Pirmąjį gegužės sekmadienį ir pirmąjį birželio sekmadienį švenčiant Motinos ir Tėvo dienas siūloma pagerbti įmotes, įtėvius ir globėjus. Tai yra, įteisinti, kad pirmąjį gegužės sekmadienį būtų Motinos, įmotės ir globėjos diena, o pirmasis birželio sekmadienis – Tėvo, įtėvio ir globėjo diena.
Iniciatyvą vertina teigiamai
Įtėvių ir globėjų vaidmuo visuomenėje – labai svarbus, todėl manoma, kad turėtų būti atitinkamai įvertintas, pagerbiant juos. Vaiko gerovės instituto programos vadovė dr. Daiva Kristina Kuzmickaitė šią iniciatyvą vertina teigiamai. Ji „Šiaulių naujienoms“ sako, kad žmonės, pasiimantys vaikus įvaikinti arba globoti, jiems dovanoja gyvenimą kaip tikriems savo vaikams. Auginant savo biologinį vaiką gyvenimas vyksta natūraliai, o auginant svetimą – reikia įdėti daugiau pastangų, mokytis būti nuolankesniems.
„Tai, kad šie žmonės ieško išeičių ir pasiima vyresnius, dažnai už pačius globėjus, įtėvius didesnę ir skaudesnę gyvenimo patirtį turinčius vaikus, tai, jog jie sugeba gydyti jų vidines žaizdas, padėti išmokti naujai mylėti ir pasitikėti bet kuriuo žmogumi, tokiems žmonėms, manau, reikėtų skirti bent jau pagarbų dėmesį“, – mano D. K. Kuzmickaitė.
Jos nuomone, įtėvių, globėjų dienos įteisinimas reikštų ir socialinio teisingumo atstatymą, parodymą, kad mūsų visuomenė serga, jog dalis visuomenės yra nepajėgi užauginti savo vaikų. Galbūt tokia diena labiau reabilituotų vaikus globojančius žmones ir pačius vaikučius. Taip būtų galima parodyti, kad vaikai yra brangūs, verti gyventi ir galintys pasitikėti aplinkiniais.
Tam reikalinga ir visos valstybės pagalba. Pirmiausia giminaičių, kaimynų, mokyklos, darželio bendrija arba bendruomenė turėtų globėjus labai palaikyti ir stengtis daugiau sužinoti apie tai, ką reiškia vaikui būti paliktam, ką reiškia vaikui žinoti ir matyti, kaip tėvai jį palieka, kokią žalą tai padaro vaikui. Turėti švelnumo, išminties padėti tokį vaiką auginti įtėviams ir globėjams, kurie tam ryžosi.
Pasigenda tinkamos šeimos politikos
Labai svarbu sužeisto vaiko neįstatyti į griežtas ribas. Anot pašnekovės, kartais mokykloje nėra atpažįstama, kad vaikas, kuris gedi, kurio siela žaizdota, nepajėgia mokytis. Tokiam vaikui pirmiausia reikia išgyti, išmokti pasitikėti, nes tik atsistačius emocinei būsenai jis galės visavertiškai dalyvauti mokymosi procese.
Pašnekovė mano, kad valstybė galėtų mokyklose paskirti papildomus pagalbininkus mokytojams, kad įvaikintas, globojamas vaikas turėtų galimybę gauti papildomą mokymosi pagalbą iš specialistų. Tiek mokytojams, tiek klasės vaikams būtų geriau, jeigu neramus, negebantis susikaupti vaikas sulauktų asmeninio dėmesio.
Jos nuomone, šeimų, norinčių globoti ar įsivaikinti vaikus, ateityje galbūt atsiras daugiau, nes ir dabar atsiranda. Šeimos nesibodi lankyti paskaitas ir mokytis, kaip rūpintis biologinių tėvų paliktais vaikais. Vadinasi, ir ateityje tokių šeimų turėtų būti.
„Aš labiau linkėčiau, kad vaikai augtų savo šeimose, su savo tėčiais ir mamomis, kad mūsų visuomenė labai brangintų šeimas, jų vaikus. Problemas spręstų ne vaikui iškritus iš šeimos, bet tada, kai šeima ruošiasi tuoktis. Dar augant kūdikiams mes turėtumėme galvoti apie jų vedybas ir vaikus. Šeimos politika turėtų būti labai į priekį žiūrinti“, – sako dr. D. K. Kuzmickaitė.
Įtėvių, globėjų vaidmuo yra svarbus
Labdaros ir paramos fondo „SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos“ atstovė Jurgita Mikolaitytė šią iniciatyvą taip pat vertina palankiai. Anot jos, būtų labai gražu, jeigu per Motinos ir Tėvo dienas būtų pagerbtos įmotės, įtėviai ir nuolatiniai globėjai, o profesionalūs laikinieji globėjai, už atlygį besirūpinantys vaikais, atlieka socialinio darbuotojo funkcijas, sukurdami vaikų saugią šeimyninę aplinką. Jiems yra skirta Socialinio darbuotojo diena, kuri yra švenčiama rugsėjo 27 d.
„Šeimos, įsivaikinusios vaikus, galbūt nėra susaistytos biologiniais ryšiais, bet tai yra asmenys, kurie ne tik atlieka tėvų funkcijas, bet jie ir yra vaikų tėvai, todėl ir jiems reikėtų kažkaip atsidėkoti“, – mano J. Mikolaitytė.
Ji sako, kad įtėviai neprižiūri svetimų vaikų, jie priima sprendimą tapti jų tėvais. Jie yra tėvai, tokios jų funkcijos ir atsakomybė. Kalbant apie laikinuosius socialinius, profesionalius globėjus, situacija kitokia. Šiuo metu Lietuvoje socialinių paslaugų srityje yra tam tikrų naujovių, todėl šiai sričiai reikėtų skirti daugiau dėmesio. Įgyvendinamos reformos vaikų teisės apsaugos srityje rodo, kad šių paslaugų poreikis didėja, ypač siekiant užtikrinti vaiko gerovę, padedant įgauti reikalingų įgūdžių, kuriant šeimos aplinkos modelį.
Šiuo metu laikiniems socialiniams globėjams yra organizuojami mokymai, sukurta palaikomoji sistema, socialiniams globėjams teikiama psichologo pagalba.
„Šiaulių mieste socialinius globėjus rengia mes ir Savivaldybė. Laikinieji profesionalūs globėjai tik pradėjo teikti paslaugas, tačiau matome, kad paslaugos poreikis iš tiesų yra didelis. Bendradarbiaudami su Šiaulių miesto savivaldybe, mes užtikriname, kad globėjai ne tik būtų pasiruošę teikti paslaugą, bet kartu ir jiems būtų sukurta tam tikra infrastruktūra, kuri garantuotų pagalbą tiek globėjams, tiek vaikams“, – sako J. Mikolaitytė.
Primename, kad artimiausiu metu, planuojama vis labiau mažinti tam tikrų globos institucijų skaičių.
