Šiaulių miesto valdžia pirmą kartą per 11 metų, kai Šiaulių arenos veikla patikėta viešajai įstaigai „Pramogų sala“, ėmė domėtis jos veikla ir Savivaldybės mokamo koncesijos mokesčio pagrįstumu. Kelis šimtus renginių per metus vykdanti ir 30 patalpų nuomininkų turinti įstaiga jau 6-tus metus fiksuoja nežymų veiklos nuostolį. Tai leidžia jai kasmet savo pajamas papildyti 214 tūkst. Eur iš mokesčių mokėtojų kišenės.
Naudinga dirbti nuostolingai
2006 m. Šiaulių miesto savivaldybė po surengto konkurso pasirašė koncesijos sutartį su viešąja įstaiga „Pramogų sala“ bei patikėjo jai 15 metų valdyti Savivaldybei priklausančią ką tik pastatytą daugiafunkcinį pramogų kompleksą – Šiaulių areną ir kasmet už tai jai mokėti koncesijos mokestį – 214 tūkst. Eur.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis dėl arenos operatoriaus veiklos šiandien kol kas turi daugiau klausimų nei atsakymų. Spaudos konferencijoje jis pristatė Koncesijos sutarties priežiūros komisijos posėdyje priimtus sprendimus. Pirmą kartą administracijai vadovaujant A. Bartuliui susirinkusi komisija domėjosi, ar arenos koncesija pateisino lūkesčius, kaip organizuojama arenos veikla ir sprendžiami finansiniai klausimai.
„Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad Šiaulių arena yra įveiklinta per kultūros, sporto ir kitokius renginius ir šiauliečiai turi galimybę juose lankytis. Tačiau be šio pozityvo arenos eksploatavime yra daug jautrių klausimų“, – sakė A. Bartulis.
2016 metais arenoje įvyko 316 renginių, 119 iš jų buvo dideli, sulaukę po kelis tūkstančius žiūrovų. Juos per visus metus stebėjo 190 tūkst. šiauliečių ir miesto svečių. Galima tuo būtų pasidžiaugti, tačiau nežiūrint renginių gausos „Pramogų sala“ jau šeštus metus dirba nuostolingai. Nuostolinga operatoriaus veikla sukelia Savivaldybei pareigą kasmet jam mokėti iš miesto biudžeto koncesijos mokestį.
Administracijos direktorius stebisi, kaip milijoninę apyvartą turinti įmonė nesuvaldo finansinių srautų ir kasmet fiksuoja kelių tūkstančių eurų nuostolį. Pavyzdžiui, praėjusiais metais įmonės minusas siekė 8 335 Eur. A. Bartulis sako suprantąs, kad operatorius nesuinteresuotas dirbti pelningai, nes ir dėl vieno cento pelno jis galėtų netekti reikšmingos lėšų sumos iš Savivaldybės. Komisija pavedė Savivaldybės administracijai parengti metodiką, kuri numatytų kriterijus, požymius, terminus ir pan., kada koncesijos mokestį būtų galima sumažinti, o kada galbūt ir padidinti.
„Mes atkreipėme dėmesį, kad sutarties punktas, skelbiantis, jog koncesijos mokestis yra peržiūrimas kiekvienais koncesijos metais, nebuvo vykdomas. Turime 11 metų, kai ši nuostata nė karto nebuvo net aptarta. Tai rodo, kad miesto lėšos neginamos“, – stebėjosi administracijos vadovas.
Atsakymų ieškos konsultantai
A. Bartulis informavo, kad komisija nepatvirtino VšĮ „Pramogų sala“ 2016 m. veiklos ataskaitos, nes nepakako įmonės pateiktų duomenų. Administracijos direktorius sakė paprašęs viešosios įstaigos direktoriaus Gintaro Radavičiaus pateikti visą 30 įmonių, kurios nuomojasi arenoje patalpas, sąrašą ir nuomos sąlygas. Anot A. Bartulio, operatorius subnuomoti arenos patalpas galėjo tik gavęs Savivaldybės leidimą. Administracijos vadovas neturi duomenų, kad nors vienu atveju toks leidimas buvo gautas, o tai jau yra esminis koncesijos sutarties pažeidimas. Komisija, tik sulaukusi papildomos informacijos, vertins, ar operatoriaus veikla atitiko visus sutartinius reikalavimus.
Daug ginčų komisijoje sukėlė finansiniai klausimai. Savivaldybė gavo Finansų ministerijos išaiškinimą, kad mokant operatoriui mokestį, į jį negali būti įskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis. Tokiu atveju net penkerius metus atgal būtų galima koreguoti „Pramogų salos“ PVM mokėjimus. Susigrąžinus iš valstybės PVM, koreguotųsi įmonės metinis nuostolis, jis galimai taptų pliusu, o tai reikštų, kad Savivaldybė neteisėtai mokėjo operatoriui kasmet po 214 tūkst. Eur ir kad miesto biudžetui padaryta žala.
Administracijos direktorius A. Bartulis tikisi, kad atsakymus į klausimus padės surasti konsultantai. Komisija nusprendė, kad reikia pirkti teisines specialistų paslaugas. Teisininkai, finansininkai galėtų padėti išspręsti šį arenos valdymo rebusą.
Tiek Savivaldybės vadovai, tiek „Pramogų salos“ atstovai pritarė, kad dar 2006 metais sudaryta, o 2013 m. teismo sprendimu koreguota koncesijos sutartis neatitinka šiandien veikiančių teisės aktų, todėl turėtų būti peržiūrėta ir atnaujinta.
Po ketverių metų koncesijos sutarties galiojimas baigiasi. Kaip aiškino A. Bartulis, jei koncesininkas nebūtų padaręs esminių sutarties pažeidimų, įgytų pirmenybę tolimesnei operatoriaus veiklai. Priešingu atveju jam teks dalyvauti Savivaldybės paskelbtame koncesijos konkurse.
„Pramogų salos“ ir jo direktoriaus G. Radavičiaus veikloje trūkumų nustatė ir teismas. Neseniai neginčijama nutartimi buvo konstatuota, kad direktorius be Savivaldybės žinios iš tiesioginės viešosios įstaigos veiklos gautas pajamas ir koncesijos mokestį investavo – sudarė vertybinių popierių pirkimo sutartis banke „Snoras“. Bankui žlugus, įmonė investuotas lėšas prarado ir padarė Savivaldybei žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentavo, kad viešosios įstaigos tikslas – tenkinti viešuosius, o ne privačius interesus, todėl priteisė viešajai įstaigai ir jos vadovui sumokėti Savivaldybei 64 tūkst. Eur žalai atlyginti.
Nerizikuoja pelnu, kad nebankrutuotų?
Pasiteiravome VšĮ „Pramogų sala“ direktoriaus G. Radavičiaus, ar jį nenustebino sugriežtėjęs Savivaldybės tonas dėl koncesininko veiklos.
„Na, kad ne. Tikrai buvo nepaviršutiniškas, o dalykiškas pokalbis. Ne visais punktais buvo vieninga nuomonė. Yra klausimų, kurie aktualūs abiem pusėms. Jei mes juos spręsime kaip partneriai, o ne žiūrėsim kaip į priešus, tai ir išspręsim“, – atsakė direktorius.
– Kur nesutarėte su Savivaldybės pozicija?
– Sunkiai galiu sutikti dėl PVM mokesčio, mes turime visiškai kitokį išaiškinimą, kurį dar 2014 m. gavome iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Mes jį pateiksime Savivaldybei.
– Jūs pritariate, kad koncesijos sutartį reikia peržiūrėti?
– Mes visada kalbėjome, kad sutartyje yra nelogiškų punktų. Mūsų koncesijos sutartis buvo pirmoji šalyje. Daug kas pasikeitė. Reikia tartis, kad sutartis naudingai tarnautų tiek Savivaldybei, tiek arenai.
– Praėjusiais metais arenoje vyko per 300 renginių, tačiau viešosios įstaigos veikla buvo nuostolinga. Kodėl?
– Renginių skaičius nelabai kinta kasmet. Tarp jų – ir mokymai, seminarai, konferencijos, kurie yra nekomerciniai. Jei mes tik nuomotume areną ir patys neorganizuotume renginių, būtų prognozuojamos, garantuotos pajamos, jokios rizikos. Bet tada pas mus nevyktų daugiau nei pusė renginių. Dabar didieji renginių organizatoriai nebedaro jų Šiauliuose, Panevėžyje, nes nebetiki šių miestų potencialu, abejoja, kad jie atsipirks. Mes norime, kad renginių arenoje būtų, perkame projektus. Mums pasako: koncerto kaina tokia ir, jei norite, patys rizikuokite. Jei mes patys neorganizuotume, nebūtų net naujametinių renginių – M. Levickio koncerto, ledo šou ir kt. Todėl perkame renginius, kažkas pasiteisina, kažkas ne. Nedidelis nuostolis nėra didelė tragedija ir nereiškia, kad mes čia blogai dirbame.
– O gal tas nuostolis rodomas tik dėl to, kad iš Savivaldybės gautumėte koncesijos mokestį?
– Visi supranta, kad tai nelogiškas sutarties punktas. Nenoriu sakyti, kad tikrai taip yra, bet natūralu, kad nė vienas žmogus nerizikuos 10 tūkst. pelnu, jog paskui negautų 200 tūkstančių. Mes kitais metais bankrutuotume, nes tikrai per metus neuždirbtume 200 tūkstančių pelno. Mes tikrai suinteresuoti tokį sutarties punktą keisti.
VšĮ „Pramogų sala“ direktorius G. Radavičius tikina, kad negavusi koncesijos mokesčio kitais metais viešoji įstaiga bankrutuotų.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Savivaldybės administracijos direktorius A. Bartulis Šiaulių arenos operatoriui kelia daug griežtų klausimų.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
