Šiaulių miesto taryba lapkričio 9 d. turėtų tvirtinti kitų metų žemės mokesčio tarifus. Priminsime, kad sprendime numatyta, jog gyvenamosios teritorijos sklypų savininkai ir toliau mokės 0,2 proc. nuo sklypo mokestinės vertės, komercinės, pramonės ir sandėliavimo paskirties žemės – 0,4 proc., o miško, sodininkų ir žemės ūkio paskirties – 0,1 proc. tarifu. Nenaudojamų ir apleistų sklypų savininkams teks mokėti maksimalų 4 proc. žemės mokestį. Vienintelis pats didžiausiais buvęs mokesčio tarifas už kitos paskirties žemę mažinamas nuo 0,7 iki 0,4 proc.
Liberalų sąjūdžio atstovas miesto Taryboje Arūnas Rimkus parengė alternatyvų sprendimą visus tarifus suvienodinti ir taikyti vieną bendrą – 0,4 proc. Tai reiškia, kad mokestis gyvenamosios paskirties žemei išaugtų dvigubai, o miško, sodininkų ir žemės ūkio paskirties – keturis kartus.
„Sakome, kad remiame verslą. Turime situaciją, kai šalia du vienodi žemės sklypai: vienas gyvenamosios, kitas – komercinės paskirties. Tai tas, kuris stengiasi, daro verslą, sumoka dvigubai daugiau už tą, kuris tik gyvena ir rūko“, – piktinosi politikas Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje.
Strateginės plėtros ir ekonomikos departamento direktorė Vaida Kalasevičienė bandė priminti politikui, kad komercinė veikla generuoja pajamas. Be to, komercinės paskirties žemės vertė beveik tris kartus didesnė ir ją parduodant gaunamos visiškai kitokios pajamos nei už gyvenamosios paskirties sklypą.
„Žemės mokestis turi būti, nes kitaip veiks „šuns ant šieno“ sindromas. Žmogus tiesiog laikys tuščią žemę, kol ji pabrangs. Žemė yra žemė. Nematau jokios logikos taikyti skirtingus tarifus pagal žemės paskirtį. Mano draugas gyvena Amerikoje prie Čikagos, per metus už namą su sklypu moka 15 tūkstančių dolerių mokestį. Kuo žemę labiau apmokestinsi, tuo ji bus pigesnė“, – išsakė argumentus liberalas.
Komiteto pirmininkas Jonas Bartkus įsitikinęs, kad Lietuvoje yra bėda, kad turto mokesčiai yra maži, o darbo – dideli, todėl „mokytojai išlaiko valstybę“. Jis mano, kad gal ne kelis kartus, bet kažkiek padidinti žemės mokestį būtų galima, tik reikia paaiškinti visuomenei, kad tokiu atveju bus daugiau lėšų darželiams, nemokamam vežiojimui autobusais ir pan.
„25 metus to Lietuvoje nedarome, nes bijome. Didinti mokesčius nepopuliaru. Tada sakome Lietuva išvažiuoja. Todėl, pavyzdžiui, Jaunųjų gamtininkų centro darbuotojui, kuris gauna 480 Eur, uždedame visus mokesčius ir dar liepiame eiti žolę pjauti“, – dėstė J. Bartkus.
Alternatyvaus pasiūlymo autorius A. Rimkus sakė, kad sodininkų žemės mokestis padidės gal tik kokiais 5 Eur, nors kiti politikai su tokia prognoze nesutiko. Ekonominių paskaičiavimų tiesiog nėra.
„Aš nežiūriu nei pensininkų, nei sodininkų, aš žiūriu, kas yra naudinga miestui“, – tvirtino liberalas, tačiau vicemeras Justinas Sartauskas jam priminė, kad miestas pirmiausia yra jo gyventojai.
Administracijos direktoriaus pavaduotojas Marijus Velička atkreipė komiteto narių dėmesį, kad mokesčiai turėtų būti subalansuoti. Didinti vieną mokestį nemažinant kito – tai jau yra papildomas mokestis. Ar jo reikia, spręs miesto politikai.



