Prie Šiaulių miesto centralizuotų nuotekų tinklų prisijungs dar beveik 100 būstų. Jų šeimininkams prisijungimo darbai nieko nekainuos.
Šiaulių miesto savivaldybės Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento direktorius Virgilijus Statkus spaudos konferencijoje pranešė, kad per metus prie centralizuotų nuotekų tinklų bus prijungti 92 individualūs namai, kuriuose gyvena socialiai remtini žmonės, ir trys namų ūkiai, priklausantys miesto Savivaldybei. Šie gyventojai jau davė sutikimą, kad darbus būtų galima pradėti. Departamento direktorius sakė tikįs, kad įvykdžius viešąjį pirkimo konkursą jau balandžio mėnesį bus galima pradėti projektavimo ir rangos darbus. Savivaldybės parinktas rangovas įves nuotekų įvadą į namą, o prie sanitarinių mazgų gyventojams prisijungti teks patiems.
Viešojoje erdvėje pasirodė žinia, kad Lietuvoje įgyvendinus didelės apimties Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamus vandentvarkos projektus, dalis gyventojų prie centralizuotų vandens ir nuotekų tinklų savo namų ūkių nejungia, o dėl nepakankamo prie centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos prisijungusių vartotojų skaičiaus Lietuvai galimai gresia didžiulė bauda. Matyt, dėl to valstybė skyrė lėšų, kad būtų galima padėti socialiai remtiniems gyventojams, kurie neturi už ką nutiesti įvadų nuo gatvėje esančio mazgo iki savo namo.
V. Statkus pranešė, kad iš valstybinės Kelių priežiūros programos šiai problemai spręsti šįmet Šiauliams skirta 100 tūkst. Eur. Dar 43 tūkst. Eur Savivaldybė pridėjo iš miesto biudžeto. Įvadui nutiesti vienam namui skirta apie 1,5 tūkst. Eur. Centralizuoto vandens tiekimo sistemos privedimo prie namo šis projektas neapima, tik nuotekų.
Nežiūrint gerų Savivaldybės norų, prie centralizuotų tinklų jungtis sutinka ne visi gyventojai. Dar apie 100 socialiai remtinų šeimų liks neprisijungusios. Kaip sakė departamento direktorius, kai kurie net nesileidžia į kalbas. Tai gali lemti tas faktas, kad pradėjus naudotis centralizuotais tinklais gyventojams teks kas mėnesį mokėti už nuotekas.
„Nemanau, kad žmonėms tai būtų labai sudėtinga. Prisijungus gyvenimas jiems pagerės. Gyventojai galės atsisakyti aplinką teršiančių lauko tualetų. Sumažės gruntinio vandens tarša“, – privalumus vardijo V. Statkus.
Didžioji dalis projekte dalyvaujančių socialiai remtinų gyventojų turi namus Medelyno rajone, tačiau yra ir iš kitų miesto individualių namų kvartalų.
Departamento direktorius patikino, kad iš darbų rangovo bus reikalaujama, jog projekto metu perkastų gatvių danga būtų kokybiškai atstatoma. V. Statkus negalėjo atsakyti, ar bus vėl kasinėjamos neseniai išasfaltuotos gatvės. Tik kalbėdamas apie J. Basanavičiaus gatvę Savivaldybės atstovas paaiškino, kad projektas bus vykdomas nerekonstruotoje gatvės dalyje.
