Vis dar netyla diskusijos dėl Šiaulių sporto mokyklų pavadinimų. Netrūksta manančių, kad sporto mokyklų pavadinimus į sporto centrus keičiantis miesto Tarybos sprendimo projektas galėjo įtakoti ten dirbančių trenerių uždarbį. Vis tik miesto Savivaldybės darbuotojai aiškina, kad viskas dėl siekio išgryninti įstaigų veiklas.
Sportą nori atskirti nuo švietimo
Šiaulių miesto savivaldybėje vykusioje spaudos konferencijoje Švietimo, kultūros ir sporto departamento Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas priminė, kad minimų įstaigų nuostatus miesto Taryba patvirtino dar pernai, o atsižvelgiant į Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje teikimą, liko pakeisti tik pavadinimus.
„Šiaulių miestas yra išskirtinis tuo, kad mes viską norime įvardinti tikraisiais vardais. Siekiant, kad nebūtų dviprasmiško supratimo apie įstaigų veiklą, norėtųsi, kad ir pavadinimuose neliktų mokyklos, kaip švietimo įstaigos, pavadinimo“, – sakė G. Jasiūnas.
Anot jo, sporto neatskyrus nuo švietimo, sporto mokyklos treneriams tektų ir toliau susidurti su problemomis dėl atostogų. Štai, jeigu sporto treneris dirba mokykloje, turi laikytis vienos atostogų tvarkos, o jeigu sporto centre – kitokios.
„Kaip paaiškinti irklavimo ir futbolo sporto treneriams, kad jie privalo atostogauti vasarą, nors tuo metu kaip tik prasideda šių sporto šakų sezonas. Būtent todėl reikia atskirti, kur yra sportas ir kur švietimas“, – piktinosi skyriaus vedėjas.
Tiki geresne ateitimi
Keičiant pavadinimus, įstaigose dirbantys treneriai, neturėtų nukentėti. Vedėjo teigimu, šis sprendimas nėra susijęs su atostogomis ar atlyginimu, tai reglamentuoja kiti teisės aktai, kaip antai Vyriausybės nutarimas dėl Darbo kodekso įgyvendinimo ir Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas.
„Vadovaujantis teisės aktais, galima tvirtai pasakyti, kad trenerių darbo užmokestis nepriklausomai nuo to, ar jie dirbtų švietime ar sporte, nesikeis. Skirtingai skaičiuojamas tik vadovų darbo užmokestis. Sporto įstaigose yra kintamoji dalis, kuri priklauso nuo darbo rezultatų, o pastovioji dalis švietimo įstaigose priklauso nuo turimos kvalifikacijos ir stažo“, – lygino G. Jasiūnas.
Be to, Šiauliai ir Kaunas buvo vieni iniciatorių ir dabar itin aktyviai bendradarbiauja rengiant naują Kūno kultūros ir sporto įstatymą. Jame turėtų atsirasti daugiau aiškumo ir kalbant apie sporto įstaigas. Švietimo ir sporto veiklų atskyrimas treneriams ilgainiui galėtų būti naudingas. Treneriai siekiantys daugiau ir geresnių rezultatų turės galimybę sulaukti ir jų rezultatus atitinkančio atlygio – didesnio darbo užmokesčio.
Anot pašnekovo, pasikeitus sporto mokyklų pavadinimams, sportui ne itin gabūs moksleiviai, taip pat neturėtų likti „už borto“.
„Nepaisant to, kad Šiauliuose nuo balandžio mėnesio keičiasi sporto mokyklų statusas, pas mus vaikų skaičius padidėjo keturiais šimtais. Šiandien turime 3 tūkst. 600 vaikų. Vertinant pagal procentą nuo moksleivių skaičiaus mieste ir lankančius sporto įstaigas, mes esame vienareikšmiai lyderiai Lietuvoje“, – sakė G. Jasiūnas.
