Lietuva pripažinta kaip viena geriausių valstybių plėtoti pramonei. Kasmečiame „Cushman and Wakefield“ gamybos rizikos indekse šalis pateko į antrąją vietą tarp 42 vertintų valstybių. Šiaulių ir Lietuvos pramonininkai patvirtina, kad potencialo gamybos pramonei augti mūsų šalyje iš tiesų yra.

Mato tam tikrų prošvaisčių
Pirmojoje indekso vietoje atsidūrė Kinija, o praėjusiais metais geriausia pramonei šalimi įvertinta Malaizija nukrito į trečiąją vietą.

Lietuva antrąją vietą užima, nes, „nepaisant atlyginimų augimo Vidurio Europoje, darbo kaštai Vidurio ir Rytų Europoje išlieka žemiausi Europoje. Darbo kaštai Lietuvoje yra 14 proc. žemesni nei Lenkijoje ir 30 proc. žemesni nei Čekijoje“.

Rengėjų nuomone, Lietuva regione yra antra po Estijos pagal paprastumą kurti verslą.

Rusija reitinge patenka į 14 vietą, o Lenkija – į 17. Paskutinę vietą užima Belgija. Latvija ir Estija šiame indekse nebuvo vertintos.    

Šiaulių pramonininkų asociacijos (ŠPA) prezidentas Alvydas Stulpinas „Šiaulių naujienoms“ komentuoja, kad kovoje dėl investicijų pramonininkams iš tiesų dar reikia labiau kovoti. Nepaisant to, tam tikros prošvaistės jau matyti.

„Paprastai laimi tie regionai, kurie geba investuotojams pateikti geriausias sąlygas. Todėl mes ir teikiame pasiūlymus miesto savivaldai, Tarybai, kad sudarytų išskirtines sąlygas į Šiaulių regioną ateinantiems investuotojams. Džiugu, kad naują tvarką Taryba jau patvirtino ir jai įsigaliojus investuotojai turėtų susidomėti ne tik pramonės parku, laisvąja ekonomine zona, bet ir kitomis teritorijomis“, – sako A. Stulpinas.

Anot jo, Lietuva iš tiesų gali sudominti investuotojus. Tai įrodo ir paskutiniai Kauno miesto pasiekimai. Kaunas – vienas iš lyderių, siunčiančių žinią, kad mūsų šalyje investuotojai yra laukiami. Tik gamybos srityje laimėjimų pavyktų pasiekti daugiau, jeigu valdžia pakeistų kai kuriuos įstatymus.

Siekia susigrąžinti emigrantus
Pramonininkų atstovo nuomone, pramonę itin neigiamai veikia tūkstančių tautiečių dingimas iš Lietuvos. Be to, bedarbių kvalifikacija ir gebėjimai visiškai neatitinka darbdavių poreikių. Ir didelė atsakomybė čia tenka Lietuvos švietimo sistemai.

„Šiuo metu mums daugiausiai problemų kyla dėl žmogiškųjų išteklių. Kol nebus susitarta dėl lankstesnių sąlygų, siekiant įdarbinti darbuotojus iš trečiųjų šalių, tol mes pralošinėsime konkurencinėje kovoje“, – mano ŠPA prezidentas.

Taip pat pramonininkai norėtų sulaukti didesnės pagalbos iš švietimo institucijų. Įmonėms iki šiol stinga kvalifikuotų inžinierių, išsilavinusių elektrikų ir mechanikų, bet padėtis nesikeičia arba keičiasi labai lėtai – kasmet iš universitetų į gatves išeina minios humanitarų ir vadybininkų.

„Mes kaip tik pradedame įgyvendinti projektą, kuriuo sieksime į savo gamyklas susigrąžinti į užsienį išvykusius darbuotojus. Kai paskaičiuoji, kiek valstybė gali uždirbti eurų, susigrąžinusi bent dešimt darbuotojų, tik tuomet supranti, kokią didelę naudą duoda grįžę lietuviai“, – pabrėžia A. Stulpinas.

Klasteriai (gamintojų ir vartotojų tarpusavio santykių tinklas) – dar viena priemonė, galinti paskatinti teigiamą proveržį pramonės sektoriuose. Smagu, kad Šiauliai šiuo atžvilgiu turi kuo pasigirti. Pašnekovas patikina, kad šiandien susivienijusios įmonės sėkmingai dalyvauja tarptautiniuose konkursuose ir pasiekia nemažų laimėjimų ir net konkuruoja su kitomis tarptautinėmis grupėmis, dalyvaudami konkursuose dėl užsakymų.

Ypač gerai sekasi Šiauliuose įkurtam Lietuvos plastiko sektoriui. ŠPA prezidentas prisimena laikus, kai į šį klasterį prisikviesti pakankamą kiekį įmonių buvo itin sudėtinga. Viskas pasikeitė nusprendus į projektą įtraukti daugiau įmonių iš visos Lietuvos. Galiausiai patirti sunkumai atsipirko, manoma, kad šio plastiko klasterio laukia itin šviesi ateitis.
„Tai žingsnis, kurio nebuvo galima nežengti, klasterizacija šiandien neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Kuo greičiau kiekvienas sektorius tai supras, tuo daugiau laimėsime“, – akcentuoja A. Stulpinas.

Reziumuodamas jis dar kartą patikina, kad iš tiesų Lietuvoje gyvenimas pagerės tik tada, kai bus rasta priemonių šioms aukščiau išvardytoms problemoms spręsti. Belieka tik viltis, kad lietuviai kažkokį priešnuodį tikrai ras.

Sulaukiama daugiau investicijų
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos, infrastruktūros ir aplinkosaugos departamento patarėjas ekonomikai Aleksandr Izgorodin dienraščiui komentuoja, kad investicijų į Lietuvos pramonę iš tiesų sulaukiama daugiau.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, investicijų statistikoje pozityviai išsiskiria vadinamųjų produktyviųjų investicijų (į įrenginių, mašinų ir transporto priemonių įsigijimą) dinamika privačiame sektoriuje.

Pirma, 2017 m. produktyvios investicijos privačiame sektoriuje auga sparčiau nei bendros investicijų apimtys: tuo metu kai bendros investicijų apimtys 2017 m. I–III ketv. padidėjo 4,2 proc., produktyvios investicijos versle per metus išaugo 5,5 proc. Negana to, produktyvių investicijų privačiame sektoriuje investicijų apimtys yra 15 proc. didesnės nei prieš krizę, nors bendros investicijų apimtys dar 4 proc. atsilieka nuo 2007 m. lygio.

Patarėjas ekonomikai paaiškina, kad produktyvių investicijų didėjimą privačiame sektoriuje lemia keli veiksniai. Pirma – pozityvios makroekonominės tendencijos ES regione, kuriam tenka kiek daugiau nei 80 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto apimčių. Šiuo metu euro zonos ekonomikos augimas yra sparčiausias per dešimt metų, o pramonės optimizmas euro zonoje yra didžiausias per pastaruosius dvidešimt metų. Tai atitinkamai atsispindi ir Lietuvos pramonės bei eksporto rodikliuose – pavyzdžiui, apdirbamosios gamybos apimtys Lietuvoje pernai padidėjo maždaug 7 proc., o eksportas padidėjo daugiau nei dešimtadaliu. Šiuo metu gamybos pajėgumų panaudojimo lygis Lietuvos pramonėje laikosi ties istoriškai aukščiausia reikšme ir siekia 78 proc. – toks aukštas rodiklis bei spartus ES ekonomikos augimas skatina gamintojus investuoti į gamybos plėtrą bei naujų pajėgumų įsigijimą.

Antra – privatus sektorius didina investicijų apetitą dėl konkurencinių veiksnių. Pavyzdžiui, Lietuvos gamybos sektoriuje 2012–2017 m. atlyginimai padidėjo daugiau nei 40 proc. Dėl didėjančio darbo kaštų spaudimo konkurencingumui pramonė investuoja į naujus, efektyvesnius gamybos įrenginius – siekiant padidinti gamybos efektyvumą ir produktyvumą. Priešingu atveju toks spartus darbo kaštų augimas galėtų rimtai apriboti eksporto ir gamybos apimtis – nepaisant to, kad ES ekonomikos augimas įsibėgėja.

Trečia – dėl augančių gamybos ir eksporto apimčių šalies gamintojai sukaupė šiek tiek finansų rezervo.

„Matyt, kad šiuo metu yra tinkamas laikas panaudoti tą finansų rezervą produktyvioms investicijoms – dėl aukšto gamybos pajėgumų panaudojimo, įsibėgėjančio ES ekonomikos augimo ir dėl kylančių darbo kaštų spaudimo konkurencingumui“, – sako A. Izgorodin.