Norintys turėti daugiau pinigų yra priversti dirbti neskaičiuodami darbo valandų. Dirba, šeimos nemato, laisvalaikio neturi, bet vis tiek pinigų neuždirba tiek, kad galėtų sau ir artimiesiems nupirkti viską, ko reikia. Šiauliečiai sako, kad šiandien gyventų kaip karaliai, jeigu savo didžiosios dalies uždirbtų pinigų nereikėtų atiduoti mokesčiams. Negana to, gyventojus papildomai nerimauti verčia nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžio grindys darbdavio socialinio draudimo įmokoms. Ši naujovė grasina žmonėms prarasti darbą.

Dirba ir nieko neuždirba
Šiaulietis Andrius yra autoserviso savininkas. Jis dirba dvylika valandų per parą. Tiek valandų remontuoja kitų automobilius ne todėl, kad yra darboholikas, o norėdamas sumokėti mokesčius, algas darbuotojams.

„Paradoksalu, bet daugiausiai dirbu tik tam, kad išlaikyčiau savo verslą. Skaičiuoju, kad iš dvylikos valandų tik dvi darbo valandos neša pelną asmeniškai man“, – liūdną tiesą atskleidžia šiaulietis.

Jam ypač skaudu, kad puoselėtos svajonės nė iš tolo neprilygsta realybei. Kažkada Andrius įsivaizdavo, kad įkūręs verslą galės dirbti kada nori ir nereikės sukti galvos dėl pinigų. Deja, šiandieninė situacija visiškai kitokia. Šiaulietis, norėdamas sumokėti darbuotojams atlyginimus, tik dirba, miega  ir kaip pats sako, išgyvena kažkokią tuštybę.

„Atrodo, kad pinigų uždirbu visai nemažai, bet kai reikia apmokėti visas sąskaitas, sumokėti įmokas bankams, mokesčius, tų pinigų visai nelieka“, – guodžiasi automobilių ekspertas.

Pašnekovas neslepia, kad tokia padėtis jam nusibodo. Visi valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo, „Sodros“, įvairių akcizų ir kiti mokesčiai varo į neviltį. Ką jau bekalbėti apie nuolatinį aukštesnių institucijų „teorizavimą“ baudomis, patikrinimais ir kitais biurokratiniais dalykais.

Norėdamas gyventi geriau, jis svarsto apie emigraciją. Tiki, kad užsienyje gyventojai yra vertinami kur kas labiau.

„Išvažiuosiu aš, nebegaliu daugiau taip gyventi ir nuoširdžiai tikiu, kad „emigravę protai“ čia negrįš. Kas gali norėti gyventi šalyje, kur iš tavęs valdžia atima beveik visus uždirbtus pinigus“, – svarsto Andrius.

Jis įsitikinęs, kad mokesčių našta yra pagrindinė kliūtis, galinti net nepradėjus dirbti „suvalgyti“ verslą. Anot jo, galbūt gyventi būtų lengviau, jeigu verslui daugiau padėtų Šiaulių miesto savivaldybė. Tik bėda ta, kad šiaulietis miesto valdžia visiškai nepasitiki. Sako, kad yra praradęs viltį sulaukti jos pagalbos. Todėl tiek miesto, tiek visos šalies valdininkų prašo verslui bent jau netrukdyti.

Jaučiasi įspausti į kampą
Kol vieni svarsto, kaip nebankrutuoti, kiti ieško išeičių, kaip išgyventi. Štai šiaulietė Nijolė tapo mokesčių sistemos pataisų auka. Jau buvo skelbta, kad nuo šių metų sausio darbdaviai už darbuotojus privalo mokėti įmokas nuo ne mažesnės kaip minimali alga sumos. Nesvarbu, kad darbuotojas dirba 2–3 valandas ir tiek algos neuždirba. Kitaip tariant, jeigu darbdavys darbuotojui moka pusę minimalios algos – 190 (nuo šių metų 200 – red. past.) eurų, tai nuo sausio 1 d. turėtų primokėti 60 eurų socialinio draudimo įmokų. Tokia našta ne visiems smulkiesiems verslininkams yra pakeliama. Neturėdami kitos išeities, jie yra priversti mažai valandų dirbančius darbuotojus atleisti.

„Dar prieš Naujuosius darbdavys mane informavo, kad nebegali manęs įdarbinti 0,25 etato. Pasiūlė dirbti pilnu etatu. Nors toks pasiūlymas mane pamalonino, nesutikau. Turiu prižiūrėti negalią turintį sūnų, todėl daugiau valandų dirbti negaliu. Man neliko nieko kito, kaip tik išeiti iš darbo“, – guodžiasi Nijolė.

Moteris sako, kad tos dvi valandos per dieną jai leisdavo ne tik papildomai užsidirbti, bet ir pajausti kitokį gyvenimo skonį.

„Žinote, kai reikia ilgai sėdėti namie ir slaugyti sūnų, vėliau būna taip gera kur nors išeiti. Tos dvi valandos darbe man buvo labai svarbios, nes tuomet aš buvau ne tik mama, žmona, bet ir darbuotoja,“ – pasakoja šiaulietė.

Ji atvirauja, kad šiuo metu naujo darbo neieško, visa finansinė atsakomybė tenka jos vyrui: „Nuolat dėkoju Dievui, kad bent vyras turi gerai apmokamą darbą, priešingu atveju, mes tiesiog neišgyventumėme. Tiesa, tų pinigėlių saviems poreikiams patenkinti daug nelieka, bet tai vis geriau, negu nieko“.

Sunku įsitvirtinti darbo rinkoje
„Sodra“ aiškina, kad įsigaliojusiomis mokesčių pataisomis bus užtikrinama, kad net ir mažiausias pajamas gaunantys darbuotojai turės galimybę sukaupti metų darbo stažą ir gauti visas socialines garantijas.

Tiesa, išimtys taikomos tik darbuotojams iki 24-erių metų, pensininkams ir prarasto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams bei dirbantiems daugiau nei pas vieną darbdavį. Tik tokios išimtys studentų visiškai neguodžia. Kažkodėl nepagalvota, kad studentais būna ir vyresnio amžiaus žmonės.

„Taip jau atsitiko, kad į aukštąją mokyklą įstojau būdama 25-erių. Šiuo metu dirbu pardavėja ir mokausi. Bijau net pagalvoti kas bus, jeigu nuspręs mane atleisti“, – nuogąstauja Kristina.

Mergina baiminasi ir dėl ateities aukštojoje mokykloje. Ji su nerimu laukia meto, kai reikės atlikti praktiką įmonėje: „Nežinau, kaip sugebėsiu suderinti praktiką su darbu. Turbūt teks imti atostogas, tik bėda ta, kad už laiką atliekant praktiką man turbūt niekas nemokės. Juo labiau, kai valdžia kelia tokius mokesčius“.

Šiaulietė nerimauja dar ir dėl to, kad netekusi darbo, vargu ar sulauktų pagalbos iš darbo biržos. „Valdžia kelia mokesčius, verslas neturi iš ko mokėti algų, o darbo birža ne visiems padeda įsidarbinti. Kai taip mąstau, iš tiesų pasidaro sunku gyventi. Net nežinau į ką kreiptis pagalbos“, – emocijų neslepia Kristina.

Ragina mažinti mokesčius
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas komentuoja, kad sprendimas nustatyti „Sodros grindis“ iš tiesų buvo labai prastas. Jo nuomone, dalis politikų tiesiog nesuprato, kad dėl to bus apmokestinami ne darbdaviai, o darbuotojai.

„Liūdniausia, kad šiuo sprendimu mokesčiai buvo pakelti tiems žmonėms, kurie uždirba mažiausiai. Tai buvo prastas sprendimas ir dabar verslas atitinkamai reaguoja. Žmonių, kurie gali dirbti tik kelias valandas arba jų reikia tik porai valandų, samdyti visiškai neapsimoka“, – sako Ž. Šilėnas.

Atrodytų, kad dėl tokių valdžios sprendimų smulkieji verslininkai turėtų susivienyti ir išreikšti savo pretenzijas, tik panašu, kad to nebus. Daliai įmonių ši problema yra neaktuali. Žinoma, nepaisant to, valdžia vis tiek turėtų atsižvelgti į tas įmones, kurioms šiuo metu sekasi sunkiausiai arba kurios įdarbina labai daug žmonių.

Instituto atstovas taip pat neigia mitus, esą Lietuvoje mokesčiai yra maži. Pajamų mokesčiui, sveikatos draudimo įmokoms, „Sodros“ įmokoms reikia atseikėti apie 40 proc. uždirbtų pinigų.

Vis tik pašnekovas ragina padėties labai nedramatizuoti. Anot jo, gyvenimas Lietuvoje po truputį gerėja, atlyginimai auga labiau negu kainos. Be to, palyginus su tuo, kokį gyvenimą lietuviai gyveno prieš dvidešimt metų ir dabar, jaučiasi nemažas skirtumas. Ekspertui įdomu, kuris pilietis tuo metu galvojo, kad ateityje bus galima tiek daug visko nusipirkti, turėti ne vienerius, bet keletą sportinių batelių, atskirus pasivaikščiojimui ir sportui.

„Aišku, galima gyventi geriau. Džiugu, kad Lietuva orientuojasi į pačias turtingiausias šalis, tokias kaip Didžioji Britanija, Norvegija, tik per 28-erius metus, mums tokio lygio pasiekti neįmanoma“, – į realybę kviečia sugrįžti Ž. Šilėnas.

Žinoma, tai nereiškia, jog valdžiai dėl to nieko daryti nereikia. Anot instituto prezidento, finansinis gyvenimas visiems pagerėtų, jeigu valdžia apribotų savo apetitą, sumažintų mokesčius arba juos bent jau nedidintų. Tuomet daugiau pinigų pasiliktų žmonių kišenėse, o tai reiškia, kad šeimos galėtų nusipirkti daugiau prekių ir dėl to ekonomika tik augtų.

Ž. Šilėnas sako, kad reikėtų mažinti mokesčius.
Artūro STAPONKAUS nuotr.