Mes visi turime įvaizdį, nepriklausomai nuo to, ar juo rūpinamės sąmoningai, ar visai nesirūpiname. Jeigu patys nekuriame savo įvaizdžio, tai dar nereiškia, kad jo neturime. Tokiu atveju jį kuria kiti ir paprastai iš blogosios pusės.

Socialiniai tinklai tapo galingu įrankiu
Patartina rūpintis savo įvaizdžiu, nes tik tokiu atveju galima parodyti išskirtinai gerąsias savo puses. Šiuo metu geriausia priemonė, padedanti to pasiekti, yra socialiniai tinklai. Šiaulių valstybinėje kolegijoje vykusioje atviroje paskaitoje „Socialiniai tinklai kaip įvaizdžio ir karjeros kūrimo įrankis“ lektorius, viešųjų ryšių specialistas Arūnas Armalis kalbėjo, kad gebėjimas sumaniai naudotis socialiniais tinklais gali ne tik padėti tapti populiaresniam, bet ir susirasti geriau apmokamą darbą. Anot jo, „Facebook“ profilis gali tapti net kur kas svarbesniu dalyku nei CV. Tereikia žinoti keletą triukų ir nebijoti jų pritaikyti praktiškai.

Štai įsivaizduokime situaciją. Mergina ruošiasi svarbiam darbo pokalbiui. Mintyse repetuoja atsakymus į galimus potencialaus darbdavio klausimus. Ieško daugiau informacijos apie įmonę, kurioje nori dirbti, tačiau neturi ar visai nesirūpina savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose. Ką ji praranda ir kokios ateities gali tikėtis? Vienas iš variantų: mergina sužavės darbdavį vos paspaudusi jam ranką. Įmanomas ir kitoks scenarijus. Nepaisant idealaus pasiruošimo darbo pokalbiui, kandidatei gali nepasisekti, nes pakeliui sprogusi automobilio padanga, ant palaidinės išsiliejusi kava, ją išmušė iš vėžių. Tai reiškia, kad mergina prarado progą pasirodyti geriau ir pasitaisyti.

Jeigu būtų susikūrusi atvirą ir raštingai tvarkomą profilį, gauti norimą darbą galimybių turėtų daugiau. Kitaip tariant, darbdavys tuomet galėtų pasinaudoti socialiniais tinklais ir pasižiūrėti, ką mergina gyvenime veikia, kuo gyvena, ar iš tiesų domisi ta darbo vieta, į kurią pretenduoja, ir susidaryti išsamesnį vaizdą.

„Analizuodamas žmogaus profilį, pirmiausia pamatau jo darbo sritį. Jeigu jis dirba ryšiuose su visuomene, jis vis tiek pasidalys su šia sritimi susijusiu pastebėjimu ar straipsniu. Jeigu dirba automobilių gamyboje ir jeigu jam ši sritis yra įdomi, jis vis tiek vienu ar kitu kampu apie tą sritį praneš. Jeigu ne, tai pirmas ženklas, kad žmogus ne savo rogėse“, – patikino A. Armalis.

Žmogus turi būti matomas
Siekiant sukurti darbdaviui palankų įvaizdį, vien pasidalyti nuorodomis neužteks. Taip pat svarbu įsivertinti, kaip kalbi ir rašai. „Facebook‘as“ yra kokybiško turinio socialinis tinklas, kuriame turi būti ne tik nuotraukos, bet ir tekstas. Kuo asmeniniame profilyje daugiau teksto, tuo geriau, tai reiškia, kad žmogus daro įtaką tam, apie ką kalba kiti.

„Galvoti, ką norėčiau pasakyti, ir tekstą rašyti reiškia ne tą patį. Todėl pasistenkite savo mintis dažniau išreikšti raštu. Tuomet pastebėsite, kaip struktūrizuojasi galva ir pradeda visai kitaip dėliotis kalbos scenarijus. Toks būdas veda prie kokybiško turinio kūrimo socialinėje erdvėje“, – patarė lektorius.

Anot jo, siekiant efektyvesnės komunikacijos socialiniuose tinkluose, nereikėtų slėpti savo profilio nuotraukos. Nuotraukoje turėtų aiškiai matytis žmogaus veidas, juk prieš susitinkant su nepažįstamuoju visada norisi panaršyti internete ir iš anksto pažiūrėti, kaip jis atrodo.

Pats pagrindinis uždavinys komunikuojant socialiniuose tinkluose yra informuoti, gebėti pasakyti, kas aš esu. Tai padaryti suprantamai, sukelti pasitikėjimą ir paskatinti pritarimą. Verta pamąstyti, ar susikurtas profilis gali sudominti aplinkinius. Sau atsakyti į klausimą, ar virtualioje erdvėje esu matomas.

„Jeigu dalijatės nuorodomis, bet prie jos neprirašote jokios savo minties, vadinasi, virtualioje erdvėje jūsų nėra. Jeigu parašytumėte bent jau du ar keturis sakinius, būtų galima pamatyti, koks jūs žmogus, ir susidaryti tam tikrą nuomonę”, – akcentavo A. Armalis.

Lietuviams dar yra kur tobulėti
Įdomu, ar daug žmonių socialiniuose tinkluose laikosi esminių efektyvios komunikacijos principų? Iš lektoriaus viešai išdėstytų minčių galima susidaryti nuomonę, kad nelabai. Išanalizavęs kelių jaunuolių profilius, jis atskleidė, kokias klaidas virtualioje erdvėje žmonės daro dažniausiai.

Štai viena studentė savo profilyje yra įrašiusi esanti studentų atstovybės prezidentė, gerai mokanti anglų kalbą. Tik, deja, buvo sunku rasti tai patvirtinančių duomenų.

„Pamatęs, kad mergina yra studentų atstovybės prezidentė, tikėjausi jos asmeniniame profilyje pamatyti daugiau nuotraukų iš tos organizacinės veiklos, tačiau neradau. Taip pat nebuvo jokių pasidalytų įrašų anglų kalba. Tik iš aprašymo apie save buvo galima susidaryti įspūdį, kad mergina organizuota ir nebijanti atsakomybės“, – kritikos negailėjo lektorius.

Analizuodamas kitos šiaulietės profilį, jis iš karto pastebėjo kitą dažnai daromą klaidą. Ši mergina, kaip ir dauguma kitų Lietuvos gyventojų, ne itin mėgsta prirašyti savo nuomonės prie viešai pasidalytų nuorodų. Anot lektoriaus, tokie sausi pasidalijimai žmones ne itin domina ir sukelia mažai reakcijų. Visai kitokia situacija būna, kai dažniau dalijamasi prierašais su savo asmenine nuomone ar patirtimi. Tą įrodo ir šiaulietės įrašas, kuriame ji aprašo, kaip gražiai uogavo miške, nes būtent šis įrašas yra sulaukęs daugiausiai „patiktukų“. Jeigu žmonės panašiomis patirtimis dalytųsi dažniau, sulauktų daugiau draugų reakcijų ir turbūt dažniau teigiamų.

Patariama mokytis iš geriausių
Socialiniuose tinkluose galima surasti ir tokių, kurie apie save bando sukurti rimtą įvaizdį, bet galiausiai suklysta ir sulaukia prieštaringų aplinkinių reakcijų. Pavyzdžiui, jeigu žmogus nori atrodyti kaip patikimas teisininkas, neturėtų įsikelti nuotraukos, kurioje būtų įamžintas su neskoningu dryžuotu, blizgančiu kostiumu ir netvarkinga barzdele. Juo labiau neturėtų viešinti nuotraukos, galinčios sukompromituoti. Vis dėlto yra tokių, kurie nori, kad aplinkiniai juos vertintų rimtai, bet įsikelia nuotraukų, kuriose žaidžia su kardais ar kitais žaislais, nors to neturėtų daryti. Žinoma, tam tikras žaismingumas turėtų būti, tačiau ne perdėtas.

Klaidų darome visi, tačiau iš kur gauti informacijos su patarimais, kaip pasitaisyti? Lektorius atsakė, kad galima imti pavyzdį iš gebančių efektyviai komunikuoti socialiniuose tinkluose. Štai vienas vaikinas savo profilyje nurodė, kad studijuoja turizmą, yra dirbęs Graikijoje ir visa tai atsispindi jaunuolio veikloje, kuria jis dalinasi su savo draugais.
„Jaunuolio profilyje galima rasti nuotraukų, įrodančių, kad jis iš tiesų dirbo Graikijoje. Tai, kad pasidalijo nuotraukomis, kuriose yra nusifotografavęs su savo kolegomis ir populiaria popmuzikos grupe, rodo drąsą ir gebėjimą prieiti tiek prie kolegų, tiek žinomų žmonių. Pasidalyta žinia apie Čerčilį leidžia spėti apie tam tikrus jo pomėgius, o prierašai prie pasidalytų nuorodų leidžia manyti, kad jis raštingas. Šiuo atveju darbdavys tikrai gali susidaryti įspūdį, kad žmogus turi pakankamai savybių, reikalingų norint dirbti komunikacijos srityje“, – teigiamą pavyzdį, kaip reikia kurti savo įvaizdį socialiniuose tinkluose, atskleidė A. Armalis.

Tinkama komunikacija prideda populiarumo
Kurti savo įvaizdį socialiniuose tinkluose ne ką lengviau pavyksta ir Lietuvoje žinomiems žmonėms. Štai socialinių tinklų žvaigždutės Monikos Šalčiūtės populiarumas prigeso, kai ši nustojo aplink save kurti intrigas ir „facebook‘e“ kurstyti lietuvių aistras. Tai įrodo jos įrašai, kuriuose sumažėjo seksualumą žadinančių nuotraukų, o pasisakoma rimtesnėmis temomis apie Vilniaus Žaliąjį tiltą, lyčių nelygybę. Tiesa, vėliau vėl buvo bandymų lietuvius sudominti išryškinta krūtine, tačiau sulauktų „patiktukų“ skaičius rodo, kad jos sekėjų ratas truputį susiaurėjo.

„Reikia gerbti savo auditoriją, kurią užsiaugini. Jeigu pradedi savo įvaizdį kurti demonstruodamas turimus iškilumus, tai kitokie įrašai rimtesnėmis temomis čia netiks. Be to, kad auditorijai nepasidarytų nuobodu ir reakcijų nesumažėtų, reikia nenustoti kurti intrigų“, – mano viešųjų ryšių specialistas.

Kita vertus, kai kuriems žinomiems žmonėms komunikuoti socialiniuose tinkluose visai sekasi ir tai tikrai jiems prideda populiarumo. Lektoriaus nuomone, ekonomistas Nerijus Mačiulis tikrai žino, kaip atrodyti įdomiam. Iki 2010 m. viešojoje erdvėje vienareikšmis lyderis buvo ekonomistas Gitanas Nausėda. N. Mačiuliui jį pasivyti užteko metų ir viskas dėl sėkmingai sukurto įvaizdžio socialiniame tinkle.

„Po metų Mačiulis staiga tapo populiaresnis ir dažniau cituojamas už Nausėdą, nes viešoje erdvėje jis prisistato ne tik rimtu specialistu, bet save rodo kaip tėtį, sporto gerbėją, paprastą žmogų, kai tuo tarpu Nausėda visada būna šaltas ir oficialus“, – lygino A. Armalis.

Reziumuodamas jis dar kartą priminė, kad kiekvienas žingsnis socialiniuose tinkluose formuoja žmogaus įvaizdį, todėl internete svarbu elgtis sąmoningai. Prieš sukuriant profilį, patartina rimtai įsivertinti save, žinoti, ko sieki, ir įsivaizduoti, kaip apie tave turėtų kalbėti tiek pažįstami, tiek nepažįstami žmonės. Išsirinkti geriausius komunikacijos tinklus ir juose dalytis savo nuomone, tekstais, nuotraukomis ar videoįrašais.

Lektoriaus susidomėję klausėsi ne tik studentai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.