Penktadienis – savaitės diena, kai šalies Vyriausybės nariai palieka savo patogius kabinetus sostinėje ir išvažiuoja į Lietuvą – pasižvalgyti, kaip žmonės gyvena kitose savivaldybėse. Šįkart į Šiaulius atvyko socialinių reikalų ir darbo ministras Linas Kukuraitis su kompanija. Šiaulių miesto savivaldybėje į susitikimą su ministru susirinko kelios dešimtys žmonių – socialinės sferos tarnautojų, nevyriausybinių organizacijų atstovų. Tik Šiaulių miesto meras Artūras Visockas pareiškė, kad žurnalistams ten dalyvauti negalima. Ką meras taip slepia nuo savo miesto žmonių, net kalbantis tokia jiems aktualia tema, kaip socialinė apsauga?
Nepatenkinti susitikimu buvo ir į jį kviesti nevyriausybinių organizacijų atstovai, beveik neturėję galimybės ministrui užduoti jiems rūpėjusių klausimų.
Kad neprisiformuotų...
Po susitikimo į žurnalistų klausimus atsakė ministras Linas Kukuraitis. Jis pastebėjo, kad socialinių paslaugų teikimas yra patikėtas savivaldybėms, o socialinę politiką formuoja nacionalinė valdžia. „Jei mes formuosime nesitarę su savivaldybėmis ir neatsižvelgę į jų siūlymus, tai galime taip priformuoti... Šiandien iš Šiaulių išsivežu sąrašą dalykų, kuriuos ministerijoje turėtume peržiūrėti“, – apie vizito Šiauliuose tikslus kalbėjo ministras.
Jis pasakojo, kad su Šiaulių miesto socialinių struktūrų vadovais kalbėta dėl gyventojų duomenų apsikeitimo tarp institucijų, kad socialinės paramos gavėjams nereikėtų vaikščioti į savivaldybes, o jos galėtų gauti duomenis iš elektroninio registro ir taip palengvintų žmonėms procedūrinius dalykus. Kita tema – kaip stiprinti psichinę negalią turinčių žmonių užimtumą, nes dienos centrų trūksta tiek Šiauliuose, tiek visoje Lietuvoje.
Daugiausia diskutuota apie vaikų globos sistemos pertvarką ir Kūdikių namų perspektyvą. Anot L. Kukuraičio, ši tema yra labai jautri. Įstaigose gyvena vaikai, dirba žmonės, yra darbo vietos, bet svarbiausia – vaikų ateitis. „Turime sutarti ir žiūrėti viena kryptimi. Dėl jos ir diskutuojame, įkaistame ir galiausiai sutariame ir net dėl tokios jautrios temos, kaip Kūdikių namai“, – apibendrino ministras.
– Ar išgirdote Šiaulių miesto mero argumentus, kad Šiaulių miesto sutrikusio vystymosi kūdikių namų uždaryti negalima?
– Apie uždarymą niekas ir nekalba. Kalbame apie naują europinį požiūrį. Jį girdime ir čia, Šiauliuose. Paslaugos turi būti orientuotas ne į sutrikusio vystymosi kūdikį, o į šeimą, kuri tokio kūdikio susilaukė. Šeima tokiu metu išgyvena krizę, ir jeigu mes jai nesuteikiame jokių paslaugų, kad susitaikytų su ta krize, jei šeima neišmoksta elgtis su negalia, su liga, tai kūdikis yra paliekamas. Tiek Savivaldybė, tiek kūdikių namų vadovybė sutinka, kad pirmiausia įstaiga turėtų kiek galima daugiau į tai orientuotis. Pagal visą teisinę bazę sutrikusio vystymosi kūdikiai ir toliau bus auginami kūdikių namuose. Mano noras, kad ši įstaiga virstų paslaugų šeimoms, turinčioms sutrikusio vystymosi kūdikius, centru. Tada reikia žiūrėti, kokia dalis vaikų lieka institucijoje, kokia dalis gali būti perkelta į šeimas. Pradžioje turime sustiprinti pastangas. Kalbama apie maksimalią pagalbą šeimoms, o ne apie uždarymą. Reikia labai atsakingai vertinti: yra vaikai su tam tikromis diagnozėmis ir jų jau niekas nebepaims. Tačiau yra ir tų, kuriuos galima atiduoti į šeimas. Kūdikių namų direktorė (Audronė Kardašienė – aut.) stengiasi, kad kuo daugiau vaikų paimtų į globą, įsivaikintų ir pan. Šitą darbą turime sustiprinti. Ir su specialiaisiais poreikiais vaikai gali augti šeimose, mes turime prie to artėti. Tokiuose centruose tiek darbuotojams darbo bus, nes paslaugas reikia sustiprinti, tiek kompetencija, įdirbis išliks. Ir finansavimą skirsime, jeigu bus stiprinamas darbas su šeimomis. O pati institucija turi likti ir gyvuoti.
Kol požiūriai suartėja, užtrunka laiko. Aš manau, kad Šiauliuose požiūriai suartėjo. Su Kūdikių namų direktore spręsime, kaip tai galėtų virsti į pagalbos šeimoms, auginančioms vaikus su specialiaisiais poreikiais, centrą.
– Savivaldybėse naikinamos vaiko teisių apsaugos tarnybos. Kodėl?
– Vaiko teisių tarnyba pilnai pereis į vieną nacionalizuotą struktūrą, kuriai bus vadovaujama iš Vilniaus, Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos. Vaikų teisės būtų vienodai užtikrinamos visose 60 šalies savivaldybių. Dabar kiekvienoje savivaldybėje tai vyksta skirtingai. Ministerija prirengė daug rekomendacijų, kurias savivaldybės interpretavo savaip.
Taip neturi būti. Tuo tarpu parama vaikui, šeimai, globėjų klausimai lieka savivaldoje. Labai svarbu, kad atsiranda atvejo vadyba, už kurią atsakingi socialiniai darbuotojai, dirbantys su rizikos šeimomis.
– Ką pažadėjote nevyriausybinių organizacijų atstovams?
– Labai džiugu, kad Šiauliuose NVO įtraukiamos į socialinę sistemą, kad Savivaldybė finansiškai remia vaikų dienos centrus. Nevyriausybininkams rūpėjo nacionalinės, struktūrinių fondų programos, jų tęstinumas. Prašė, kad skirti pinigai juos pasiekų ne kovą, o sausį. Nevyriausybininkai kelia rimtus klausimus ir dirba rimtus darbus.
