Šiomis dienomis Respublikinės Šiaulių ligoninės Motinos ir vaiko klinikos Vaikų ligų skyrius beveik pilnas, o prie šeimos gydytojų kabinetų nutįsusios eilės. Peršalimo ligų sezonas įsisiūbavo. Grėsmingi perspėjimai dėl peršalimo ligų ir jų  komplikacijų rimtumo kelia baimę, tačiau svarbiausias ginklas – ne imbieras ir medus, bet žinios. Kaip  padėti sergančiam mažyliui, kada būtina apsilankyti pas gydytoją – svarbiausi klausimai, kylantys slaugant negaluojantį vaikelį.

Kodėl Beniukui pasisekė
Štai Beniukui pasisekė. Šiandien išvyksta namo. Už palatos durų jau trypčioja kiti ligoniukai, laukia, kol vieta atsilaisvins.

Mamai atrodo, kad Benius peršalo. Ji nežino, kad priešingai – perkaito. Prieš porą savaičių jis su seneliu išėjo dviračiu pasivažinėti. Saulutė taip užkaitino, kad jo striukė pasirodė gerokai per stora. O dar megztinis, šalikas, kepurė. Aišku, kepurę Benius pats nušveitė į šalį, bet nugara vis tiek garavo – šlapia.

O ir sesė grįžusi iš mokyklos pradėjo kosėti. Gal savaitę šniurkščiojo nosimi ir vaikščiojo paraudusiomis  akimis. Beniuką taip pat užpuolė nemaloni sloga. Bet kas jos paisys. Praeis... Nepraėjo. Po kelių dienų užkimo, gerklėje lyg koks gumulas įstrigo. Kosulys vis stiprėjo. Apie valgį – nė minties. Vakarop vaikų ėmė krėsti šaltis. Nepadėjo nei arbata, nei bjauriosios žvakutės.

Mama skėsčiojo rankomis, o tėtis vyriškai nusprendė: suvyniojo Benių į antklodę ir  –  tiesiai į ligoninę.

Štai kodėl jam pasisekė. 7 dienas tetos slaugytojos pagirdė jo rankutėje įstatytą „drugelį“ vaistukais ir jis keliauja namo. Plaučių uždegimas beveik nugalėtas. Dar savaitė kita ir galės žaisti su draugais darželyje.

Sesės kosulys aprimo, bet jos klasėje, sako – tikras koncertas: kosti, čiaudo visuose kampuose…

Sloga – ne liga?
Vaikų ligų skyriaus vedėja Indrė Stankevičienė mielai sutiko paaiškinti, ką būtinai turėtų žinoti tėvai, kad savo vaikui nepakenktų.

Peršalimas – dažniausia ikimokyklinukų liga, vidutiniškai besitęsianti 2 savaites. Šio susirgimo priežastis – virusai, sukeliantys viršutinių kvėpavimo takų (nosies, gerklų ir ryklės) infekciją. Bakterijų sukeltų susirgimų simptomai panašūs, tačiau gydymas kitoks. Todėl pajutus į peršalimą panašius simptomus, būtina kreiptis į šeimos gydytoją. Antibiotikai skiriami bakterijoms naikinti, o virusiniams susirgimams gydyti netinka.

Ne kiekvienas peršalimas praeina savaime
Peršalimas, ūmi virusinė infekcija dažnai praeina savaime. Bakterijų sukeltas susirgimas (plaučių, tonzilių uždegimas) pasižymi stipresniais simptomais (aukšta temperatūra, stipriu kosuliu, limfmazgių padidėjimu, pūlingu apnašu ant tonzilių) ir savaime nepraeis, prireiks gydymo antibiotikais. Paprastas peršalimas, nusilpus mažylio imuninei sistemai ar netinkamai jį gydant, gali įsisiautėti ir komplikuotis bakteriniu susirgimu, net plaučių uždegimu.

Vaikų peršalimo simptomai stipriausi būna antrąją-trečiąją ligos dieną, išnyksta palaipsniui per 10–14 dienų (paaugliams – per 7 dienas), tačiau kosulys gali išlikti net iki 3–4 savaičių.

Jei vaikas, sergantis peršalimu, nesveiksta ir jo būklė blogėja, būtina papildomai konsultuotis su gydytoju, atlikti tyrimus. Tokiu atveju tikėtina, jog prasidėjo komplikacijos ir reikės keisti ar papildyti gydymą.

Nereikėtų peršalimo painioti ir su gripu. Gripas – taip pat virusinė infekcija, tačiau ją sukelia kitas virusas. Ši liga, priešingai nei peršalimas, prasideda staiga: vargina itin didelis silpnumas, ligonis gali skųstis rankų ar kojų, galvos skausmu, kūną alina stiprus karščiavimas, sausas kosulys, o sloga dažnai atsiranda vėliau – antrą ar trečią susirgimo parą.

„Labiau pasitikėkime šeimos gydytojais, – pataria gydytoja I. Stankevičienė. – Bet į ligoninę kreipkimės tik labai rimtais atvejais.“

Kas yra mikoplazminė infekcija?
Taigi Benukui buvo diagnozuota viršutinių kvėpavimo takų mikoplazminė infekcija, kuria užsikrečiama oro lašeliniu būdu: kosint, čiaudint...

Ji susilpnina organizmo imuninę sistemą, tuomet „sukyla“ organizme tūnojusios bakterijos. Tokiu atveju liga prasideda lyg ir ūmiai (virusinės infekcijos pradžia), o po to tęsiasi vangiai (pradeda veikti atipinės bakterijos). Tėveliams tuo metu atrodo, jog ligoniukas pradeda sveikti, tik kažkodėl  niekaip neišsikapanoja iš ligos. Liga gali komplikuotis tiek plaučių uždegimu, tiek kitomis kvėpavimo takų ligomis.

Ligos pradžia – kaip visos: skauda gerklę, ligoniukas sloguoja, pakyla temperatūra, kuri dažniausiai nebūna aukštesnė nei 38 laipsniai. Vėliau gali atsirasti bendras negalavimas, galvos ir raumenų skausmai.

Pagrindinis požymis sergant mikoplazmine kvėpavimo takų infekcija – kelias savaites ar net mėnesius nepraeinantis kosulys. Iš pradžių kamuoja sausas, labai varginantis kosulys, kuris dar turi savybę užpulti miegant – vaikas gali be perstojo kosėti kelias minutes, dažnai ir dar ilgiau. Praėjus 5–10 dienų gali atsirasti tąsių, sunkiai atkosėjamų skreplių.

Negydant šios infekcijos gali komplikuotis otitu, sinusitu, plaučių uždegimu, pleuritu. Esant užsitęsusiam kosuliui būtina atlikti plaučių rentgenogramą, o esant galvos skausmui, įtariant sinusitą, ir sinusų rentgenogramą.

Gydytoja įspėja: „Į užsitęsusį kosulį niekada nereikia numoti ranka, pastebėjus dažnai kosintį ir sloguojantį bendradarbį, šeimos narį ar darželyje vaiką, reikėtų paraginti kreiptis į gydytoją.“

Apie gydymo mitus
1. Prasidėjus slogai vaikui į nosytę reikia lašinti alijošiaus sultis ir motinos pieną.

Netiesa. Nors liaudyje slogai gydyti naudojami morkų, alijošiaus, svogūnų bei česnakų sulčių lašiukai, tačiau mažiems vaikams šios priemonės netinka. Tai gali dar labiau sudirginti vaiko nosies gleivinę. Pienas tik dar labiau sutirštins gleives, esančias vaiko nosytėje, ir ją dar labiau užkimš.

Pasak gydytojos I. Stankevičienės,  geriausia išeitis – nosies ertmes plauti specialiu jūros vandeniu ar didesnės koncentracijos druskos tirpalu.

2. Nuo kosulio ir gerklės skausmo padės medus su karštu pienu.

Netiesa. Nors medaus gydomosios savybės yra neginčijamos, tačiau karštame skystyje žūsta medaus naudingos medžiagos. Geriau medų ištirpinti vos šiltame gėrime arba duoti vaikui jį laižyti nuo šaukštelio. „ Apskritai pienas sergančiam vaikui – per sunkus maistas, todėl jo geriau atsisakyti. Verčiau duokite vaikui gerti vandens, arbatos“, – sako gydytoja.

3. Sergančiam vaikui pastiprinti reikia vitaminų.

„Netiesa, – sako I.Stankevičienė. – Mokslo dar nėra pakankamai ištirta, kaip vitaminai veikia ligų sukėlėjus, kiek naudos ar žalos teikia gydymui. Didesnės kasdienės šių preparatų dozės gali sukelti ir šalutinį poveikį. Ligos metu geriau vitaminų neduoti.“

Apsisaugoti sunku, bet pabandyti verta
Nuo gripo galima pasiskiepyti, o rinovirusų grupė yra labai didelė, todėl nėra vakcinos, kuri galėtų apsaugoti nuo peršalimo. Nereta bėda, gydytojos nuomone, yra netinkama apranga. Per šiltai aprengti vaiką taip pat pavojinga, kaip ir jį „išplikinti“. Paaugliai irgi patingi užsivilkti striukę, per pertraukas išbėga į parduotuvę neapsirengę.

„Peršalimo ligos plinta kolektyve, –  teigia  gydytoja I. Stankevičienė. – Turime įprasti nevaikščioti patys ir vaikų nevesti į susibūrimus tada, kai sloguojame, kosime, nereikėtų sloguojančių vaikų vesti į darželį, žaidimų kambarius, aikšteles. Netinkama vaikams erdvė yra prekybos centrai.“  

Visiems ir visada patartina vengti čiaudinčių ar kosinčių asmenų. Deja, į darbą einame sirguliuodami. Čiaudint ar kosint  būtina pridengti savo nosį ir burną vienkartine servetėle ir ją tuoj pat išmesti. Reikia dažnai ir kruopščiai plauti rankas. Ar nepamirštame?