Ir vėl keičiasi abiturientams lietuvių kalbos ir literatūros egzamino tvarka. Nuo šiol autorius, atskleidžiančius rašinio temą, bus galima pasirinkti iš visų lietuvių kalbos ir literatūros programoje nurodytų privalomų autorių. Lietuvių kalbos mokytojai tokius pakeitimus vertina teigiamai, tačiau sako, kad to neužtenka, nes dar reikia daug ką pakeisti, jog egzaminas būtų labiau pritaikytas šiuolaikiniams mokiniams.

Keičiasi egzamino tvarka
Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad per egzaminą prie kiekvienos temos bus pateikiamas trijų arba keturių autorių sąrašas, bet nuo šių metų iš jo nebebus privalu pasirinkti vieno, tai bus tik rekomendacija. Iki šiol laikančiųjų brandos egzaminą pasirinkimas buvo apribotas – jie privalėjo remtis bent vienu iš egzamino užduotyje nurodytu autoriumi.

Pakeitimas įsigaliojo švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei įsakymu pakeitus Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programą. Manoma, kad egzamino pakeitimai sumažins jį laikančiųjų stresą bei labiau atskleis mokinių kūrybingumą ir išprusimą.

„Pakeitimus padarėme atsižvelgdami, visų pirma, į mokinių ir mokytojų skundus ir nepasitenkinimą egzaminu. Esminių keitimų negalime padaryti, jų nepaskelbę prieš dvejus metus iki egzamino, todėl pirmoji kaupiamojo balo karta Lietuvos mokyklas galės palikti ne anksčiau kaip 2020 metais. Tačiau iki to sėdėti ir nieko nekeisti, matydami, kad situacija nėra gera, negalėjome. Todėl, pasitarę su švietimo bendruomene, radome šiuos sprendimus. Tikime, kad šie keitimai leis labiau atskleisti mokinių kūrybingumą, kultūrinį išprusimą – juk turime vertinti realų abiturientų gebėjimą remtis skaitytais kūriniais, juos analizuoti, o ne tai, ar jie tiksliai juos įsimena. Be to, tai sumažins ir taip didžiulį patiriamą stresą“, – rašoma viešai išplatintame pranešime.

Dar vienas pokytis, numatytas ministrės pasirašytame įsakyme – nuliu bus įvertinti tik tie darbai, kurie bus parašyti ne nurodyta, o paties mokinio sugalvota tema. Toks kriterijus būtinas, siekiant užkirsti kelią nesąžiningam elgesiui, kada rašinys yra išmokstamas atmintinai ir atėjus į egzaminą tiesiog mechaniškai perrašomas.

Parlamentarai kreipėsi į premjerą
Tokius egzamino pakeitimus palankiai vertina ne visi. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį dėl švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės lapkričio 15 d. pasirašyto įsakymo. Jų nuomone, įsakyme, pažeidžiant visas formalias svarstymo procedūras, patvirtinti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino pakeitimai savo turiniu yra iš esmės žalingi valstybinės lietuvių kalbos ir literatūros mokymui.

„Tokio lygio pokyčiai įprastai priimami tik po viešų svarstymų, į kuriuos yra įtraukiama prie ministerijos veikianti Bendrojo ugdymo taryba, pedagogų bendruomenės bei mokyklos. Taip pat pastebėtina, kad už brandos egzaminų programas atsakingas Ugdymo plėtotės centras, kuris tokių pakeitimų ministerijai neteikė“, – rašoma viešai išplatintame pranešime.

Seimo narių teigimu, ministrė įsakymą pasirašė be viešų konsultacijų ir nesilaikant nuostatos, kad egzaminų programų pakeitimai skelbiami iš anksto prieš dvejus metus iki pakeitimų įsigaliojimo.

Daroma išvada, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą galima išlaikyti nesiremiant nė vienu lietuvių, o tik užsienio autoriais. Manoma, kad tokiu būdu siekiama apriboti Lietuvos moksleivių domėjimąsi lietuvių autorių kūryba ir nacionaline kultūra apskritai.

Kreipimąsi pasirašę Seimo nariai pabrėžia, kad minimi pakeitimai pažeidžia valstybės interesus, iš principo siunčia žinią, jog nacionalinė kultūra ir literatūra Lietuvoje yra nevertinga ir nereikalinga, o tai daroma pasitinkant Lietuvos Respublikos atkūrimo šimtmetį.    

Egzaminas tampa lengvesnis
Didždvario gimnazijos Ugdymo skyriaus vedėja Audronė Saldauskienė „Šiaulių naujienoms“ sako, kad egzamino pakeitimai žalos mokiniams neturėtų padaryti. Tik jai pasirodė keista, kodėl Nacionalinis egzaminų centras apie būsimus pokyčius neinformuoja švietimo atstovų.

„Nacionalinio egzaminų centro internetiniame puslapyje apie 2018 m. egzaminus nepateikta jokios informacijos. Todėl abiturientai apie būsimus pokyčius nieko nežino, nors turėtų apie tai žinoti dar trečioje gimnazijos klasėje“, – pastebi A. Saldauskienė.

Vis dėlto galimybę laisvai rinktis autorių skyriaus vedėja vertina teigiamai. Galbūt dabar abiturientai patirs mažiau streso, nes žinos, kad kažką tikrai bus skaitę.

Pašnekovės nuomone, taip pat būtų gerai, jeigu egzamine samprotavimo rašinio visai nebeliktų. Dabar mokiniai daug laiko praleidžia įvairiuose būreliuose, ilgai sėdi prie kompiuterio, o ruošiant egzamino užduotis į tai visai neatsižvelgiama. Kitaip tariant, egzaminai visiškai nėra pritaikyti šiuolaikiniam jaunuoliui.
Kita vertus, ji pastebi ir gerų pokyčių. Žinoma, kad ateityje įsigalios kaupiamojo balo sistema. Tai reiškia, kad egzamino rezultatas sudarys tik dalį viso vertinimo.

„Įsivaizduokite situaciją, kai vaikas daug mokosi, skaito knygas, rašo knygas, bet per egzaminą jam nepasiseka. Tai ką – dabar jis nieko vertas? Manau, kaupiamojo balo sistema iš tiesų reikalinga“, – mano A. Saldauskienė.

Anot jos, politinės partijos veltui kelia triukšmą dėl kelių egzamino pakeitimų. Vien tai, kad abiturientai, rašydami rašinį, galės remtis autoriumi savo nuožiūra, nereiškia, kad nustos skaityti lietuvių autorių kūrinius. Be to, peržiūrėjus lietuvių literatūrą, matyti, kad ten dominuoja temos apie nihilizmą, savižudybę, o tai gali neigiamai paveikti jaunuolių psichiką. Apskritai mokinius sunku motyvuoti, skatinti domėtis senąja lietuvių literatūra.

„Kalbėdama apie kai kuriuos autorius, savo mokiniams visada primenu, kad savižudybė galima tik literatūroje, tik jūs taip nesielkite. Aiškinu, kaip svarbu domėtis senąja literatūra, nes mes turime žinoti, kaip gyveno mūsų proseneliai. Tačiau tai jiems neįdomu ir nieko čia nepadarysi“, – sako skyriaus vedėja.

Mažais žingsneliais judama pirmyn
Šiaulių universiteto gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Vida Marcišauskaitė mano, kad dėl dabartinių pakeitimų mažesniais žingsneliais keliaujama link didesnių pokyčių.

„Dėl to, kad mokiniai galės remtis nebūtinai tik išvardytais autoriais, rašiniai galbūt bus kūrybiškesni, šiltesni, nes abiturientai galės rašyti apie tai, ką mėgsta. Tie pakeitimai yra mokinio naudai, egzaminas darosi paprastesnis“, – dienraščiui komentuoja V. Marcišauskaitė.

Ji taip pat nemano, kad dėl to mokiniai nustos domėtis lietuvių literatūra. Priešingai, jos nuomone, kaip tik būtų blogiau, jeigu per literatūros egzaminą būtų galima remtis tik lietuvių autoriais.

„Mes neturėtumėme atriboti skaitančių mokinių nuo jų mėgstamų autorių. Tegul mokiniai remiasi tais autoriais, kurie jiems svarbūs. Kita vertus, egzamine bus galima remtis tik programiniu autoriumi, o programoje įrašyti tik keturi užsienio autoriai. Todėl aš tikrai nemanau, kad Šekspyras ims ir nusvers lietuvių literatūros prioritetus“, – svarsto mokytoja.