Praėjusių metų pabaigoje įsisiūbavusi politinė krizė miesto Taryboje pagimdė net dvi kūrybiškas interpeliacijas – populiariai tariant, teikimus atimti rinkėjų suteiktus įgaliojimus nepasibaigus kadencijai. Politikai krizės metu „išvaidino“ visus scenarijus – pykosi, taikėsi, pirko, pardavė... Galų gale daugiau nei 16 miestiečių rinktų politikų, užganėdintų mero Artūro Visocko malonaus dėmesio ar pasiūlytų postų partijų lyderiams, susiformavo į keistą darinį – neformalią valdančiąją daugumą. Tada tos dvi interpeliacijos Tarybos nariams tapo lyg karšta bulvė – nei praryti, nei išspjauti. Šią košę srėbti bandė vasarą sudaryta komisija, bet jos išvados Tarybos sprendimu netapo. Politikai piktinasi, kad iš jų tiesiog pasityčiojo.

Komisijos darbą įsiūbavo... žurnalistai
Pirmasis teikimas, pasirašytas 11 politikų, Tarybą pasiekė dar vasarį. Mero šalininkai keturių frakcijų seniūnams – Aurimui Lankui, Justinui Sartauskui, Alfredui Lankauskui ir Deniui Michalenko – pareiškė priekaištus, kad esą jie pažeidė Tarybos nario priesaiką, nes su savo frakcijomis viename posėdyje ištraukė balsavimo korteles ir taip sužlugdė balsavimą, o kitame – išėjo iš posėdžio, „išsinešdami“ kvorumą – likusieji nebegalėjo priimti sprendimo.

Per tą laiką J. Sartauskas iš opozicionieriaus tapo mero pavaduotoju, pozicijos pasikeitė ir interpeliacija tapo nebereikalinga, tačiau čia jau įsikišo Vyriausybės atstovė: teikimas yra, sudarykite komisiją ir priimkite sprendimą. Komisijos sudarymą politikai vilkino ne vieną posėdį.

Ta pačia moneta atsimokėjo ir opozicijos atstovai. Jie 11 parašų surinko po interpeliacija merui A. Visockui. Argumentai – pažeidė įstatymą atleisdamas iš pareigų Futbolo akademijos direktorių ir tai su visomis teisininkų paslaugomis Savivaldybės biudžetui kainavo apie 20 tūkst. Eur. Politikai manė, kad A. Visockas nevykdė savo pareigų, nes teisme negynė Tarybos pozicijos, atleidus iš pareigų vicemerą Domą Griškevičių bei buvusį administracijos direktorių Eduardą Bivainį. Pasirašė su jais taikos sutartis, kurios kainavo miestui tūkstančius eurų, o vicemerą susigrąžino į darbą. Paminėti dar keli argumentai.

Pagaliau liepos mėnesį į posėdį susirinkę politikai išsirinko iš savo tarpo 8 Tarybos narius ir pavedė jiems tą Gordijaus mazgą išnarplioti. Kurį laiką komisijos nariai laukė kvietimo rinktis, tačiau jo nei iš Savivaldybės, nei iš politikų nebuvo.

Pasirodo, kad komisijos nuostatuose įrašyta, kad pirmą komisijos susiėjimą organizuoja vyriausias jos narys. Kuris iš jų vyriausias, niekas nei iš Tarybos ir mero sekretoriato, nei iš administracijos politikams pasakyti nesivargino.

Kai sužinojome, kad tai Jonas Bartkus, ir paskambinę jam pasiteiravome, kodėl nepradeda komisijos darbo, jis prisipažino, kad tik iš mūsų  išgirdo, kad tai jo pareiga. Kadangi J. Bartkus vienintelis iš visų 8 narių nebuvo pasirašęs nė po vienu iš dviejų interpeliacijų tekstų, buvo išrinktas pirmininku.

Teisininko nesulaukė
Vos pradėjusi analizuoti teikiamų atstatydinti išrinktųjų nusižengimus, politikų komisija suprato, kad visame šiam teisiniame kazuse be teisininkų neišsivers. Pirmininkas J. Bartkus kreipėsi į Tarybos ir mero sekretoriatą, kuriame dirba net du patarėjai teisės klausimais, prašydamas skirti vieną į komisiją. Nesulaukė. Esą šie specialistai pavaldūs merui ir negalės būti nešališki.
Tada paprašė Savivaldybės administracijos: arba duokite Teisės skyriaus specialistą, arba pasamdykite nepriklausomą teisininką. Nesulaukė.

Administracijos direktorius Antanas Bartulis paaiškino, kad būtų buvę keblu nupirkti nepriklausomo teisininko paslaugas. „Reikėjo skelbti pirkimo konkursą, kurio vienintelis kriterijus – mažiausia kaina. Nupirkus advokato paslaugą, galėjo paaiškėti, kad jis kada nors yra atstovavęs kuriam nors vienam iš po interpeliacijomis pasirašiusių  22 Tarybos narių. Vadinasi, jis nebūtų nešališkas“, – komentavo A. Bartulis.

Jis priminė, kad administracija yra atskaitinga Tarybai. „Susiduriame su konfliktu, kad žmogus, kuris bus siųstas nuo administracijos į komisiją, gali turėti ir prieštaraujančią nuomonę, kuri kirstųsi su tų 8 Tarybos narių. Mes pasakėme, kad suteiksime rašytinę nuasmenintą konsultaciją – raštu atsakysime į komisijos raštu pateiktus klausimus. Manau, kad teisinių žinių neturėjimas netrikdė komisijos darbo“, – įsitikinęs administracijos vadovas.

Išvados: interpeliacijų nebus
Po šešių komisijos posėdžių buvo priimtos išvados: keturių frakcijų seniūnų atstatydinimo procedūroms pradėti nėra pagrindo, nes pasibaigęs pusės metų terminas, per kurį reikėjo išanalizuoti faktus ir kreiptis į teismą. Komisija pažeidimų turinio nebenagrinėjo.

Mero A. Visocko istorijoje senaties dar nesulaukęs vienintelis faktas – dėl Futbolo akademijos direktoriaus atleidimo mero pasirašytu potvarkiu, kai tai turėjo padaryti miesto Taryba. Komisijos pirmininkas J. Bartkus spaudos konferencijoje pranešė, kad buvo konstatuota, jog meras pažeidė įstatymą, tačiau tai pripažino ir apgailestavo, todėl nuspręsta atstatydinimo procedūrų nepradėti. Tokią poziciją palaikė 4 iš 8 komisijos narių. Tiesa, posėdyje vienas nedalyvavo.

Su tokia komisijos išvada kategoriškai nesutiko mero bendražygis Gintautas Lukošaitis. Jis tvirtino, kad komisijos darbo reglamente įrašyta, kad išvados turi būti patvirtintos visų komisijos narių balsų dauguma, o tai reiškia – ne mažiau nei 5.

Komisijos pirmininkas J. Bartkus priminė, kad toliau yra sakinys, kad balsams pasiskirsčius po lygiai lemia pirmininko balsas, todėl specialistai, su kuriais jis konsultavosi, tvirtino, kad viskas yra gerai.

J. Barkus kreipėsi į Tarybos ir mero sekretoriatą, kad parengtų Tarybos sprendimą. Nesulaukė. Sekretoriatas nusišalino, permetė administracijai. Tačiau ir ji politikams nepadėjo.

Farso tikėjosi, bet cirko – ne
Gal ir nebūtų čia didelės bėdos, vis tiek mero niekas nesiruošia atstatydinti, o tai, kad jis dėl įstaigos vadovo atleidimo pažeidė įstatymą, konstatavo ir teismas.

Tačiau Tarybos posėdžio metu pratrūko politikams susikaupęs skaudulys. Jie kalbėjo apie tai, kad iš miesto gyventojų išrinktų vietos savivaldos atstovų buvo pasityčiota.

Politikai vienas po kito bėrė: „interpeliaciją pasirašė 22 Tarybos nariai, kelis mėnesius dirbo 8 narių komisija – nežiūrint į tai, teisininko pagalba neteikta, nors Savivaldybėje dirba visas Teisės skyrius, sekretoriate – du teisininkai“, „komisijos darbas buvo visiškai blokuotas“, „kodėl kai merui reikėjo, nepriklausomas teisininkas kaip mat atsirado“, „ar atrodo normalu, kad administracijos raštą apie tai, jog sprendimo nerengs, gavome tik posėdžio dieną – iš mūsų tiesiog pasityčiojo“...

Administracijos direktorius A. Bartulis bandė aiškinti, kad tokių ketinimų neturėjo, o komisijos išvados nėra teisiškai tinkamos, kad būtų galima teikti Tarybai priimti sprendimą. Tiesa, direktorius pripažino, kad klausimas svarbus, prie atsakymo politikams dirbo visos administracijos teisininkų pajėgos, todėl užtruko.

„Jūs rašote, kad komisijos prievolė – užtikrinti teisėtą ir pagrįstą faktų ištyrimą, nešališkos išvados pateikimą. Kas iš mūsų 8 komisijos narių yra teisininkas, kad galėtų tai užtikrinti? Mes dėl to ir prašėme juristo. Mūsų darbo rezultatų laukė ir kitos savivaldybės, ketinančios pradėti tokias procedūras. Aš joms noriu pasakyti: jei ir pas jus taip, kaip Šiauliuose, dirba sekretoriatas ir teisininkai, nevarkite – nepavyks“, – sakė komisijos narė Jolanta Žakarienė.

O Vladas Artūras Balsys apibendrino: „Nujaučiau, kad čia (su komisija – aut.) bus padarytas farselis, bet kad bus toks cirkas – nesitikėjau.“

Vicemeras D. Griškevičius pasiūlė komisijai beprasmį darbą tęsti.