Nuo šių metų įsigalioja devynios Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytos įstatymų iniciatyvos. Manoma, kad jos padės didinti skaidrumą, skatins švietimo pertvarką ir padės užtikrinti vaikų apsaugą.
Siekiama permainų
Prezidentės spaudos tarnyba primena, kad siekiant įgyvendinti tikslą „Lietuva – be vaikų globos namų“ ir sustiprinti vaikų apsaugą, nuo sausio 1 dienos įsigaliojo įstatymai, kuriais įteisinama pareiga pranešti apie smurtą prieš vaikus, atsiranda profesionalūs globėjai, taip pat bus skiriamos vaiko priežiūros išmokos įsivaikinus vyresnį negu 2 metų vaiką.
Dar viena svarbi Prezidentės iniciatyva vaikų interesams apsaugoti – nuo liepos įsigaliosiančios Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, kurios įveda prievolę nukentėjusių ar liudijančių vaikų apklausas vykdyti pasitelkus psichologus ir tik tam skirtose specialiose patalpose.
Šiemet prasideda Prezidentės inicijuoti švietimo sistemos pokyčiai. Nuo sausio bus įvestos švietimo įstaigų vadovų kadencijos ir prasidės skaidresnė jų atranka. O nuo vasario pradedama profesinio mokymo pertvarka, kuria siekiama užtikrinti konkurencingą, valstybės ir verslo poreikius atitinkantį profesinį mokslą.
Skaidrumo viešajame sektoriuje didinimui Prezidentės iniciatyva įvedamos kadencijos valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovams ribojant jas iki dviejų kartų. Taip pat nuo sausio 1-osios įsigaliojo Labdaros ir paramos įstatymo pataisos, įpareigojančios detaliai viešinti gaunamą paramą. Neteisėtam praturtėjimui, neskaidriam lobizmui, korupcijai užkardyti nuo sausio 1 dienos įsigaliojo išplėstas turto deklaracijas turinčių pateikti ir viešinti asmenų sąrašas. Svarbias pareigas einančių viešojo sektoriaus darbuotojų deklaracijos bus viešos.
Liepą įsigalios ir teismų atvirumui reikšminga Prezidentės iniciatyva – teismo sprendimai galės būti įrašomi arba transliuojami tiesiogiai. Atviresnės taps ir sveikatos priežiūros įstaigos. Nuo sausio visos gydymo įstaigos turi viešai skelbti veiklos rezultatus, pagal kuriuos žmonės galės rinktis geriausias ir greičiausias paslaugas.
Dėmesys – vaikams, švietimui
„Šiaulių naujienose“ jau esame rašę, kad Šiauliai ruošiasi naujoms pertvarkoms. Siekiant apsaugoti vaikus, mieste veikia bendruomeniniai vaikų globos namai „SOS vaikų kaimas“, kurie teikia bendruomenines vaikų globos paslaugas, ruošia profesionalius socialinius globėjus. Jų vykdoma veikla jau duoda rezultatų. Tiesa, socialinės rizikos šeimų vis dar yra pakankamai daug, tačiau sprendžiama ir ši problema.
„Džiaugiamės kiekvienu pokyčiu, kai šeima stengiasi, ieškosi darbo, tvarkosi buitį. Visada juos motyvuojame ir stengiamės, kad jų vaikai augtų kartu. Nors ir mažais žingsneliais, bet judame į priekį. Džiaugiamės, kada atsiranda daugiau laimingų šeimų, tėvai įsidarbina, tada net jų vaikų akys švyti iš laimės“, – yra sakiusi SOS vaikų kaimas“ filialo socialinio darbo atvejo vadybininkė Gintarė Lukaitė-Cekavičė.
Taip pat esame rašę apie profesinio rengimo sistemos Lietuvoje pertvarkymo svarbą. Pasibaigęs pirmą kartą organizuotas centralizuoto priėmimo į profesinį mokymą pirmasis etapas parodė, kad vis dar yra nenaudingų ir nepelningų programų, kad kasmet beveik trečdalis stojančiųjų į profesinio mokymo įstaigas priimami mokytis antrą kartą, nes yra viliojami įvairių valstybės suteikiamų lengvatų. Siekiant užkirsti piktnaudžiavimą profesiniu mokymu, bus aiškiai apibrėžta, kada ir kiek kartų galima įgyti profesiją už valstybės lėšas ir t. t.
Žinoma, profesinių mokyklų vadovai nėra labai patenkinti permainomis, tačiau kaip ten bebūtų, akivaizdu, kad profesines kvalifikacijas turintys žmonės yra laukiami darbo rinkoje.
Džiugu, kad šiemet Labdaros ir paramos įstatymo pataisos, įpareigosiančios detaliai viešinti gaunamą paramą. Šiauliečiai ne kartą yra sakę, kad organizacijoms neaukoja, nes nežino, kur iš tiesų nukeliauja jų pinigai. Galbūt dabar, kai bus galima pamatyti, kas daroma su paaukotais pinigais, žmonės aktyviau aukos ir labiau padės likimo nuskriaustiems.
Tiesa, tolimesnės permainos nesibaigs tik šiais įstatymų pakeitimais. Šiuo metu Seime yra įregistruota nemažai teisės aktų projektų (nebūtinai kažką keičiančių iš esmės), kurie gali būti priimti arba ne.
a
