Jungtinės Tautos konstatuoja, kad smurtas artimoje aplinkoje pasiekė pandeminį lygį ir šiandien tai yra viena svarbiausių viešosios sveikatos problemų. Moterys ir mergaitės visame pasaulyje vis dar mušamos namuose, jos patiria seksualinį ir ekonominį išnaudojimą,  prievartaujamos, žalojamos arba priverstinai ištekinamos. Šiandien kas trečia moteris ES yra patyrusi kokios nors formos smurtą lyties pagrindu, todėl 2017-ieji Europos Komisijos yra paskelbti Kovos su smurtu prieš moteris metais.

Šiauliuose – diskusija, kaip sumažinti smurtą šeimoje
Kviečiant vienytis prieš smurtą Šiauliuose Chaimo Frenkelio viloje vyko 10-asis šiais metais renginys – filmo „Mūšiai už uždarų durų“ peržiūra ir diskusija „Smurtas šeimoje: kaip sumažinti jo mastą ir tinkamai apsaugoti aukas?“

Diskusijoje aptarta, su kokiais iššūkiais susiduria nuo smurto nukentėję žmonės bei šioje srityje dirbantys pareigūnai, tarnautojai ir organizacijos. Analizuota, kaip atpažinti smurtautoją, kokios pagalbos labiausiai trūksta smurtą patiriančioms aukoms. Svarstyta, kaip keisti visuomenės ir valstybės institucijų požiūrį į smurtą artimoje aplinkoje.

Smurtas tautybės neturi
Meksikietės režisierės Lucíjos Gajos dokumentiniame filme „Mūšiai už uždarų durų“ pasakojamos penkių moterų iš Suomijos, Indijos, Meksikos, Ispanijos ir JAV istorijos. Atskleidžiama, kad smurtas artimoje aplinkoje gyvuoja visur. Jis nepaiso nei odos spalvos, nei religijos, nei kultūros ar socialinės klasės. Tai sudėtinga išsilaisvinimo kelionė. Moterys pačios pasakoja, kokių kančių patyrė keliolika ar net keliasdešimt metų gyvendamos su smurtaujančiais vyrais, kaip sunku buvo pasiryžti skyryboms.

Vieną iš moterų vyras sumušė vestuvių dieną, tampė už plaukų, spardė. Vadino nevykėle, tingine, kekše, pusprote. Kitą 15 metų vyresnis vyras nuolat kontroliuodavo: reikalavo įjungti telefono garsiakalbį, tikrindavo žinutes, stebėjo, kiek laiko užtrunka veždama vaikus į mokyklą, tikrino, kokiu maršrutu važiuoja, uždraudė groti. Neįgali 14-metė indė buvo ištekinta už tolimo giminaičio. Šis jai įteigė, kad į ją, raišą, niekam tikusią, nežiūrės joks kitas vyras. Ketvirtą moterį nuo vaikystės mušė žiaurus patėvis, vėliau – vyras. Norėdamas jos atsikratyti organizavo sprogimą, žuvo jos mama, moteris šiaip taip išgyveno, bet prarado atmintį. Po sudėtingo gydymo vėl grįžo pas vyrą, kuris toliau iš jos tyčiojosi, prispausdavo prie sienos žiauriai gąsdindamas. Apibūdindama savo situaciją viena iš moterų sakė: „Gyvenu kaip šulinyje“. Beveik visos jos jautėsi vienišos, visuomenės atstumtos, artimųjų nesuprastos.

Filme parodoma, kaip sunku pripažinti, kad esi auka, nes neretai moterims išugdytas požiūris, jog meilė susijusi su skausmu, todėl iš pradžių mano „mane vyras muša normaliai“ ir pagalbos nesikreipia, nebent išdrįsta atsiverti, savo nuoskaudas papasakoti kirpėjai. Visos moterys išsiskyrė su smurtautojais, bet ne visos buvo paliktos ramybėje, joms ir toliau grasinama. Filmas atskleidė skaudžią tiesą, kad prieš moteris smurtaujama visame pasaulyje.

Pagalba smurto aukoms Šiauliuose
2011 m. gegužės 26-ąją Lietuvoje buvo priimtas ir 2011 m. gruodžio 15 d. įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Šio Įstatymo pagrindinis tikslas – mažinti smurto atvejų skaičių bei padėti smurtą patyrusiems asmenims, pasiūlant jiems specializuotą kompleksinę pagalbą. Su kokiais iššūkiais susiduria nuo smurto nukentėję žmonės bei šioje srityje dirbantys pareigūnai, tarnautojai ir organizacijos Šiauliuose, klausė diskusijos moderatorė Birutė Sabatauskaitė,  Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė.

Diskusijos dalyvės Aušra Petkevičienė, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja, ir Ramunė Beržanskienė, Šiaulių rajono ir miesto policijos komisariato pareigūnė, apibūdino teisinius kelius, kuriuos tenka pereiti siekiant apginti nukentėjusią pusę. R. Beržanskienė pabrėžė, kad policininkams įvykio vietoje prireikia psichologinio išmanymo, nes neretai smurtautojas geba apsimesti, manipuliuoti, o auka būna pernelyg įbauginta, nepasakoja, kaip su ja elgiamasi. Šiuo metu iškvietimų skaičius auga nebūtinai dėl to, kad smurto padaugėjo, turbūt kaimynai darosi pilietiškesni ir dažniau iškviečia policiją. A. Petkevičienė paaiškino, kad nustačius smurto įvykį smurtautojui taikomas 48 val. sulaikymas, pradedamas ikiteisminis tyrimas, per tą laiką būtina atsižvelgus į daugybę faktorių įvertinti, kokios priemonės būtų tikslingiausios. Gana dažnai teismo skiriama priemonė – gyvenimas skyrium. Bet laikas ribotas ir teisinių problemų kyla, kai gyvenamasis būstas yra smurtautojo nuosavybė.

Salomėja Jasudienė, Moterų veiklos inovacijų centro direktorė, akcentavo, kad  kompleksinę pagalbą teikia Specializuotos pagalbos centras. Ji teigė, kad filmas sužadino stiprias emocijas, nes kiekvieną smurto atvejį išgyvenanti drauge su nukentėjusiomis moterimis ir ieško geriausių pagalbos būdų. Svarbiausia, jos manymu, padėti aukoms atsiverti, padrąsinti kalbėti, nes joms trūksta pasitikėjimo, nesijaučia saugios.

Centro  konsultantės suteikia psichologinę ir (ar) teisinę pagalbą, suteikia informaciją apie galimybę kreiptis į teismą, padeda laikinai apsigyventi Krizių kambarėlyje arba „Motinos Teresės šeimų namuose“.  Šiauliuose yra 2 kambariai (4 vietos) Laikino apgyvendinimo namuose.  Labai operatyviai sutvarkomi dokumentai, bendrai veikiant policijai ir MVIC. „Motinos Teresės namuose“  teikiamos kvalifikuotos juristo konsultacijos. Prireikus bendradarbiaujama su Vaikų teisių apsaugos skyriumi, savivaldybių įstaigomis, seniūnijomis ar nevyriausybinėmis organizacijomis, teikiančiomis pagalbą smurtą patyrusiems asmenims. Taip pat pranešama policijai, jeigu smurtą artimoje aplinkoje patyrusios moterys  kreipėsi savarankiškai.

Taigi, policija ir Pagalbos centras bendradarbiauja teikdami pagalbą nukentėjusioms, nes pareigūnai taip pat privalo aukoms paaiškinti, kokios pasirinkimo galimybės apginti savo teises. Prokuratūros ir policijos atstovės sutiko, kad teigiamą poveikį kovoje su smurtu daro Specializuotos pagalbos centras. Šiaulių apskrityje yra maždaug 10 įstaigų ir organizacijų, galinčių suteikti pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patiriantiems asmenims. Deja, tai visų problemų neišsprendžia.

Teisinės spragos – auka nesaugi
LR Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen svarstė, kad dalis teisinių kliūčių tinkamai apsaugoti aukas kyla dėl to, jog dar neratifikuota  Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo. Įstatymas dėl smurto priimtas labai geras, bet jį taikant praktiškai iškyla nenumatytų sunkumų, dar trūksta pagalbos centrų, neišvystyta socialinio būsto suteikimo paslauga. Nemokama teisinė pagalba teisme kol kas nenumatyta, tik diskutuojama Seime.

Margarita Jankauskaitė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė, atkreipė dėmesį, kad pranešusi apie smurtą moteris tampa dar labiau nesaugi, nes dažnai lieka gyventi tame pačiame bute. Į prokurorės repliką, kad dažnai moterys elgiasi neadekvačiai, teisme keičia parodymus, švelnina įvykio aplinkybes, ekspertė atsakė, kad toks elgesys – nesaugumo pasekmė. Įstatymas neapgina, neužtikrina moters saugumo, nes smurtautojas grįžta.

Ji pateikė JAV pavyzdį, kai taikomas civilinis nesiartinimo orderis vos pajutus nesaugumą. Mūsų šalyje tokiai priemonei taikyti reikia įrodymų: tai reiškia, kad moteris turi būti sumušta, sužalota. M. Jankauskaitės nuomone, derėtų pasimokyti iš JAV patirties, apsaugant aukas nuo tolimesnio smurto po teisminio proceso, nes ten specialistai lankosi šeimoje bendrauja su smurtautoju, stebi jo elgesio pokyčius. Buriamos moterų grupės, kurios kaip ekspertės teikia pasiūlymus, kaip tobulinti pagalbos sistemą.

B. Sabatauskaitė prašė atkreipti dėmesį, kaip paveikiamas vaikų elgesys smurto aplinkoje, priminė filmo kadrus, kai vaikai mėgdžiojo tėvo elgesį. Vaikų teisių apsaugos tarnybos įsikišimas gali būti labai pavėluotas arba neveiksmingas, nes smurtautojas dažnai atrodo patikimas, yra finansiškai stipresnis, manipuliuoja vaiku, siekdamas įskaudinti moterį.
Iškilo diskusija dėl mediacijos (sutaikymo) procedūros tikslingumo. Ekspertės nuomone, smurto šeimoje atveju jos taikyti negalima, nes bus sudaryta galimybė auką dar labiau įbauginti, priversti taikytis, pažeidžiant jos interesus.

Moteris iš salės papasakojo savo istoriją, kai susidūrė su pareigūnų ir teismo nehumanišku elgesiu. Ne vienas diskusijos dalyvis kėlė klausimą, kas gali padėti, kai tenka gyventi smurtaujančiam asmeniui priklausančiame būste, kaip užtikrinti motinos ir vaikų saugumą po skyrybų. Kur dėtis senai motinai, kurios sūnus smurtauja namuose?

Kieno galia – to ir valia? Keiskime požiūrį
M. Jankauskaitė kritikavo visuomenės požiūrį, kad dažnai nepasitikima auka ir simpatijos būna stipresniojo pusėje. Tyrimų duomenys rodo, kad smurtautojų bendras bruožas – nepagarba moteriai, požiūris, kad moteris sutverta tarnauti vyrui, t. y. laikoma žemesne būtybe. Pasak ekspertės, nepagarba moteriai yra mūsų mentalitete. Paaugliai neretai tyčiojasi iš mergaičių, atseginėja liemenėles, kitaip šaiposi ir už tai nebaudžiami. Tai priimama kaip pokštas. Visuomenėje daug panašių signalų, kai vyrų netinkamas elgesys laikomas norma.

Neretai net pati moteris nesuvokia, kad prieš ją smurtaujama, nes negražių epitetų, nepagrįstų įtarinėjimų,  laisvės suvaržymų nelaiko blogu dalyku, pateisina vyro žodinius išpuolius, patyčias.

Tai gali bet kada peraugti į fizinį smurtą.

Visuomenės apklausos rodo, kad net 85 proc. mano, jog moterys pačios gali nutraukti santykius su smurtautoju. Beveik pusė apklaustųjų mano, kad moterys pačios išprovokuoja smurtą.

Diskusijos dalyviai sutarė, kad kiekvienas esame atsakingi už tai, jog smurtas nebūtų toleruojamas ir gyventume saugioje aplinkoje. Švietimas, pagarbos moteriai ugdymas, savivertės supratimo formavimas, žinios apie įvairias smurto apraiškas gali turėti mesto į vandenį akmenėlio efektą. Toks ir buvo renginio tikslas.

Renginį organizavo  Lietuvos žmogaus teisių centras, žmogaus teisių portalas „manoteises.lt“, rėmė Europos Komisija ir Švedijos institutas. Renginio partneriai – Moterų veiklos inovacijų centras ir Lygių galimybių plėtros centras.