Šiaulių miesto savivaldybėje klostosi nauja projektų finansavimo tradicija. Iš pradžių pasigiriama, kad iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gaunamos didelės lėšos projektams įgyvendinti. Kadangi Savivaldybės dalis – vos keliasdešimt tūkstančių, miesto Taryba džiugiai tam procesui pritaria. Reikalui pajudėjus paaiškėja, kad miesto pinigų reikia daugiau nei dešimt kartų. Kitą savaitę miesto politikams teks spręsti rebusą su dviem taip pabrangusiais projektais: Laisvosios ekonominės zonos infrastruktūros plėtros ir Saulės laikrodžio aikštės kapitalinio remonto.

Neišjuda
Saulės laikrodžio aikštės remontas pagal Savivaldybės planus jau turėjo įpusėti. Dar 2016 m. vasaros pabaigoje buvo pasirašyta projektavimo ir rangos darbų sutartis. Savivaldybės atstovai skelbė, jog labai simboliška, kad 1986 m. švenčiant 750 metų miesto jubiliejų įrengtos aikštės remontas prasidės lygiai po 30 metų, taip pat minint Šiaulių jubiliejų. Neprasidėjo...

Projekto rangovas „Račkausko Agrotech“, turėjęs remontą atlikti per dvejus metus už beveik 600 tūkst. Eur, įvertino, kad norint pasiekti Savivaldybės keliamus kokybės reikalavimus reikės papildomai perbetonuoti aplink „Šaulio“ skulptūrą esančio amfiteatro suolus, o tokie darbai konkurso sąlygose numatyti nebuvo ir į bendrą projekto kainą neįskaičiuoti. Savivaldybės administracija susitarė su rangovu sutartį nutraukti ir paskelbė rangos darbų konkursą iš naujo. „Račkausko Agrotech“ konkurse nebedalyvavo. Vieša paslaptis, kad pasiūlymą pateikė vienintelis konkurso dalyvis – UAB „Limega“. Pasiūlymo vertė – 900 tūkst. Eur, o terminas – perpus trumpesnis. Pagal finansavimo sutartį darbai turi būti baigti iki kitų metų lapkričio 30 d.

Brangsta
Projekto vertė išaugo ir lapkričio mėnesio miesto Tarybos posėdžio darbotvarkėje atsirado klausimas padidinti miesto biudžeto lėšas, skiriamas minėtam projektui. Sprendimo projekto rengėjai aiškino, kad Taryba dar 2016 m. gegužę pritarė projekto įgyvendinimui ir finansavimui priemonės „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“  lėšomis, numatant, kad Savivaldybė skirs projektui įgyvendinti 7,5 procento projekto biudžeto lėšų ir nenumatytų ar netinkamų finansuoti, tačiau projektui įgyvendinti būtinų išlaidų dalį.

Savivaldybės pateiktos paraiškos vertinimo metu netinkamomis finansuoti išlaidomis buvo pripažinta apie 23 tūkst. Eur. Finansavimo sutartyje, pasirašytoje su  Centrine projektų valdymo agentūra, patvirtintas Saulės laikrodžio aikštės remonto projekto biudžetas sudarė 584 tūkst. Eur. Įvertinus, kad naujo konkurso metu pateiktas rangos darbų pasiūlymas yra perpus didesnis, tikimasi, kad papildomų pinigų skirs miesto politikai.

„Atsižvelgiant į galimus pirkimo rezultatus, reikia, kad papildomai nenumatytoms ar netinkamoms finansuoti išlaidoms būtų papildomai skirta 328 tūkst. Eur“, – aiškina rengėjai ir patikslina, kad pridėjus jau anksčiau minėtas netinkamas iš projekto lėšų finansuoti išlaidas, iš viso – 351 tūkst. Eur vietoje 23 tūkst.

Pagal aiškinamąjį raštą, Tarybos nariai turėtų nežinoti, kas konkurse dalyvavo ir kokios vertės pasiūlymą pateikė, nes vadovaujantis Viešųjų pirkimu įstatymu informacija gali būti atskleista tik paskelbus konkurso nugalėtoją, o nugalėtoją skelbti bus galima tik gavus Tarybos pritarimą.

Tarybai sprendimus rengusio Projektų valdymo skyriaus vedėja Ieva Džiaugienė sako, kad Taryba visada skiria pinigus, nežinodama, kas atliks darbus, todėl čia nieko nuostabaus.

„Viešojo pirkimo procedūrų metu buvo atliekami sąmatiniai skaičiavimai. Papildomų darbų iš esmės neatsirado. Tokį gavome konkurso dalyvio pasiūlymą. Poreikį finansavimui teikia viešojo pirkimo komisija“, – komentavo vedėja.

Šiaulių miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Jonas Bartkus apgailestavo, kad Savivaldybė nežino, ką daro.

„Tai, kad tų projektų kainos iš miesto biudžeto taip išaugo, labai neramina. Neramina ir dėl kitų projektų. Visi miestai vangiai naudoja europines lėšas ir dabar sukris taip, kad 5-6 metų darbą reikės padaryti per dvejus metus. Paklausa statybos darbams išaugs ir darbų kaina augs. Jau į Prisikėlimo aikštės rekonstrukcijos darbų konkursą niekas neateina, nes per maža yra projekto vertė. Apsileidimas taip lėtai judėti su projektais miestui kainuos. Mes krykštaujame laimingi, kad atsinaujiname, bet už kokią kainą – klausimų kyla. Pastaruoju metu Savivaldybėje stebima tendencija didelę dalį projektų vykdyti iš miesto biudžeto lėšų. Tai reiškia, kad niekas iš miesto vadovų nedirba, kad būtų gaunama pinigų iš kitur, tada kas belieka – biudžetas. Įsivaizduoja, kad ten pinigų yra užtektinai. Tie laikai gali greitai baigtis. Jau šią Tarybą planuojama imti paskolą ir tai yra pirmas signalas, kad pinigų gali trūkti, nors turime daugiau nei 2,5 mln. Eur viršplaninių pajamų. Arba kažkas su planavimu negerai“, – komentavo komiteto pirmininkas.

PVM‘as negrįš
Kitas projektas, kuriame Savivaldybės dalis išaugo nuo 40 tūkst. Eur iki 420 tūkst. Eur – Šiaulių laisvosios ekonominės zonos infrastruktūros plėtra. Kaip sakė Projektų valdymo skyriaus vedėja I. Džiaugienė, 2,2 mln. Eur vertės projektas numato elektros kabelio nutiesimą per visą LEZ‘ą, kad ten įsikursiančioms įmonėms elektros galia praeitų pro pat sklypus. Taip pat bus klojamas dujotiekio vamzdis per visą gatvę, įrengiama nedidelė nuovaža nuo LEZ‘o gatvės iki oro uosto sklypo, kelias, sujungiantis LEZ‘ą su Vilniaus-Radviliškio keliu.

Šiaulių miesto savivaldybės Taryba 2016 m. spalį pritarė projekto įgyvendinimui ir numatė, kad Savivaldybė skirs 40 tūkst. Eur netinkamų finansuoti išlaidų. Šįmet buvo sudarytos projektavimo paslaugų sutartys už beveik 25 tūkst. Eur, o projektavimo išlaidos yra nefinansuojamos ES paramos lėšomis.

Šių metų rugpjūčio mėnesį dėl projekto įgyvendinimo buvo pasirašyta jungtinės veiklos sutartis tarp Šiaulių miesto savivaldybės, Šiaulių rajono savivaldybės, UAB ,,Šiaulių laisvoji ekonominė zona“ ir AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), o rugsėjį pateikta paraiška dėl jo finansavimo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai. Spalio pabaigoje Savivaldybę pasiekė agentūros raštas, kuriame ji pranešė, kad vykdant susisiekimo komunikacijų rekonstrukcijos ar statybos veiklas PVM išlaidos yra netinkamos finansuoti nei Europos Sąjungos, nei valstybės lėšomis. Lieka vienintelis pinigų šaltinis – miesto iždas.

„Kai teikėme paraišką, nežinojome, kad PVM išlaidų neapmokės, bet tokių precedentų jau yra buvę. Sąlygose apie tai įrašyta nebuvo. ESO susigrąžins PVM‘ą, jų dalies tai neliečia, o Savivaldybė nėra PVM mokėtoja, todėl šios išlaidos mums negrįš“, – paaiškino I. Džiaugienė.

Projektų valdymo skyriaus vedėja I. Džiaugienė paaiškino, kodėl projektai brangsta.
Artūro STAPONKAUS nuotr.