Pagaliau baigėsi nuo 2012 m. tęsusis byla tarp Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir trijų korporacijos „Vaivorykštė“ įmonių, kurios neapsikentusios Šiaulių miesto savivaldybės diskriminacijos ir įstatymų pažeidinėjimų kreipėsi į teismą su skundu, kai joms nebuvo suteiktos Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos sprendimais visiems asmenims, atitinkantiems tam tikrus kriterijus, pritaikytos ekonominės lengvatos, t. y. mažesni nekilnojamojo turto ir mokesčių už valstybinę žemę tarifai, už veiklos vykdymą Šiaulių miesto bulvare bei jo prieigose, kurias Savivaldybė sugalvojo taikyti siekdama skatinti verslo plėtrą.
Įdomiausia tai, kad nors Savivaldybės taryba ir turėjo tuo metu gerų ketinimų ir priėmė sprendimą, bet miesto Savivaldybės administracija, vadovaujama tuometinio skandalingai pagarsėjusio administracijos direktoriaus konservatoriaus Vlado Damulevičiaus, su kai kuriais asmenimis nusprendė sudaryti lengvatų taikymo sutartis, o su kai kuriais asmenimis nenurodę jokių motyvų nusprendė nesudaryti analogiškų sutarčių, tarp kurių atsidūrė ir trys korporacijos „Vaivorykštė“ įmonės.
Kol įvairių instancijų ir miestų teismai aiškinosi, kas teisus, o kas neteisus, praėjo daugiau kaip 5 metai, pasikeitė tiek Šiaulių miesto savivaldybės Taryba, tiek miesto valdžia, bet nei dabartinis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis, nei Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, nors ir turėjo galimybę pasiūlyti sudaryti taikos sutartį ir taip sumažinti Savivaldybės išlaidas, to nepadarė ir visaip išsisukinėjo nuo lengvatų suteikimo.
Nors turėjo prisiminti, kad dar visai neseniai Savivaldybė vienai „Vaivorykštės“ korporacijos įmonei jau sumokėjo iš miesto biudžeto daugiau nei 50 tūkst. eurų už padarytą žalą, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-01-03 nutartimi administracinėje byloje nutarė palikti nepakeistą Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo teismas konstatavo, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba neteisėtai pareiškėjui apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką pareiškėjui ir dėl pareiškėjo patirtų nuostolių (negautų pajamų) ir jo patirtų tiesioginių išlaidų dėl prekybos alkoholiniais gėrimais nepagrįsto suvaržymo, tos bylos pareiškėjo naudai iš Šiaulių miesto savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos, priteisė 39 425 eurų turtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2012 m. gegužės 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (9183,65 euro) bei bylinėjimosi išlaidas (2511,43 euro). Iš viso 51120,08 eurų sumą.
Aktualu, kad ir šiuo metu Savivaldybės taryba yra priėmusi keletą sprendimų, kurie turėtų suteikti asmenims, remiantiems kultūrą ir sportą, įvairiausių lengvatų, o nuo kitų metų ir investuojantiems Šiaulių mieste suteikti tam tikras pinigų sumas tam tikromis sąlygomis, bet vadovaujantis esama praktika, kai net kelių kadencijų politikai bei net skirtingi administracijos vadovai bei merai nevykdo savo pačių priimtų sprendimų, o administracijos direktorius nevykdo netgi aukštesniojo organo, t. y. Savivaldybės tarybos, sprendimų, labai abejotina, kad tie asmenys, kurie dabar remia kultūrą ir sportą ar kurie investuos, iš tikrųjų realiai sulauks tam tikrų lengvatų. Žinoma, egzistuoja ir kitų pavyzdžių, kaip, pavyzdžiui, kažkokiai mažai įmonei su minimaliu įstatiniu kapitalu, kurią valdo neaišku kokie akcininkai, miesto Savivaldybė nei iš šio, nei iš to nusprendžia į jos verslo aplinką investuoti net daugiau kaip 5 mln. eurų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2018-02-22 neskundžiama nutartimi konstatavo, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija turėjo imtis veiksmų sudaryti lengvatų taikymo sutartis, jog būtų sumažinti pareiškėjų mokami nekilnojamojo turto mokesčiai ir nuomos už valstybinę žemę mokesčiai pagal priimtus Tarybos sprendimus, bet to nepadarė.
Taip pat konstatuoja, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracija nesilaikė įstatymų nustatytų terminų, per kuriuos privalo atsakyti į bet kurių asmenų kreipimusis, nes yra nustatytas maksimalus 20 darbo dienų terminas, ir ne kartą juos pažeidė, o į kai kuriuos kreipimusis apskritai net neatsakė, tokiu būdu pažeisdama pareiškėjų prašymų nagrinėjimo taisykles ir neveikė taip, kaip pagal teisės aktus valstybės institucija buvo įpareigota veikti, nors ji galėjo ir turėjo tokias sutartis sudaryti, o pareiškėjai patyrė išlaidų, kurių nebūtų patyrę, jei nebūtų buvę neteisėtų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos veiksmų (neveikimo). Taip konstatuota neskundžiamoje teismo nutartyje.
Pažymėtina, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija įvairiais pretekstais visaip išsisukinėjo nuo minėtų Tarybos sprendimų vykdymo ir šių sprendimų nevykdė daugiau kaip 5 metus, o tai biudžetui kainavo apie 10 tūkst. eurų, nes dar yra neišspręsti iki galo ir kai kurie pareiškėjų patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimai.
Šiuo atveju gerai tinka posakis, kad „ne žodžiais, o darbais mes Tėvynę mylim“. Akivaizdu, kad įvairūs skambūs posakiai ir pažadai, kad bus mažinama emigracija, skatinamas verslas, kad būtų kuriamos naujos darbo vietos ir sumokami didesni mokesčiai dabartinei valdžiai – nė motais. Esant akivaizdžiai dvigubiems standartams, biurokratizmui, neteisėtiems veiksmams kelia vis didelių abejonių viešai miesto valdžios duodami pažadai savo gyventojams.
Įdomu, ar miesto valdžia bus tokia pat principinga, kaip kad Lietuvoje nuskambėjo nauja praktika, kai iš buvusio LR vidaus reikalų ministro Raimondo Palaičio ministerija bando prisiteisti padarytą žalą dėl neteisėto vieno darbuotojo atleidimo iš darbo, o Lietuvos Konstitucinis Teismas ką tik patvirtino, kad tokie veiksmai yra visiškai teisėti.
Šiaulių miesto savivaldybės administracija turi visišką teisę iš žalą padariusio asmens Vlado Damulevičiaus regreso tvarka išreikalauti tą žalą, kurią ji sumokės korporacijos „Vaivorykštė“ įmonėms iš visų mokesčių mokėtojų pinigų, bet beveik galima garantuoti, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija šių veiksmų nesiims, nes tokiu atveju tektų ir iš paties dabartinio Šiaulių miesto mero Artūro Visocko bei buvusio administracijos direktoriaus Eduardo Bivainio, pasak žiniasklaidoje skelbtos informacijos, išieškoti turbūt beveik 100 tūkst. eurų padarytą žalą dėl neteisėtų veiksmų atleidžiant įvairius darbuotojus ar dėl kitų pagrindų iš Šiaulių miesto savivaldybės priteistą padarytą žalą.
Ar beverta tikėtis, kad žodžiai, šūkiai ir pažadai kada nors nesiskirs nuo realiai ir faktiškai atliekamų darbų, o miesto valdžia visus vertins ne pagal asmenines simpatijas ir antipatijas, o pagal pasiektus rezultatus ir jų veiklos naudą miestui ir jo bendruomenei, nes Šiaulių miestas nekoks UAB‘as.
