavyzdžiu ir tuos 116 eurų verslininkams tiesiog padovanoti už tai, kad savo verslą įkūrė būtent čia, o ne kur nors kitur. Jie padarė taip, kad verslininkams, įkūrusiems įmonę, dabar užtenka su įmonės sertifikuotu išrašu nueiti tiesiai į buhalterijos skyrių ir iš karto atsiimti pinigus, neteikiant paraiškos, nerenkant dokumentų ir t. t.“, – lygino „Versli Lietuva“ atstovė.
Susitikimo metu paaiškėjo, kad smulkiesiems verslininkams kyla sunkumų ir dėl daugelio kitų dalykų, tad miesto valdžios atstovams teliko pažadėti, kad į pastabas reaguos ir imsis atitinkamų veiksmų.
E. Stebulienė patarė panaikinti amžiaus cenzą verslo paramai gauti. ‚
Artūro STAPONKAUS nuotr.
