Inovacijos, moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra yra verslo ir apskritai šalies ekonomikos augimo pagrindas bei ateitis. Nuo šios srities priklauso šalies konkurencingumo ir ekonomikos augimas bei tvarumas. Ir čia moterys neturėtų likti nuošalyje. Jos ne tik gali, bet ir sėkmingai prisideda prie verslo, inovacijų, mokslų plėtojimo, todėl labai svarbu, kad dar didesnė jų dalis įsilietų į šią sritį.
Ateitis be inovacijų neįsivaizduojama
Manoma, kad ateities ekonomika ir darbo rinka bus kitokia nei dabar: turėtų nebelikti tokio drastiško darbo sričių ar profesijų pasiskirstymo pagal lytį. O didžioji dalis profesijų turbūt bus susijusios su technologijomis, inovacijomis, moksliniais tyrimais ar eksperimentine plėtra.
Kaip bebūtų gaila, moterys šioje srityje kol kas yra pasyvesnės. Tai „Šiaulių naujienoms“ patvirtina ir Lietuvos inovacijų centro komunikacijos ekspertė Vitalija Kolisova. Ji sako, kad remiantis dalyvavimo Europos Sąjungos priemonėse statistika, moterys verslininkės vis dar ribotai naudojasi ne tik finansavimo galimybėmis, bet ir viešosiomis inovacijų paramos paslaugomis.
Kita vertus, anot jos, situacijos nereikėtų spalvinti juodomis spalvomis. Nors moterys į verslo, ypač inovacijų, pasaulį patenka rečiau nei vyrai, moterų susidomėjimas mokslo pažanga ar verslu nuolat auga. Kasmet sulaukiama vis daugiau prašymų iš moterų, įsteigusių savo verslus ar vadovaujančių verslams, suteikti konsultacijų dėl inovacijų diegimo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros taikymo versle, įvairių inovacijų komercionalizavimo ir pan.
Taip pat auga moterų, studijuojančių tiksliuosius mokslus, skaičius. Tikėtina, kad ateityje ši tendencija tik dar labiau išryškės.
„Mokslas, verslas ir inovacijos yra visiems, todėl visi juose ir turėtų dalyvauti vienodai. Nors tradiciškai mokslas, verslas, technologijos bei inovacijos galbūt ir buvo siejamos su vyriška veikla, šis požiūris nebėra aktualus jau gerus dvidešimt metų, tačiau, žinoma, prireiks dar šiek tiek laiko, kol pasikeis ne tik požiūris, bet ir realybė“, – mano V. Kolisova.
Rizikuoja likti be darbo
Keisti požiūrį labai svarbu, nes ne tik moterys, bet apskritai darbuotojai ateityje, nepriklausomai nuo jų lyties, turės daugiau sunkumų susirasti darbą, jei neišmanys technologijų ir nemokės su jomis elgtis. Darbo rinka sparčiai kinta, vis daugiau sričių yra skaitmenizuojama ir robotizuojama. Nemaža dalis darbų, kuriuos šiandien žmonės daro rankiniu būdu, ilgainiui išnyks, juos pakeis robotai, įvairios technologijos ir pan. Tačiau šias technologijas ir robotus reikės kažkam valdyti ir prižiūrėti – būtent čia ir atsiveria naujos galimybės darbuotojams. Tik be techninių žinių ir įgūdžių tokį darbą dirbti bus neįmanoma, todėl būtina jau dabar šviesti ir mokyti visą jaunąją kartą prisijaukinti technologijas, domėtis jų naujovėmis ir galų gale patiems kurti tas naujoves, nes nuo to priklausys ne tik konkrečių asmenų, bet ir visos valstybės sėkmė.
Šiandien moterys, išeidamos vaiko priežiūros atostogų dvejiems ar net trejiems metams, dažnai rizikuoja atsilikti nuo darbo rinkos tendencijų ir naujovių, todėl šia prasme jos yra pažeidžiamesnės. „Technologijų pasaulyje viskas kinta dar greičiau nei darbo rinkoje, kuri viso labo pavėluotai reaguoja į technologinius pokyčius, todėl bet koks atotrūkis šioje srityje moteris daro mažiau konkurencingas darbo rinkoje, o taip neturėtų būti, todėl vėlgi labai svarbu skatinti moteris kurti, diegti, taikyti įvairias technologijas ir inovacijas, nes be jų ateities darbo rinkoje nebebus ką veikti“, – akcentuoja pašnekovė.
Svarbu pasitikėti savimi
Moterys gali būti tiek pat sėkmingos, kiek ir vyrai. 2012 m. Harvardo universiteto tyrimas parodė, kad pasiekusios verslo valdymo viršūnę, pavyzdžiui tapusios vykdančiosiomis direktorėmis ir pan., moterys nuveikia ir pasiekia daugiau nei vyrai. Tačiau išanalizavus duomenis, kiek moterų pasiekia šią viršūnę, paaiškėjo, kad aukščiausiose pareigose moterys sudaro tik 3–4 proc. darbuotojų, o štai žemiausiame naujai į darbą priimamų specialistų lygmenyje – net 53 proc.
Žinoma, negalima šio skirtumo nurašyti vien tik technologiniam ar moksliniam išprusimui. Darbo rinkoje ir organizacinėje struktūroje vis dar gajūs tam tikri stereotipai, be to, ir pačios moterys kartais vis dar linkusios pirmenybę teikti šeimai, vaikams, o ne karjerai, todėl ir jų pasiekimai būna mažesni, nors ši situacija pamažu keičiasi. Moterys turi potencialo pasiekti tiek pat ar net daugiau nei vyrai, tačiau pasiekimų skirtumai vis dar egzistuoja ir labiausiai dėl to, kad dėl tam tikrų istorinių ir lyčių suformuotų įsivaizdavimų ar įsitikinimų jos yra pasyvesnės.
„Moterys kartais turi puikių idėjų, ryžto ir noro jas gyvendinti, tačiau nežino, nuo ko pradėti arba susiduria su įvairiausiomis kliūtimis gaunant paramą, ją administruojant ar panaudojant, todėl labai svarbu išsiaiškinti, kas sukelia daugiausiai nepatogumų moterims būti aktyvesnėms šioje srityje ir per mokymus, konsultacijas bei koučinimą padėti joms juos įveikti“, – išskiria V. Kolisova.
Belieka sulaukti, kol moterys aktyviau prisidės prie inovacijų diegimo, kūrimo, naudojimo savo versluose ir aktyviau naudosis Europos Sąjungos ir kitų institucijų teikiama parama inovacijoms.
Būtent dėl to moterys verslininkės raginamos užpildyti apklausos anketą apie tai, kokių paslaugų ir paramos trūksta Lietuvos moterims verslininkėms, norinčioms pakeisti pasaulį naujais produktais bei paslaugomis ir siekiančioms sėkmingai sudalyvauti „MVĮ instrumentas“ finansavimo priemonėje. Remiantis šios apklausos rezultatais bus sudarytas Europos moterų verslininkių poreikių žemėlapis, o apklausos dalyvėms bus siūlomos mokymų, mentorystės ir konsultavimo paslaugos.
Moterims reikalinga didesnė parama
Vadybos konsultantė, personalo konsultantų įmonės vadovė Solveiga Grudienė taip pat ragina labiau palaikyti moteris. Ji dienraščiui sako, kad darbdaviai neretai vyrams iš tiesų teikia pirmenybę, ypač techninių specialybių atstovams. Deja, tokia diskriminacija ne visada būna objektyviai pagrįsta. Kitaip tariant, nėra jokių mokslinių įrodymų, kad tik vyrai gali būti gerais matematikais, o moterys – humanitarėmis.
„Kai kurie vadovai, rinkdamiesi iš dviejų kandidatų, pirmenybę teikia vyrams dėl susiformavusių kultūrinių stereotipų. Tai reiškia, kad moteris, norėdama laimėti konkursą ar pakilti pareigose, turi būti kažkuo geresnė, ko nors atkakliau siekti, reikalauti, skatinti“, – svarsto pašnekovė.
Galbūt todėl moterys, žinodamos, kad teks labiau pasistengti, neskuba kurti verslų. Be to, dėl tų pačių stereotipų jaučiasi labiau įpareigotos rūpintis šeima, namų ūkio reikalais. Kai tenka rūpintis šeimos nariais, kai kurioms galbūt sunku patikėti, kad galėtų atrasti papildomo laiko verslui.
Negerai ir tai, kad moterims už tą patį atliktą darbą dažnai yra mokama mažiau negu vyrams. Vadinasi, visuomenei reikia dažniau priminti apie diskriminaciją darbo rinkoje ir situacijos nenormalumą.
„Pirmiausia labai svarbu šias negeroves įvardyti, daugiau apie tai kalbėti, kol to nepadarai, ne taip paprasta kažką pakeisti. Apskritai moterys turėtų labiau pasitikėti savimi, aktyviau kovoti už savo idėjas ir pan.“, – išeitį siūlo S. Grudienė.
Ji taip pat pataria keisti požiūrį į mergaičių auklėjimą: „Sunku padėti žmogui, kurio pasaulėžiūra jau yra susiformavusi, kuris pats netiki savo galimybėmis, tačiau nesunku užauginti kitaip mąstančias mergaites, jas tinkamai auklėjant nuo mažų dienų. Suprantu, norisi rezultatų sulaukti greičiau, bet bent jau mes apie šias problemas nebijome kalbėti viešai. Manau, ateityje situacija pasikeis ir mažos mergaitės pamatys, kad tiek mama, tiek tėtis gali būti tiek programuotojais, tiek floristais“.
