Sekmadienį Kauno klinikose užgeso penkiamečio berniuko gyvybė. Vaikas lankė Šiaulių  specialiojo ugdymo centrą. Penktadienį vaikas jautėsi gerai, šeštadienį namuose sukarščiavo,  atvežtas į Šiaulių respublikinės ligoninės Vaiko ir motinos kliniką, paguldytas į Vaikų ligų skyrių. Įvertinus būklės rimtumą ligonis skubiai išgabentas į Kauno klinikas. Deja, vaiko išgelbėti nepavyko, sekmadienio rytą jo gyvybė užgeso.  

Neoficialiais duomenimis, mirties priežastis – žaibinė meningokokinė infekcija.

Panikai pagrindo nėra
Pasak Eglės Jankauskienės, Specialiojo ugdymo centro direktorės, berniukas neišsiskyrė ypatingu polinkiu sirgti. Pasitaikydavo, kad sloguodavo, dėl ligos nelankydavo mokyklos. Paskutinę savaitę atrodė visiškai sveikas, aktyviai dalyvavo ugdymo veiklose. Prastai pasijuto šeštadienį namuose, sukarščiavo, iškviesti greitosios pagalbos medikai, temperatūra kilo nepaprastai sparčiai.

Direktorė  teigia,  kad centras dirba, o tėvams leista apsispręsti, ar čia vesti ar nevesti vaikus. Patalpos išvėdintos, sutvarkytos pagal reikalavimus. Sudarytas artimą kontaktą su ligoniu turėjusių vaikų, pedagogų, kitų darbuotojų  sąrašas. Žmonėms paaiškinta, kaip turėtų reaguoti, jeigu pajustų įtartinus simptomus.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų skyriuje paaiškino, kad meningokokai neatsparūs aplinkos poveikiui, todėl patalpų dezinfekuoti nereikia, užtenka reguliariai išvėdinti ir valyti drėgnu būdu. Patvirtino, kad artimą kontaktą turėjusių asmenų sąrašas yra, į jį įtraukti  jau kreipėsi  į savo šeimos gydytojus dėl  poekspozicinės cheminės terapijos. Visiems kitiems jokio medikamentinio gydymo nereikia. Užtenka 10 dienų stebėti savo sveikatos būklę. Žinoma, pajutus karščiavimą, galvos svaigimą, būtina kreiptis į medikus.

Anot Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistės Zitos Katkienės, gydytojai  pataria be reikalo nepanikuoti, negerti tablečių, tačiau budrumas ir žinios apie klastingą infekciją svarbios ir medikams, ir gyventojams.

Kas sukelia meningokokinę infekciją?
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, meningokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, kurią sukelia neisseria meningitidis – gramneigiama bakterija. Išskiriama daugiau nei 13 jos tipų, Europoje  labiausiai paplitę B ir C tipai. Susirgimai dažnesni šaltuoju sezonu: rudens–žiemos–pavasario mėnesiais.

Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių. (Manoma, kad pasaulyje iki 10–20 proc. žmonių yra menigokokų nešiotojai, tačiau nejunta jokių simptomų.) Inkubacinis periodas svyruoja 1–10 dienų: vidutiniškai 4 dienos. Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų amžiaus arba paaugliai. Pavojus susirgti padidėja esant virusinėms respiracinėms infekcijoms, nusilpus imunitetui, patyrus stresą.

Į kokius simptomus atkreipti dėmesį?
Ankstyvieji meningokokinės ligos požymiai panašūs į peršalimo ligų: karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, sprando raumenų sustingimas, vėmimas, tačiau  šia infekcija užsikrėtusiems žmonėms nebūdinga nei sloga, nei kosulys. Ligai progresuojant  kamuoja didelis bendras negalavimas – galvos, kojų, rankų skausmas, gali atsirasti sąmonės sutrikimas, išryškėja odos bėrimas. Bėrimo reikėtų ieškoti ant kojų ir ant sėdmenų, nelaukti, kol bėrimas atsiras ant veido. Bėrimo vietą prispaudus skaidriu stiklu, oda aplinkui pabąla, bet pats bėrimas nepranyksta. Šie hemoraginiai bėrimai, teigia medikai, ir yra būdingas meningokemijos požymis.

Pati sunkiausia forma – žaibinė, jos metu bėrimas prasideda per pirmas ligos valandas, sparčiai gausėja ir didėja. Tokiu atveju ligoniui gresia mirtis.

Pastebėję ligos simptomus – nedelskite,  kreipkitės į gydymo įstaigą, nesvarbu, diena ar  naktis; papasakokite apie simptomus, kuriuos pajutote jūs  ar jūsų vaikas; gydytojui pasiūlius, atlikite visus tyrimus, jei po apžiūros ligonis buvo išleistas į namus, stebėkite  būklę, esant pablogėjimui, nedelsdami  pakartotinai kreipkitės į gydymo įstaigą.

Meningokokinės infekcijos gydymui naudojami antibiotikai, bet juos gali skirti tik gydytojas.

Kaip apsisaugoti nuo meningokokinės infekcijos?
Infekcija neplinta per aplinkos daiktus, nes meningokokai neatsparūs aplinkos poveikiui. „Ūmios bakterinės infekcijos sukėlėjas – B ir C serologinių grupių meningokokas, išorės aplinkoje nėra gyvybingas ir labai greitai žūsta. Kuo aukštesnė temperatūra, tuo greičiau. Pavyzdžiui, +10 laipsnių temperatūroje sukėlėjas žūsta per dvi valandas. Esant +50 laipsnių temperatūrai – pakanka ir penkių minučių. Tiesiogiai saulės spinduliai klastingos ligos sukėlėjus užmuša  per 2–6 valandas“, –  teigiama Z. Katkienės informacijoje. Svarbu reguliariai vėdinti ir  drėgnai valyti gyvenamąsias ir mokymosi patalpas. Reikėtų vengti susibūrimų prastai vėdinamose ankštose patalpose.  

Kaip ir kitų infekcijų atveju, būtina užtikrinti kuo mažesnį sergančiojo  kontaktavimą su sveikais asmenimis. Siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką rekomenduojama reguliariai plauti rankas, kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, panaudotas – išmesti į šiukšliadėžę.

Šiuo metu imunologų naudojama vakcina, deja, tik sumažina, bet nepašalina rizikos susirgti šia užkrečiama liga. Taip yra todėl, kad Lietuvoje ir Europoje naudojamos vakcinos sudėtyje nėra meningokokinės infekcijos B serotipo, kuris dominuoja Lietuvoje.

 
Straipsnių peržiūros
94477828
Į viršų