Socialiniai bei ekonominiai skirtumai tarp regionų nemažėja, nepavyksta pritraukti investicijų ir susigrąžinti išvykusiųjų. Manoma, kad šių problemų nebeliktų, jeigu kiekvienas šalies regionas susikoncentruotų ties savo stiprybėmis ir nebijotų išsiskirti. Panašu, kad Šiaulių regionas tam tikrą viziją jau turi. Tik kiek ji naudinga?
Išskyrė specializacijos kryptis
Šiauliuose vykusioje diskusijoje buvo pristatytos galimos Šiaulių regiono specializacijos kryptys. Regiono valdžios ir verslo atstovai vieningai sutarė, kad Šiaulių regionas gali būti stiprus baldų, metalo gaminių, statybos, plastiko, logistikos ir finansų srityse. Manoma, kad taip pat reikėtų vystyti žemės ūkio produkcijos perdirbimo sektorių.
Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas Alvydas Stulpinas patikino, kad šioms specializacijos kryptims verslas pritaria.
„Šios specializacijos įvardytos ne šiaip sau. Atrenkant ir išgryninant prioritetus, buvo atliktas ilgas ir kruopštus darbas. Būtent šiose srityse mes matome šio regiono ateitį. Žinoma, mes suprantame, kad tik laikas parodys, ar dėl to mes buvome teisūs. Tačiau mes pasiryžę įdėti daug energijos, kad šie prioritetai pasiteisintų“, – kalbėjo A. Stulpinas.
Kartu jis kėlė klausimą, ar švietimo institucijos sugebės pagal šias specializacijas paruošti įmonėms reikalingų specialistų.
Diskusijoje dalyvavusi Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Danutė Sinkevičienė tvirtino, kad pagal išvardytas specializacijas, tiek universitetas, tiek kolegijos, tiek profesinio mokymo centrai gebės paruošti Šiaulių regionui reikiamų specialistų.
„Vien tai, kad įsivardijote specializacijos kryptis, jau yra žingsnis į priekį. Šių sričių specialistų mokymo įstaigos gali parengti, jums tereikia kreiptis į mokymo įstaigas su užsakymais, kokių specialistų reikia“, – sakė D. Sinkevičienė.
Pasigedo ministerijų palaikymo
Šiaulių universiteto profesorė dr. Ingrida Šaulienė kalbėjo, kad Šiaulių universitetas yra pasiruošęs išklausyti visus verslo atstovų pasiūlymus. Ji priminė, kad šiuo metu universitetas yra stiprus specialiosios pedagogikos ir pedagogikos studijų srityse. Taip pat apsispręsta ruošti informacinių technologijų ir robotikos specialistus.
Tik problema ta, kad universitetas pasigenda ministerijų palaikymo. Štai Šiaulių regionas yra vienas iš pirmųjų, patariantis ministerijai dėl gamtos, technologijų, inžinerijos, matematikos ir kūrybiškumo ugdymo centrų atsiradimo, nors turėtų būti atvirkščiai.
„Negalima palikti Šiaulių regiono be jokių investicijų į talentų ugdymą. Talentų paieškai ir svarbių išteklių išsaugojimui reikalingas valstybės palaikymas, tam tikras finansinis įsipareigojimas“, – tikino I. Šaulienė.
Gaila, bet tam, kad regionas būtų stiprus, neužtenka apsiriboti vien specialistų rengimu. Ne ką mažiau svarbu, kad regionai turėtų vienodas socialines, ekonomines galimybes. Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentui Vidmantui Japertui pasirodė neteisinga, kad Vilniuje vienam gyventojui tenka daugiau ES lėšų nei likusioje Lietuvoje. Anot jo, dėl to socialinė ir ekonominė atskirtis tik didėja.
„Taip vyksta, nes mes iki šiol neturėjome aiškių krypčių, kriterijų, siekiant regioninio proveržio. Situaciją apsunkina ir tai, kad nacionalinė valdžia neketina pasidalyti įtakos zonomis. Reikia, kad valstybinės struktūros regioninėje dimensijoje ieškotų partnerių, o nesistengtų kurti kažkokias naujas įsivaizduojamas vertes“, – savo nuomonę išsakė V. Japertas.
Trūksta konkrečių tikslų
Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas kalbėjo, kad Lietuva nėra tokia didelė valstybė, jog kiekvienas regionas galėtų išsiskirti kažkokia ypatinga savo specifika. Pati Lietuvos valstybė turėtų galvoti apie savo specifiškumą bendros Europos kontekste ir tik vėliau daryti prielaidas.
Anot jo, vargu ar įmanoma sulyginti visą Lietuvą su Vilniumi, neskyrus įrankių konkrečiai specifikai. Pavyzdžiui, norint, kad atsirastų naujų specializacijos krypčių, reikia, kad tam tikra ūkio šaka gautų papildomą dotaciją. Štai pastebima, kad iš šalies eksportuojama nemažai tonų grūdų, bet į šalį įvežama dar daugiau miltinių produktų, vadinasi, Lietuvos įmones reikia labiau paremti, kad jų pelnas taip nenusėstų.
Taip pat reikėtų permąstyti viešųjų paslaugų teikimo specifiką. Neteisinga, kad žmonės iš mažesnių miestelių yra priversti toli važiuoti tam, kad gautų sveikatos paslaugą. Ši paslauga gyventojams turėtų būti suteikia jų gyvenamojoje vietoje, tad nereikėtų stebėtis, kodėl žmonės mieliau renkasi gyvenimą didmiesčiuose.
Mero nuomone, kiekvienai krypčiai reikia sukurti tam tikrą priemonę. Pavyzdžiui, atidžiau paskirstyti mokesčius. Štai norintys gyventi Kalifornijoje turi sumokėti daugiau mokesčių valstybei. Aliaskoje žmogui iš viso nereikia mokėti mokesčių, nes norima, kad ten būtų apgyvendinta tam tikra teritorija.
„Tokių įrankių nebuvimas nepadeda pasiekti tikslų. Reikia išsigryninti, kokį tikslą Lietuva nori pasiekti: padidinti vidutinį darbo užmokestį, paskatinti įmones eksportuoti savo gaminius ar sumažinti socialinės paramos gavėjų skaičių. Tik turint aiškų tikslą, galima įsivardyti, kokiomis priemonėmis galima to pasiekti“, – pabrėžė V. Mitrofanovas.
Pažadėjo labiau padėti
Ūkio ministerijos atstovė Lineta Jakimavičienė reaguodama į mero pastabas ir siūlymus sakė, kad ministerijos tikslą turi. Vienas iš jų – stabilizuoti gyventojų skaičių regionuose. Ji kalbėjo, kad pastaruoju metu buvo skiriama daug dėmesio viešojo sektoriaus paslaugoms, infrastruktūros atnaujinimui regionuose. Kita vertus, ji pripažino, kad valstybės dėmesio galbūt pritrūko ekonominiam regiono gyvybingumo skatinimui. Vis dar norisi, kad regionų įmonės būtų stipresnės, kurtų didesnę pridėtinę vertę ir taptų labiau konkurencingos.
„Jeigu žmonėms dar bus pasiūlyti didesni atlyginimai, jie čia liks, naudosis tuo, kas jau dabar yra sukurta. Patikėkite, savivaldybėse yra sukurta daug gerų dalykų, kurių pavydi net sostinė. Jūsų savivaldybėse viešoji infrastruktūra yra geresnė nei Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose, bet nepaisant to, jūsų žmonės vis tiek važiuoja į Vilnių. Mes norime, kad jūsų infrastruktūra būtų naudojama, įveiklinta. Toks bendrasis mūsų tikslas, o ekonomika yra tik priemonė tam pasiekti“, – kalbėjo L. Jakimavičienė.
Vidaus reikalų ministerijos atstovas Ričardas Sabaliauskas patikino, kad ministerijoms taip pat rūpi, kad gyventojams nereikėtų toli važiuoti, kad galėtų pasinaudoti viešosiomis paslaugomis. Anot jo, šiuo metu kaip tik yra svarstomi siūlymai, kaip būtų galima pertvarkyti įstaigas, kad jų paslaugos būtų prieinamos visiems. Jeigu valdžia tam pritars, viešųjų paslaugų pasiekiamumas turėtų gerėti.
Reziumuodamas R. Sabaliauskas patvirtino, kad Šiaulių regiono atstovų išsakytos specializacijos kryptys yra priimtinos. Itin teigiamai priimta mintis, kad viena iš regionų specializacijos krypčių galėtų būti finansinis tarpininkavimas. Anot jo, šiuo atžvilgiu regionas nesulauktų didelės konkurencijos ir galėtų pasinaudoti naujomis galimybėmis.
Apie kitas išsikeltas specializacijas dar teks diskutuoti ir jas labiau išsigryninti.
Vidaus reikalų ministerijos atstovas R. Sabaliauskas teigiamai įvertino finansinio tarpininkavimo specializaciją.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Akmenės rajono meras V. Mitrofanovas nori, kad centrinė valdžia daugiau galvotų apie regionus.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Verslo atstovai sutiko su išsakytomis Šiaulių regiono specializacijos kryptimis.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
