Statistika žiauri: daugėja socialinės rizikos šeimų ir vaikų – užsispyrusių, sunkiai pasiduodančių pokyčiams, nemotyvuotų ir neskubančių po pamokų į namus. Gerai, kad bent dalis jų skuba į vaikų dienos centrus, kur sulaukia taip trūkstamo dėmesio, bendravimo, gauna galimybę pažinti kitokią aplinką, mokytis bei tobulėti, realizuoti savo gebėjimus.

Tik ar tokių centrų Šiauliuose pakanka?

Vaikų dienos centrai – Savivaldybės akiratyje
Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Donatas Žakaris  informuoja, kad mieste šiuo metu veikia 7 vaikų dienos centrai. Juos lanko 210 įvairaus amžiaus vaikų.
Vaikų dienos centras „Gelbėkit vaikus“ šiemet jau  minėjo veiklos 20-metį, antrą dešimtmetį įpusėjo  klubas „Tarp savų“ ir  Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedros parapijos vaikų dienos centras „Vilties spindulys“.  

Augant poreikiui kuriasi nauji dienos centrai: 2016 metais veiklą pradėjo LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos Šiaulių šeimų stiprinimo programos vaikų dienos centras „Parama šeimoms“ , prieš porą metų – viešosios įstaigos „Motinos Teresės šeimų namai“ vaikų dienos centras „Aš ir draugai“. Vaikų dienos centrai veikia įvairiose miesto vietose, be to, vaikams kelionė autobusu nekainuoja.

Dienos centrų veikla finansuojama iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomos programos bei Šiaulių miesto savivaldybės lėšų – savivaldybės finansinis indėlis turėtų būti ne mažesnis kaip 10 proc.

Pasak D. Žakario, Šiaulių miesto savivaldybė prisideda iki 40 proc. Šiais metais Šiaulių vaikų dienos centrams skirta 32 000 Eur: kiekvienas vaikų dienos centras gauna nuo 4800 iki 5600 Eur. Be to, suteikiamos patalpos, sumokami komunaliniai mokesčiai. Kitais metais planuojama didinti finansavimą iki 40 tūkst. eurų.

Nuo televizijos laidos iki klubo
Kaip esant palyginti nedideliam finansavimui pavyksta organizuoti prasmingą, įdomią veiklą, klausiame klubo „Tarp savų“ vadovo Ramūno Snarskio.  

Pasirodo – įmanoma, nes neformaliai klubo veikla prasidėjo dar 1998-aisiais. „Man kilo idėja sukurti televizijos laidą jaunimui, – pasakoja R. Snarskis. – Sukūrėme 4 laidas „Savi“:
nufilmuojamas siužetas, o paskui diskutuojama su moksleiviais, mokytojais, policininkais, analizuojama problema. Vėliau pradėjome filmuoti mokyklines žinias. Svarbiausia, kad įsitraukė tie vaikai, kurie mokykloje negalėjo rasti sau tinkamos veiklos.“

Tokia kūrybinė-edukacinė veikla pradėta be jokio finansavimo, tik vėliau  gauta parama vienai, kitai televizijos laidai. Bendradarbiaujant su policija, sukurtas projektas „Be iliuzijos“, jame gvildentos aktualios, paauglystėje ypač skaudžios temos.

Jaunuolių, dalyvaujančių šioje veikloje, daugėjo, atsirado patalpų poreikis. Padedant Šiaulių miesto savivaldybei, Vaiko teisių apsaugos skyriui, įkurtas klubas „Tarp savų“, gautos patalpos Aušros al. 64. O kadangi daugėjo socialinės rizikos vaikų, nuo 2003 m. pradėta  vykdyti Vaikų dienos centrų programa. Įkurta daugiau panašių dienos centrų, užsimezgė ryšiai, bendradarbiavimas.

Taigi dabar klubas „Tarp savų“ veikia kaip vaikų dienos centras nuo 12 val. Jame dirba 3 darbuotojai, 2 Pedagoginės-psichologinės tarnybos specialistės, psichologė pagal numatytą grafiką. Daug padeda studentai savanoriai, kai kurie jų – buvę klubo auklėtiniai.  

Pasak R. Snarskio, kolektyvas puikus: specialistai konsultuoja, sprendžia problemas, bendrauja ir su vaikų šeimomis.

„Apskritai, mūsų klubas labai glaudžiai bendradarbiauja su Savivaldybe, policija, nevyriausybinėmis organizacijomis, įvairiomis institucijomis. Dėl pagalbos, konsultacijų Šiauliuose nėra problemų, nes valdininkų požiūris geranoriškas. Mūsų klubo vaikais mieste pasitikima ir tai duoda vaisių“, – tikina R. Snarskis.

Vaikai yra puikūs, tik reikia „atrasti“
„Mokiausi Švedijoje darbo su socialinės  rizikos vaikais. Gal dėl to taip susidėliojo, kad  visada rūpėjo pritraukti tuos, kurie neranda supratimo nei mokykloje, nei namuose, – svarsto klubo vadovas. – Taip natūraliai susiklostė, kad daugiausiai rinkdavosi paaugliai, linkę nusikalsti.“

R. Snarskis teigia, kad dabar vienus vaikus į klubą nukreipia Vaiko teisių apsaugos skyrius, kiti ateina patys. Palanko ir dar draugų atsiveda. „Tarp savų“ išaugino net 6 vienos šeimos vaikus. Dabar lanko 3 iš vienos daugiavaikės šeimos.

Tvarka tokia: ateina vaikas, apsižiūri ir, jeigu klubo veikla patinka, sutvarkomi dokumentai, tada jau prašoma, kad nuolat lankytų, stebima, jog gerai jaustųsi, paruoštų pamokas, turėtų įdomios veiklos. Projektai  rašomi vidutiniškai  25 vaikams, bet nei skaičius, nei amžius neribojamas. Priimami nuo   pirmos klasės ir jie dažniausiai klubą lanko, kol baigia mokyklą.

R. Snarskio patirtis rodo, kad skirtingas amžius netrukdo, priešingai, vaikai vienas kitą globoja, mokosi suprasti, bendrauti. Veikloje ugdomas pasitikėjimas savimi, vaikas socializuojasi.  

Svarbiausia, kad vaikai užimti: paruošia pamokas ir gali žiūrėti, aptarti televizijos laidas, pažaisti stalo žaidimus.

„Gražu žiūrėti, kaip pirmokė biliardą žaidžia su septintoku“, – šypteli R. Snarskis. Jam malonu prisiminti, kaip problemiški vaikinai šoko valsą su klubo merginomis, kurios juos ir išmokė šokti.

Klubas – miestui, miestas – klubui
Klubo „Tarp savų“ nariai ne tik leidžia laiką darbingai ir įdomiai klube, išvykose, tačiau stengiasi ir dėl miesto. Ne vienerius metus klubas organizuoja tradicinius renginius – festivalį „Mes – kiekvienas didelis kaip lašas“ ir pilietinę akciją „Laisvė dviračiui“. Žinoma, tai padaryti padeda ir miesto verslininkai, ir Savivaldybė, ir beveik visos nevyriausybinės organizacijos.

Tokių renginių poveikis vaikams – didžiulis. Jie pamato, kad gali daugiau, negu apie save galvojo.  

Štai jau ruošiamasi susitikimui senelių namuose, ieškoma idėjų, kaip pradžiuginti senjorus.

Rengdami renginius, juose dalyvaudami vaikai ugdosi kaip pilietinė bendruomenė, pajunta, kad jie yra svarbūs, reikalingi.

Klubas visada džiaugiasi sulaukęs dėmesio, paramos. R. Snarskio nuomone, bendradarbiauti yra svarbu, todėl kviečia kitus centrus į renginius, ekskursijas. Taip laimi vaikai: gali  bendrauti ir dalyvauti ne vienoje ekskursijoje, o dviejose.

Daug dėmesio skiriama vaikų profesiniam švietimui, kad galėtų įsitvirtinti darbo rinkoje.
„Tam turi nuolat rodyti savo pavyzdį, kviestis žmones, supažindinti, rodyti. Sėkmingiausias ugdymas vyksta per bendravimą, įvairias patirtis“, – teigia klubo vadovas.

O labiausiai klubo „Tarp savų“ vadovą R. Snarskį džiugina, kad jau seniai suaugę, šeimas sukūrę medikų, socialinių darbuotojų, pardavėjų profesijas įgiję klubo nariai grįžta pasidžiaugti savo laimėjimais ir pamatyti, kaip dabar klube gyvena vaikai. Dalis sugrįžta kaip savanoriai, nes žino, ką gali vaikui duoti laiku parodytas dėmesys.

Ramūnos SNARSKIO nuotr.