Savivaldybėms reikia inovacijų ir išmanių įrenginių. Tačiau žmonės, užuot pasinaudoję savo kūrybiškumu, mieliau renkasi samdomą darbą. Dėl to mažai uždirba ir skundžiasi neįdomiu bei sunkiu gyvenimu. Šiuo metu labiausiai vertinami tie specialistai, kurie geba rinkai pasiūlyti naujus inovatyvius produktus. Vis dėlto tai nereiškia, kad šaliai nebereikia kitos srities specialistų.
Verslininkais gali būti visi
Šiauliuose vykusioje konferencijoje „Kuo pasižymi išmanus miestas?“ Lietuvos inovacijų centro atstovas dr. Artūras Jakubavičius kalbėjo, kad sėkmės gali sulaukti nebūtinai tik kuriantys ir parduodantys inovacijas. Būti verslininkais ir daugiau užsidirbti gali visi.
Jis pasakojo, kad verslininkas nuo samdomo darbuotojo beveik niekuo nesiskiria. Mes visi turime žinių, dedame pastangų, parduodame savo paslaugas ir gauname pajamas. Tik verslininkas, priešingai nei samdomas darbuotojas, nebijo rizikuoti ir yra iniciatyvus.
„Išmaniam miestui reikia ne „Wi-Fi“ tinklo, bet verslių žmonių. Žmogų, ieškantį darbo, galima pavadinti mazochistu, nes jis tenori padaryti tai, ką jam liepia kitas. Tačiau galbūt įdomiau būtų pačiam sugalvoti ką veikti“, – svarstė A. Jakubavičius.
Darbinantis darbo sutartį paprastai siūlo darbdavys, norint kažką parduoti – verslininkas. Vadinasi, viskas priklauso nuo to, kas pasiūlys darbo sutartį. Pranešėjas atkreipė dėmesį, kad niekas nedraudžia pateikti savo sąlygų, pagal kurias norima dirbti. Tad kas trukdo tai padaryti?
Mes visi norime save realizuoti, ką nors gyvenime pasiekti, todėl verta apsidairyti, pažiūrėti, ko trūksta, ir daryti verslą.
Anot centro atstovo, verslą galima sukurti iš bet ko, tik klausimas – kaip. Štai vienuoliktokė iš Šakių užsidirba Amerikos lietuviams nuotoliniu būdu skaitydama pasakas lietuvių kalba. Vadinasi, kažką panašaus gali padaryti kiekvienas, tereikia tam ryžtis.
„Nesakau, kad visi šiauliečiai turėtų tapti informatikais ir lazerių specialistais, tiesiog sugalvokite paprastą idėją ir pasistenkite ją kuo brangiau parduoti“, – patarė Inovacijų centro atstovas.
Svarbu pigiai neparsiduoti
Žmogus, kuris atsikėlęs rytą sako, kad neturi kito pasirinkimo ir privalo eiti į darbą, apgaudinėja save. Anot pranešėjo, iš tiesų galima pasirinkti eiti į darbą ar ne. Kitaip tariant, žmogus visada turi pasirinkimą.
Taip pat neretai sėkmė priklauso nuo mąstymo. Galima galvoti, kad darbdavys – tai ponas, protingas žmogus, kurio reikia klausyti. Arba darbdavį galima laikyti naiviu klientu, kurį reikia apkvailinti, paprašyti didesnės algos ir jam sumokėjus pereiti į kitą darbo vietą.
„Sakoma, kad Lietuvoje gyventi bloga. Patikėkite, čia gyventi galima, nes viskas priklauso tik nuo mūsų. Gyvenimą galima pagerinti per penkiolika minučių: tereikia sumažinti norus arba per televizorių pažiūrėti, kaip Afrikoje gyvena vaikai. Tokie dalykai kažkaip suteikia daugiau noro veikti“, – akcentavo A. Jakubavičius.
Jo nuomone, Lietuvoje du trečdaliai gyventojų užsidirba minimalų mėnesio atlyginimą tik dėl savo kaltės. Žmonės patys save pigiai parduoda ir nekelia kartelės. Vietoje to reikėtų nebijoti prisiimti rizikos arba nepavykus kažkur įsidarbinti, galvoti, kad nuo to tik darbdaviui bus blogiau. Taip pat svarbu nesiskųsti gyvenimu, bet žiūrėti, ar iš sunkių akimirkų galima išpešti kokios nors naudos. Pavyzdžiui, nė vienas gydytojas ar farmacininkas nenori, kad žmonės nesirgtų, priešingai – kuo daugiau žmonių serga, tuo jiems geriau. Išsisukti iš nepavydėtinos situacijos gali kiekvienas, tereikia tikėti, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera.
Paslaptis slypi paprastuose dalykuose
Renginių organizatorius Jogaila Morkūnas pritarė, kad užsidirbti galima ne tik kuriant inovacijas, bet ir pasitelkus kūrybiškumą. Štai jeigu 2015 m. gerais darbuotojais buvo laikomi tie, kurie gebėjo kritiškai mąstyti, buvo iniciatyvūs ir nebijojo spręsti įvairias problemas, tai 2020 m. viena iš labiausiai vertinamų darbuotojų savybių bus kūrybiškumas.
„Mes įsivaizduojame, kad sėkmės sulauksime į kosmosą paleidę nanopalydovą. Iš tiesų mes turime daryti pačius paprasčiausius dalykus ir įjungti kūrybiškumą, nes jeigu nebus kūrybiškumo, nebus nei derybų meno, nei sprendimų priėmimo, nei emocinio intelektualumo“, – kalbėjo J. Morkūnas.
Anot jo, reikia didelius darbus paversti mažais ir lengvai suprantamais. Pavyzdžiui, daugelį vairuotojų erzina, kad rytais turi gaišti laiką ir ieškoti, kur pastatyti automobilį. Vairuotojai sutiktų mokėti po eurą, kad tik būtų sukurta mobilioji aplikacija, nurodanti, kurioje gatvėje yra laisva vieta pastatyti automobiliui.
Nebūtina galvoti apie išmaniuosius namus, kur viskas yra inovatyvu: automatiškai užsidaro ar atsidaro langai, išsijungia šviesa, kai jos nereikia ir t. t. Būtų sukurta daugiau naudos, jeigu pavyzdžiui, įėjus į valstybinį pastatą, atsirastų galimybė iš karto prisijungti prie „Wi-Fi“ tinklo.
Galbūt būtų verta iš naujo pergalvoti ir besisukančių durų idėją. Padaryti taip, kad jos suktųsi ne automatiškai, bet jas suktų įeinantys žmonės ir tokiu būdu generuotų elektrą trims lemputėms.
„Genialios idėjos slypi ne nanotechnologijose, bet paprastuose dalykuose. Padarykime visur prieinamą internetą, pakeiskime besisukančias duris ir pasieksime kur kas efektyvesnių rezultatų nei tas nanopalydovas, paleistas į kosmosą“, – patarė J. Morkūnas.
Dažniausiai laimi drąsiausi
Vis dėlto manantiems, kad sėkmės galima sulaukti tik technologijų ir mokslo pasaulyje, verta pasidomėti keliais dalykais, kurie gali praversti kuriant verslą.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) atstovas Ričardas Valančiauskas kalbėjo, kad pasaulinės statistikos duomenimis, iš šimto gerų su inovacijomis susijusių idėjų gyvybingų lieka apie dešimt ir iš jų tik viena ar dvi kuria pridėtinę vertę ir neša ekonominę grąžą pačiam verslui, inovacijos kūrėjui ir teikia naudą visuomenei, vartotojams.
Žvelgiant iš kitos pusės, dėl to nereikėtų nusiminti. Inovacijas kurti reikia, tik prieš tai būtina įsisąmoninti pagrindinius sėkmės elementus. Pavyzdžiui, pinigai yra svarbūs, tačiau ne patys svarbiausi. Tam, kad inovatyvus verslas būtų sėkmingas, pirmiausia reikia turėti gerą idėją ir komandą, nes be to idėją gali būti labai sunku įgyvendinti. Kitaip tariant, buvimas drauge sukuria didesnę naudą nei veikimas atskirai.
Taip pat svarbu veikti tose srityse, kuriose Lietuva yra pasiekusi gerų rezultatų arba tose, kur numatomas proveržis ateityje. Galvojant apie inovacijų kūrimą, vystymą, patartina orientuoti veiklą į valstybės numatytas sritis. Tai gali būti logistika, informacinės ir ryšio technologijos; sveikatos technologijos ir biotechnologijos; agroinovacijų ir maisto technologijos; nauji gamybos procesai; medžiagos ir technologijos; įtrauki ir kūrybinga visuomenė.
Gera idėja būtų kurti tiek technologijomis grįstas inovacijas, tiek inovacijas, paremtas inovatyvaus dizaino sprendimais. Pavyzdžiui, galima sukurti įdomią, išskirtinę produkto pakuotę, kuri sudomintų klientą ir paskatintų jį nusipirkti.
Dizainą galima pritaikyti ir kaip verslo strategiją. Štai rinkoje jau egzistuoja tokių daiktų, kuriuos vartotojai perka ne dėl išskirtinių produkto savybių, bet todėl, kad jis madingas ir yra parduodamas kaip vertybė.
Taip pat svarbu bendrauti su mokslo institucijomis. Pasinaudoti mokslininkų kompetencija ir užsiauginti sau būsimus darbuotojus. Verta pagalvoti ir apie klasterius, kartu su kitomis įmonėmis siekti bendro ekonominio tikslo ir vykdyti bendras veiklas. Tai ypač pravartu, kai norima bendradarbiauti su užsienio kompanijomis, kurių užsakymai būna dideli.
Svarbu neužsisklęsti savyje, veikti ne tik savo mieste, bet galvoti apie savo produkto plėtrą į užsienio rinkas. Tuomet galima įgyti daugiau žinių iš partnerių, susirasti naujų kontaktų, gali atsirasti papildomų finansavimo šaltinių ir t. t. Tačiau svarbiausia, sugalvojus naują idėją, skubėti ją kuo greičiau įgyvendinti, kad to nespėtų padaryti konkurentas.
„Inovatyvios idėjos sparčiai keičiasi, ilgai galvojant ir nesiimant veiksmų, tikėtina, kad jos taip ir liks neįgyvendintos, nes kažkas tai jau bus padaręs“, – sakė R. Valančiauskas.
R. Valančiauskas sakė, kad ne visos sukurtos inovacijos atneša pelną.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
J. Morkūnas patarė ugdyti kūrybiškumą.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
