Spustelėjus šaltukui ir žemę padengus sniegui, tėveliai kartu su savo atžalomis smagiai leidžiasi rogutėmis nuo kalno. Toks laisvalaikio praleidimo su šeima būdas – viena seniausių sporto šakų. Žinoma, „šaltųjų“ pramogų yra gerokai daugiau. Tik bėda, kad Šiauliuose jų beveik niekas neorganizuoja.

Pasigenda žiemos pramogų
Šiuo metu mieste sniego pakanka, bet žiemos pramogos merdi. Žiemos sporto mėgėjų galima pamatyti Salduvės parke. Vis dėlto ir čia žmonių ne per daugiausia, matyt, slidininkus labiau traukia Kurtuvėnų regioninis parkas.

Savaitgaliais daugiau žmonių būna ir Bubių pamiškėse. Iškritus sniegui čia nusidriekia poilsiautojų automobilių eilės. Išlipę iš automobilių, vieni ima slides, kiti renkasi rogutes.

Šiauliečiai savo kojų tvirtumą ir ledo slidumą taip pat išbando ant kasmet užšąlančių vandens telkinių. Užšalę vandens telkiniai – puiki vieta mėgautis aktyviu poilsiu dailiojo čiuožimo fanams ir mėgėjams. Tik bėda, kad ant jų negalima lipti, vaikščioti, čiuožti, žvejoti, jei ledo storis mažesnis kaip 7 cm. Turbūt galima pajuokauti, kad Saulės mieste yra per daug saulės, kuri ištirpina ledą, todėl retai pasitaiko tinkamų sąlygų čiuožti. Tokiu atveju gelbsti ledo arena prekybos centre, tik ten už galimybę čiuožti reikia mokėti, o tai sau gali leisti ne visi.

Šiaulietis Tautvydas svarsto, kad žiemą Šiauliuose gyventi būtų smagiau, jeigu miesto valdžia imtųsi iniciatyvos ir mieste įrengtų lauko ledo areną, kur visi galėtų čiuožinėti nemokamai arba ant kalnų pripiltų daugiau sniego, jog vėliau vaikams nereikėtų voliotis po purvą.

„Skaičiau, kad Vilniaus savivaldybė Subačiaus gatvės papėdėje supylė 70 sunkvežimių sniego, kad tik miestiečiams būtų patogiau ir smagiau čiuožti nuo kalniuko, o kitur net įrengė tinklus – savotiškas gaudykles, kad vaikai ant gatvės neišlėktų čiuožinėdami. Kodėl kažko panašaus negalime turėti Šiauliuose?“

Jis taip pat su pavydu žiūri į miestus, kur yra lauko ledo arenos. Norėtų, kad bent viena veiktų Šiauliuose, tik pats netiki, kad tokia galėtų atsirasti.

„Žiemą mieste su vaikais nėra kur papramogauti. Esame priversti čiuožinėti ant žolės ir purvo, o tai tikrai erzina“, – skundžiasi Tautvydas.

Siekiantys išvengti purvo ir norintys smagiai pačiuožinėti yra priversti važiuoti į užsienį. Keltuvai, slidžių nuoma, viešbučiai – tai siūlo beveik visa piečiau Lietuvos besidriekianti Europa. Artimiausios žiemos atrakcijos užsienyje – Zakopanės Tatrai Lenkijoje ir Gaujos nacionalinis parkas Siguldoje, Latvijoje.

Užsienyje patiria įvairių traumų
Normalių slidėjimo trasų nematę šiauliečiai tikisi, kad bent jau užsienyje pajaus tikrąjį žiemos skonį. Tik tokios kelionės ne visada baigiasi sėkmingai. Pranešime spaudai rašoma, kad slidinėjimo sezonui įsibėgėjant, retas aktyvaus laisvalaikio entuziastas šaltojo laikotarpio atostogoms ruošiasi tinkamai. Dėl to žmonės vis dažniau patiria įvairių traumų, suserga ir pan.

Asmeninis treneris Laimis Bartasūnas sako, kad slidinėjant daug didesnis nei įprastai krūvis tenka kojoms, todėl, siekiant išvengti įvairių nemalonių nutikimų, jas būtina stiprinti papildomai, dar prieš vykstant į kelionę. Be įprastos mankštos ar treniruočių sporto salėje, kojoms reikalingas išorinis krūvis ar darbas su papildomais svoriais. Tai padės apsisaugoti nuo galimų traumų slidinėjimo trasose.

„Slidinėjimas – tai iš esmės yra kritimas į priekį. Leidžiantis į apačią pasikeičia mūsų kūno kampas, dėl kurio sąnariai gauna papildomą apkrovą. Palinkę į priekį apkrauname savo kūną, kojas, duodame nemažą krūvį raumenims, sąnariams. Tai neįprasta mūsų kūno padėtis, kurią turime atlaikyti. Todėl labai svarbu save sustiprinti dar iki slidinėjimo sezono, ypač didelį dėmesį skiriant apatinei kūno daliai“, – teigia asmeninis treneris.  

Neretai, atvykę slidinėti, žmonės skuba šokti į slides, negalvodami, kad nusileidimui pirmiausia reikėtų paruošti raumenis ir sąnarius. Apšilimas ne tik padės apsisaugoti nuo traumų, bet ir suaktyvins reakciją, kuri slidinėjant yra būtina.

L. Bartasūnas apšilimą siūlo pradėti nuo galvos, kaklo. Apšilus kaklo raumenims, pasak specialisto, reikėtų pasirūpinti pečiais, pasukant juos 10 kartų. Krūtinės ląstą apšilti reikėtų rankų mostais į šalis, o riešo ir alkūnės sąnarius suaktyvinti padės lazdos.

„Apšilus rankas, pečių juostą – būtina paruošti ir nugaros krūtininę dalį. Viršutinės nugaros dalies paslankumas yra pakankamai mažas. Tam į pagalbą galite pasitelkti slidinėjimo lazdas, kurias įsmeigiame prieš save. Laikydami jas rankomis, pasilenkiame į priekį. Nugara tiesi. Esant tokioje, tarsi „stalo“, padėtyje, galvą lenkiame žemyn“, – apšilimo ypatumus apžvelgia treneris.

Tokioje padėtyje L. Bartasūnas siūlo ir kitą pratimą. Laikant kojas platesniame nei pečių plotyje, tiesia nugara reikia lenktis į priekį, stengiantis rankomis paliesti žemę. Viena ranka lieka ant žemės, o kita kyla į viršų, lyg norint pasiekti dangų. Pasak specialisto, šis pratimas padės „atidaryti“ krūtinės ląstą.

„Nuosekliai apšildant kūną, svarbu pasukti liemenį. Pasilanksčius į vieną ir kitą šoną, tarsi stengiantis paliesti žemę, galima pereiti prie apšilimo pratimo kojoms, nes būtent joms tenka didžioji dalis krūvio. Todėl dinaminiam sąnario apkrovimui ir šlaunims reikėtų atlikti įtūpstus. Po 5 kiekvienai kojai ir dalinius į šonus. Klubo sąnarį apšilsime kojų mostais į šonus, o kelių – pakėlus sulenktą koją, pasukiojus ją ties keliu“, – teigia L. Bartasūnas.

Anot asmeninio trenerio, batų stabilumą slidėse įvertinti padės 4–5 pritūpimai. Jeigu batai sutvirtinti gerai, sėdmenimis turėtume pasiekti slides.

Svarbu rūpintis kūno šiluma
Pasak asmeninio trenerio, slidinėjant kalnų kurortuose svarbu ne tik tinkamai apšilti raumenis, bet ir pasirūpinti nuolatine kūno šiluma. Todėl svarbu pasirinkti aprangą, kuri nevaržytų judesių, bet tuo pat metu būtų neperšlampama ir šilta.

„Kadangi didžioji dalis kūno šilumos prarandama per galvą, nuo šalčio ją apsaugoti gali kepurė, kurios sudėtyje yra vilnos, arba plati galvos juosta. Taip pat svarbu pasirūpinti ir tinkama kaklo apsauga. Kai pučia šaltas, žvarbus vėjas rekomenduojama turėti kaukę ar skarelę. Tai padės išvengti tiesioginio šalto oro patekimo į gerklę ir apsaugos nuo peršalimo“, – teigia L. Bartasūnas.

Sportuojant lauke žiemą labai svarbu, kad apranga ne tik apsaugotų visas kūno dalis, nevaržytų judesių, bet ir nekauptų drėgmės, būtų neperpučiama. Tam, anot dizainerės Gertrūdos Ramūnaitės, labai svarbu pasirinkti tinkamas aprangos medžiagas.  

„Dirbtinio pluošto medžiagos, tokios kaip poliamidas, puikiai išgarina drėgmę, tuo pat metu nesulaikydamos savyje nemalonių kvapų. Softshell medžiaga tinka aktyviam laisvalaikiui lauke, nes yra tampri, trisluoksnė medžiaga su membrana, nepraleidžianti vėjo, bet kvėpuojanti iš vidaus. Polartec megzto paviršiaus medžiaga yra šilta ir minkšta, tuo pačiu greitai džiūstanti, nesugerianti nemalonaus kvapo. Todėl rinkdamiesi aprangą sportui lauke žiemą, atkreipkite dėmesį į šias medžiagas“, – teigia G. Ramūnaitė.

Žiemą pravartu rinktis drabužius, pagamintus iš merinosų avių vilnos, sugeriančios 30 proc. daugiau drėgmės nei bet kokia kita medžiaga. Viršutinis merinosų vilnos sluoksnis sugeria tiek aplinkos, tiek mūsų kūno išskiriamą natūralią drėgmę. Drabužiai iš šios vilnos prisitaiko prie aplinkos – kai šilta vėsina, kai šalta – šildo.

„Šiuolaikinė sportinės aprangos mada yra ypač palanki sluoksniavimui: dėka naujų technologijų tekstilė yra ypač kokybiška, plona ir lengva, todėl sluoksniuoti drabužius yra daug paprasčiau, nebijant atrodyti „išsipūtus“. Medžiagos lengvos ir dera tarpusavyje, todėl jos nevaržys judesių užsiimant sportine veikla bet kokiu oru“, – teigia dizainerė.

 
Straipsnių peržiūros
94543988
Į viršų