Šventojo Valentino dieną turbūt dauguma planuoja nueiti į kiną, restoraną ar specialiai surengtą pasimatymą. Tai puiki proga atrasti savo partnerio slaptas savybes ir atnaujinti meilę, padaryti ją gilesnę. Tik vien tuo apsiriboti nepatartina. Specialistų teigimu, lietuviams dėl darnių santykių dar reikia nemažai padirbėti. Kitaip šalyje nebūtų tiek vienišų žmonių ir nelaimingų vaikų.

Skiria romantiškus pasimatymus
Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose, interneto forumuose poros aktyviai dalijasi savo mylimųjų nuotraukomis, pažinties ar pirmojo bučinio istorijomis. Kai kurie iš jų net prabyla eilėmis, skirtomis mylimiausiam žmogui. Dar kiti atvirai pasipasakoja, kaip ketina nustebinti savo antrąją pusę.

Štai Andrius rašo, kad per šv. Valentino dieną planuoja įsigyti aromatingų žvakių ir jas įžiebti svetainėje. Pats ruošiasi gaminti gardžią vakarienę, skirti laiko dėmesingam stalo serviravimui. Taip pat pamerkti gėlių ir savo namų svetainėje pakviesti savo merginą į pasimatymą.

Paulius savo mylimai žmonai planuoja padovanoti suasmenintą papuošalą. Ketina į jį įdėti visą savo širdį ir išgraviruoti šilčiausius meilės žodžius.

Kiti galvoja nupirkti kvepalų, kūno priežiūros produktų rinkinių, šokolado, knygų, nuotraukų albumų ir t. t.

Tokiomis džiugiomis ir romantiškomis nuotaikomis gyvena ne visa Lietuva. Tuose pačiuose interneto forumuose nesunku rasti ir neigiamų atsiliepimų apie šią šventę. Kai kurie atvirai rašo nieko neketinantys dovanoti. Mano, kad ši šventė reikalinga prekybininkams ir verslininkams, nes tai – proga jiems užsidirbti. Sako, esą tai paviršutiniška, supaprastinta, o kai kada ir suvulgarinta šventė. Paviršutiniška, kadangi kilo ne iš vidinių žmonių poreikių, o buvo pasisavinta iš svetur.

Nieko bloga neįžvelgia
Santykių ekspertai ir psichologai šiuo atžvilgiu nėra tokie kategoriški. Anot jų, visos šventės gali suteikti daug teigiamų emocijų, jeigu norima jas švęsti.

„Jeigu šventė atitinka norinčių ją švęsti nuotaiką, tai nėra nieko bloga. Negerai, kai šventę bandoma įsiūlyti visiems“, – „Šiaulių naujienoms“ sako psichologas Gediminas Navaitis.

Jo nuomone, Valentino diena galbūt yra labiau skirta jauniems žmonėms arba norintiems sukurti naujus santykius. Kitiems galbūt belieka tik pasidžiaugti, kad aplinkiniai tą dieną turi ką veikti.

Žinoma, dėl to gali atsirasti ir mėgstančių paburbėti niurzgalių, sugebančių tame įžvelgti kažką negero, bet tokių atsiranda nuolat, vadinasi, dėl jų tikrai nereikėtų sau gadintis šventės.

„Bent vieną dieną per metus palepinkite savo antrąją pusę ir ką nors padovanokite. Geriau toks dėmesys negu visai jokio. Aišku, reikia suprasti, kad norint sukurti ilgalaikius santykius vienos dienos neužteks, tačiau Valentino diena ir yra puiki proga padaryti postūmį rimtesnių santykių link“, – akcentuoja G. Navaitis.

Tikisi emocinio saugumo
Šeimos ir porų santykių psichologas Mykolas Truncė taip pat nemato nieko bloga, kad yra norinčių minėti Meilės dieną. Turbūt ne veltui šią dieną švenčia beveik visas pasaulis, juk tai santykių iš meilės, simpatijos simbolis.

„Tūkstančius metų visos santuokos buvo sudaromos pagal išskaičiavimą. Žiūrėta, kokį kraitį gali pasiūlyti antroji pusė, kad jaunieji galėtų neblogai gyventi. Šiais laikais ekonominis saugumas nebėra toks svarbus. Atsiranda kitas – emocinio saugumo poreikis, noras būti priimtam, toleruojamam. Todėl žvelgiant iš šios pusės Valentino diena yra puiki šventė, kurią reikėtų švęsti visiems“, – mano M. Truncė.

Anot jo, šią dieną svarbu minėti ir dėl nemokėjimo bendrauti. Kai kurios poros nemoka tarpusavyje sutarti, nuolat pykstasi, konfliktuoja ir galiausiai išsiskiria. Galbūt situacija pasikeistų, jeigu vyrai išmoktų savo antrajai pusei dažniau įteikti dovanų, be sąlygų priimti kitą ir parodyti šiltus jausmus. Pradėti tai daryti kaip tik galima nuo šiandienos – Valentino dienos.

Porų santykiai išsikreipė
Psichologas svarsto, kad šiandien porų santykiai taip išsikreipė dėl pasikeitusio požiūrio į gyvenimą. Jeigu anksčiau tėvų, senelių santykiai šeimoje buvo grindžiami pagal paklusimo modelį (vyras – šeimos galva ir žmona turi jam paklusti), tai šiais laikais šis modelis nebetinka.

Šiandien moterys yra net labiau išsilavinusios už vyrus, jos intelektualios ir gebančios pačios užsidirbti pinigų. Anot pašnekovo, tai vyrams nelabai patinka, nes jie vadovaudamiesi tik savo norais, nebegali priimti savarankiško sprendimo, kur išleisti abiejų uždirbtus pinigus. Kitaip tariant, abi pusės turi mokytis susitarti dėl pinigų, nes to daryti iki šiol nemoka.

Santykiams kenkia ir nenoras nusileisti, bandymas visais įmanomais būdais įrodyti savo „viršų“. Toks „gumos tampymas“ ir negebėjimas priimti kompromisų veda link skyrybų.

„Kol žmonės neišmoks ieškoti abiem pusėms naudingų konflikto sprendimo būdų, susitarti dėl kompromisų, tol nepajėgs sutarti arba gerai jaustis santykiuose vienas su kitu“, – pabrėžia porų santykių psichologas.

Ateityje šeimų gali nebelikti
Sociologai, psichologai ir kiti specialistai atlieka mokslinius tyrimus, siekdami išsiaiškinti, ar ateityje šeimos dar bus reikalingos. Kai kurie mokslininkai yra pastebėję, kad ypač Skandinavijos šalyse, kur yra aukštas socialinės apsaugos lygis, šeima tarsi nueina į antrą planą ir ateina asmeninės laimės ieškantis individas.

„Nežinau, ar tas kelias bus teisingas, gyvenimas parodys. Vis dėlto akivaizdu – pozicijos šeimoje dar labai greitai visiškai nepasikeis. Dar turi praeiti laiko, kol bus naujai apibūdinamos „moteriškumo“ ir „vyriškumo“ sąvokos. To, kas vyko per milijoną evoliucijos metų, negalima pakeisti per penkiasdešimt ar šešiasdešimt metų. Staiga šeimose vyras netaps lygus moteriai“, – svarsto M. Truncė.

Žinoma, „moteriškumo“ ir „vyriškumo“ sąvokos pačios savaime neišnyks. Kiekviena moteris turi ir turės vyriškų bruožų, kiekvienas vyras – moteriškų, tai yra normalu ir priklauso nuo kiekvieno individo. Pavyzdžiui, šiandien galima sutikti daug moterų, kurios siekia karjeros savo profesinėje srityje, ugdo anksčiau tik vyrams priskirtus gebėjimus: orientaciją į rezultatą, loginį mąstymą, nepriklausomybę.

Anot pašnekovo, savaime tai nėra blogai, apskritai dėl to problemų nekiltų, jeigu abi „šeimos galvos“ mokytųsi kaip sutarti tarpusavyje, ieškotų kompromisų.

Ragina prisiimti atsakomybę
Nemažai santuokų išyra sutuoktiniams susilaukus vaikų. Porų santykių psichologas patvirtina, kad pirmieji sunkumai būtent ir atsiranda gimus pirmajam vaikui. Anot jo, kai į šeimą ateina trečias, abiejų lauktas asmuo, santykiai pasikeičia. Pradedama skųstis dėmesio trūkumu, jeigu nemokama ramiai spręsti iškilusių sunkumų, atsiranda konfliktų, nesutarimų, nepasitenkinimo.

„Santykiai šeimoje yra kaip sauskelnės. Jeigu truputį apsišlapinai, sauskelnės skystį sugeria ir nesijaučia jokio nepatogumo. Jeigu skysčio susikaupia labai daug, su tokiomis sauskelnėmis tampa nemalonu vaikščioti. Todėl mes tai ir darome: nusimetame senas sauskelnes ir užsidedame naujas, tikėdami, kad nuo šiol gyvensime geriau. Vis dėlto problema yra ne sauskelnės, problema – šlapimo nelaikymas. Perkeliant šią alegoriją į santykius galima pasakyti, kad ne antrosios pusės yra kaltos dėl to, jog mes santykiuose esame nelaimingi, nesugebame sutarti. Mes patys neprisiimame atsakomybės už santykius tiek, kiek galėtumėme juos gerinti“, – tvirtina M. Truncė.

Reziumuodamas jis dar kartą pabrėžia, kad vien tik Meilės dienos minėjimas santykių nepakeis. Tam, kad santykiai būtų darnūs, jie turi būti grindžiami savitarpio pagarba, lygiateisiškumu ir bendru sprendimų priėmimu.