Lietuvos pilietybė yra brangiausias turtas, kuris vienija lietuvius, gyvenančius visame pasaulyje. Vieni palieka savo gimtinę dėl materialinės gerovės, kiti – dėl siekio pasiekti karjeros aukštumas. Dvigubos pilietybės įteisinimas atsidūrė tarp 3 iš 1500 iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ registruotų idėjų. Vis netyla kalbos, ar reikia įteisinti dvigubą pilietybę užsienyje gyvenantiems lietuviams. Atlikta apklausa rodo, jog 71 proc. lietuvių yra už dvigubą pilietybę, o skeptiškai nusiteikusių ir nepritariančių idėjai, leidžiančiai užsienyje gyvenantiems lietuviams turėti dvigubą pilietybę, yra tik 9 proc.
Dvigubos pilietybės įteisinimas – pokyčiai LR Konstitucijoje
2017 m. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas paskelbė, jog dvigubos pilietybės išsaugojimas yra įmanomas, tik reikėtų pakeisti Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurioje įtvirtinta, kad, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.
Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad ši nuostata reiškia, jog dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.
Konstitucijos straipsnis dėl pilietybės gali būti keičiamas tik referendumu, todėl po Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio ir Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės Lauros Matjošaitytės susitikimo vasario 7 d. paskelbta, kad preliminariai referendumas galėtų vykti 2019 m. gegužės 12 dieną ir 26 dieną kartu su Prezidento rinkimais.
Lietuviai suvokia dvigubos pilietybės reikšmę
Kauno technikos universiteto (KTU) Europos instituto užsakymu atlikto tyrimo „Svarbiausios problemos Lietuvoje“ sausio 12–21 dienomis vykdytos apklausos duomenimis, 71 proc. šalies gyventojų labai palankiai arba greičiau palankiai vertina galimybę suteikti dvigubą pilietybę piliečiams, kurie gimė Lietuvoje, bet dirba užsienyje (ES ir NATO šalyse).
Buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje ir KTU Europos instituto direktorius Vygaudas Ušackas sakė, kad atliktos apklausos rezultatai parodė, jog Lietuvos piliečiai suvokia dvigubos pilietybės reikšmę, o nuogąstavimai, kad žmonės gali nepalaikyti referendume planuojamo spręsti klausimo, yra nepagrįsti.
„Apklausa akivaizdžiai paliudijo, kad 71 proc. Lietuvos piliečių suvokia dvigubos pilietybės reikšmę šiame atvirame, globaliame pasaulyje. Tai kartu rodo ir šalies gyventojų suvokimą, jog dviguba pilietybė nereiškia nutautėjimo ar tautos išsivaikščiojimo. Gyvename atvirame pasaulyje. Nors globalizacija daug kam reiškia grėsmę, turime kalbėti apie atvirą pasaulį ir laisvą Lietuvą. Visi piliečiai mums yra brangūs, todėl labai svarbu išlaikyti ryšius su jais. Lietuvos visuomenės nuotaikos yra labai geras ženklas, turintis paskatinti įstatymų rengėjus bei politines partijas sutarti ir organizuoti plačią kampaniją dėl dvigubos pilietybės“, – kalbėjo V. Ušackas.
Tik 9 proc. atsakiusiųjų nepalankiai vertina galimybę įtvirtinti dvigubą pilietybę Lietuvoje. V. Ušacko teigimu, tai rodo, kad žmonės mąsto racionaliai ir suvokia, jog tokiame atvirame pasaulyje, kuriame dabar gyvename, Lietuvai būtina išlaikyti ryšius su visais. Dviguba pilietybė padės sukurti galimybes išlaikyti lietuvybę ir ryšius su ne gimtinėje gyvenančiais Lietuvos piliečiais.
„Negalima atimti Lietuvos pilietybės iš mūsų tautiečių“
Lietuvos istoriko, humanitarinių mokslų daktaro Romo Batūros teigimu, dvigubos pilietybės įtvirtinimą reikia vertinti tik teigiamai, gaila, kad išvykę lietuviai yra paliekami užmarštyje.
„Tie, kurie yra išvykę, turi turėti Lietuvos pilietybę. Valdžia neįteisina dvigubos pilietybės todėl, kad arba iš tikrųjų negalvoja, arba daugelis priešiškai nusiteikę dėl to, kad išvykstama iš Lietuvos. Lietuviai išvyksta todėl, kad arba jiems yra sunku ir ieško geresnių gyvenimo sąlygų, arba jie priversti tai padaryti. Negalima atimti Lietuvos pilietybės iš mūsų tautiečių, reikia galvoti kokias nors išlygas. Pavyzdžiui, atlikti karinę tarnybą, mokėti mokesčius, apie tai plačiau turėtų pagalvoti ekonomistai. Pirmasis dalykas tas, jog reikia užtikrinti, kad žmonės nevažiuotų į užsienį, stengtis, jog jie suprastų, kad jiems yra padedama. Ne kiekvienas galime visiškai aukotis. Nereikėtų skriausti išvykusiųjų ir atiminėti pilietybę. Kiti šneka, kad Lietuvoje tėra tik rusai, kitų tautybių žmonės, bet pirmiausia tai yra lietuvių tautybės žmonės. Turime užtikrini lietuvių tautos išlikimą, kad ir kur jis bebūtų, ir būtina neskriausti lietuvių. Mano manymu, turi būti įteisinta dviguba pilietybė, kad nebūtų iš lietuvių atimama jų tikroji tautybė“, – teigė istorikas R. Batūra.
Dvigubą pilietybę suteikti tik išimtiniais atvejais
Šiauliečių nuomonės apie dvigubos pilietybės įteisinimą išsiskyrė. Vieni – tam pritarė, kiti buvo priešiškai nusiteikę.
Dviguba pilietybė Lietuvoje turėtų būti suteikiama tik išimtiniais ir retais atvejais – tokios nuomonės yra šiaulietė Rūta. Ji teigė, kad jei lengvai bus dalijama pilietybė, tai tada ji gali nuvertėti. Pilietybę turime branginti ir kitiems ją suteikti labai retais atvejais.
Daugelis dvigubą pilietybę pateisina tiems, kurie yra pasiekę sportinių pasiekimų ar kitais būdais sugeba išgarsinti šalį. Tačiau tam nepritaria šiaulietė Sandra, kuri teigė, jog dėl kažkokių sportinių pasiekimų ar atneštos garbės Lietuvai suteikti pilietybę nebūtina.
„Yra lietuvių, kurie galėtų daug padaryti ir pasiekti. Turime išlaikyti savo tautiškumą patys savyje, savo tautoje, o ne ieškoti kituose. Patys iš savęs turime kažką duoti Lietuvai“, – pasakojo šiaulietė Sandra.
Kiti teigė, kad jei ir išvyksta mūsų tautiečiai į kitas šalis, reikia jų neužmiršti ir padėti, kaip yra padedama kitiems.
„Reikia išlaikyti tuos žmones, kurie yra išvykę ir nenutraukti ryšio su jais. Užsieniečiams turėtumėme palengvinti gyvenimo sąlygas Lietuvoje, aišku, su kai kuriomis išimtimis. Pavyzdžiui, į šalį neįleisti tų, kurie šaliai kelia grėsmę ir pan.“, – sako šiaulietis Andrius.
Kategoriškai prieš dvigubos pilietybės įteisinimą buvo šiaulietis Šarūnas. Jo nuomone, to nereikia, užtenka tiek lietuvių, kiek turime dabar.
„Jeigu gimei ir gyveni Lietuvoje, tai ir stenkis dėl savo šalies gerovės, o ne emigruok. Jeigu gyveni vienoje šalyje, tai turėk vieną pilietybę. Nesuprantu tų, kuriems reikia dviejų“, – kalbėjo šiaulietis Šarūnas.
