Šiaulių kamerinėje salėje „Polifonija“ įvyko  įdomus ir prasmingas rudens  sezono  atidarymo koncertas „Griūvančios sienos“, kuriame J. S. Bacho ir W. A. Mozarto kūrinius atliko žinoma pianistė Anastasia Injushina iš Suomijos, Hamburgo orkestras „Camerata“ (Vokietija) ir Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“. Dirigavo Modestas Barkauskas.

Kartu su šiauliečiais nuostabios muzikos klausėsi garbingas svečias – ponas Michael Siegfried Morgenstern, Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados Lietuvoje patarėjas ir misijos vadovo pavaduotojas.

Hamburgo orkestras „Camerata“ – tikras Vokietijos kultūros  skleidėjas, žinomas visame pasaulyje. Profesionalus kolektyvas atlieka muziką nuo pat baroko epochos miniatiūrų iki šių dienų kūrėjų teikiamo repertuaro. Turą po Lietuvą (koncertus Kaune, Šiauliuose ir Mažeikiuose) organizavo prodiuseris Piotras  Kalašnikas.

Viena iš „Cameratos“  koncertų Lietuvoje iniciatorių ir  rėmėjų – Rusijoje gimusi pianistė Anastasija Injushina, šiuo metu gyvenanti Suomijoje. Projektą remia Vokietijos  federacinės respublikos ambasada.

Trijų šalių kultūrinė bendrystė
„Mūsų sezono atidarymas ir Hamburgo „Camerata“ turas Lietuvoje sutampa su Vokietijoje jau trečią dešimtmetį švenčiama Nacionaline švente – Vokietijos susivienijimo diena, t. y. diena, kai buvo nugriauta Berlyno siena. Brandūs žmonės atmena,  kad šis įvykis tapo mums vartais į  nepriklausomybę, – koncerto pradžioje kalbėjo Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ vadovė Nijolė Saimininkienė, – Vokietijos susivienijimo diena Lietuvai yra svarbi šventė, mokanti gyventi be sienų, santarvėje su kitomis pasaulio valstybėmis, dalijantis kultūros ir meno pasiekimais. Taigi šis koncertas yra nepaprasta šventė ir mūsų svečiams, ir mums, klausytojams. Kai sugriūva dirbtinai pastatytos sienos, atsiveria keliai  kultūrų bendrystei.“

Pirmąjį koncerto kūrinį –  J. S. Bacho motetą chorui „Der Geist hilft unsrer Schwachheit auf“ BWV 226 („Dvasia padeda mūsų silpnybei“) –  atliko choras „Polifonija“ ir Hamburgo „Camerata“.  Šiaulių  choras „Polifonija“ netrukus švęs 45-erių metų veiklos  sukaktį, taigi pradėti sezoną su puikiu orkestru nusipelnė ir choras, ir Šiaulių publika.

N. Saimininkienės nuomone,  choras, kaip kūrybinis kolektyvas, labai susitelkęs, išlaikė savo tradicijas – akademinį dainavimo stilių ir klasikinį repertuarą. Per kelis dešimtmečius išugdyta chorinės muzikos atlikimo kokybė bei choro tembras leidžia jam dainuoti kartu su žymiais kolektyvais ir dirigentais.

Vis dėlto šitas koncertas savotiškas egzaminas. Tokiame susitikime yra puiki proga susipažinti ir „patikrinti“ vienintelio Šiaurės Lietuvoje valstybinio choro dainavimo kokybę. Koncertui  dirigavo Modestas Barkauskas – iš Šiaulių kilęs  vienas perspektyviausių lietuvių jaunosios kartos dirigentų.  Jis puikiai įvertino choro galimybes: „Puikus choras, jaučiasi įdirbis, tradicijos.  Puikiai įvaldytas  instrumentas, turi visas gero choro vertybes: visų vokalo grupių balansas, skaidrios intonacijos, sodri tembro spalva. Tikrai profesionalus kūrybingas, susiklausęs kolektyvas, smagu dirbti.“

Hamburgo „Cameratos“ vadovas Gustavas Frielinghaus  pritarė dirigento mintims: „Su tokiu puikiu choru smagu koncertuoti. „Polifonija“ galėtų  tapti kitų stiprių kolektyvų iš įvairių pasaulio šalių kūrybiniu partneriu. Džiaugiamės bent trumpa pažintimi. Garbė didžiulė pažinti kitas kultūras, svarbu  užmegzti kuo daugiau ryšių su įvairiomis  pasaulio kultūromis. Lietuvoje publika maloni,  ploja atsistoję. Tikimės, kad atsiras galimybių ir kitais metais kartu koncertuoti.“

Muzika – kelionė į save
Antrąjį kūrinį – J. Ch. Bach koncertą  fortepijonui op.7 Nr.5 atliko  Anastasia Injushina ir „Camerata“. Šviesos, optimizmo ir švelnaus liūdesio spalvinama virtuoziška melodija virpino visas sielos stygas.

Koncertą baigė „Camerata“  W.A. Mozart Simfonija Nr.29 A-dur, Kv. 20.

Šiauliuose  sezono pradžios koncertas ypatingas. Nuskambėjo tik 3 kūriniai, bet jie šiauliečiams suteikė galimybę būti pasaulio muzikos kontekste. Galimybę suprasti, koks čia yra kultūros lygmuo ir su kokiais atlikėjais mūsų choras bendradarbiauja.

Pasak N. Saimininkienės, „Polifonijai“ dainuoti su pasaulinio lygio orkestru taip pat buvo atsakingas išbandymas. Nesvarbu, kad salė kol kas prastokai atrodo, muzikos galima klausytis ir užsimerkus. Šimtatūkstantiniame mieste turi rastis 250 žmonių, kuriems reikia profesionalios kamerinės muzikos. Ji leidžia atsiriboti nuo visokių šou, nuo lengvo triukšmo ir pažvelgti į save.

Profesionalai eis į žmones
Ne atsitiktinai sezono programos šūkis yra „Griūvančios sienos“. Choras „Polifonija“ siekia griauti sienas tarp miesto ir provincijos. N. Saimininkienės nuomone, baisiausia provincija yra mumyse. Abejingumas, skurdas, veidmainystė gyvena tarp tų nematomų sienų. Kaip jas išgriauti? Kaip sužadinti norą į savo dvasios gelmę pažvelgti? Tą padaryti puikiai padeda gera muzika.

„Dabar Kultūros ministerija kalba apie regioninę kultūros politiką, o  mes ją tiesiog darome, – ryžtingai nusiteikusi N. Saimininkienė. –  Parengėme didžiulį projektą, mažinantį atskirtį tarp miesto ir kaimo, sutarėme su rajonų merais, kultūros darbuotojais, seniūnais, kad jie iš kaimų, vienkiemių savo transportu atvežtų žmones į choro koncertus.“
Tokiuose koncertuose planuojama  palikti laiko pabendravimui tarpusavyje ir su atlikėjais, o programas rengiamos dvejopos: sakralines, jei koncertas bažnyčioje, pasaulietines – jei koncertas kitoje erdvėje.

„Deja, Kultūros ministerijoje nesulaukėme pritarimo. Didžioji dalis laimėtojų – viešosios įstaigos, kūrybiniai eksperimentai.  Ką gi. Mes vis tiek  darysime, – sakė N. Saimininkienė. – Žmonės, nesvarbu, kur gyventų, turi teisę į aukštąją kultūrą.“  

Vadovė  pastebi, kad žmogus, gyvenantis regione, neretai jaučiasi vienišas dar ir dėl to, kad jo judėjimo galimybės yra labai ribotos – susisiekimas viešuoju transportu vis traukiasi, automobilį turi ne visi, pajamos mažos. „Savo darbą turėtume vertinti ne pagal tai, kiek surengėme koncertų, o kiek žmonių iš tiesų prieinama kultūra“, – kalba  vadovė. Jos nuomone, kaimas anksčiau buvo kultūringas. Iš vaikystės prisimena, kad  noriai žmonės važiavo į baletą, į operą. Jiems to reikėjo. Dabar iš kaimo į Vilnių važiuoti  sudėtinga. Ir brangu.  Be to, ištisa karta agitbrigadų „kultūroje“ užaugo.
 
„Dabar jie turės galimybę mus išgirsti, nes tai, kad žmonės gyvena toliau nuo centrų, nereiškia, jog jie turi būti atskirti nuo gyvenimo ir nuo muzikos.  Kai provincija apsigyvena mūsų viduje, ją slopina tik aukštoji kultūra. Geriau – profesionalai eis į žmones“, –  teigė choro vadovė. Toks koncertas jau vyko Kuršėnuose Pagyvenusių žmonių dieną. Choristai po koncerto su klausytojais  pabendravo, arbatos kartu atsigėrė. Žmonės išsiilgę dėmesio, kai kurie net susigraudino.

Šiauliai – aukštos kultūros miestas ir tai reikia rodyti
Dalis dainininkų taip pat garbaus amžiaus – chore  nuo jo įsikūrimo. Balsas – subtilus instrumentas. Ateina laikas, ir jis susidėvi, pavargsta dėl įvairiausių priežasčių. Kiekvienas atsisveikinimas – sudėtingas ir skaudus, kaip ir naujo dainininko „prigijimas“ kolektyve. Valstybiniam chorui keliami aukšti reikalavimai, ir juos atitikti jauniems dainininkams pavyksta ne iš karto. Šiauliuose ypač sunku surasti jaunų dainininkų.

Stipriausia choristų kalvė – „Dagilėlis“. „Turime 2 jaunuolius, Martyną ir Joną. Žinoma, jiems šiek tiek sudėtinga dainuoti suaugusių profesionalų repertuarą. Bet jie sėkmingai mokosi“, – pasakojo vadovė.  Ruošiamas projektas „Muzikinė Šiaulių tapatybė“,  kurio metu skambės trijų iš Šiaulių kilusių kompozitorių kūriniai: Algirdo Bružo, Vaidoto Juozo Lyguto ir choristo Gedimino Kalino. N. Saimininkienė įsitikinusi, kad  šis projektas labai svarbus, nes Šiauliai turi muzikinį potencialą ir reikia jį rodyti.

Valstybės šimtmečiui – tarpkultūriniai projektai
Daug dėmesio šiemet bus  skiriama lietuvių kompozitorių chorinei muzikai. Valstybės šimtmetis kviečia atsigręžti į lietuvių chorinės muzikos ištakas: Juozo Gruodžio, Juozo Naujalio ir kitų Lietuvos chorinės muzikos patriarchų kūrybą, ir į šiuolaikinių kompozitorių kūrinius, kurie atspindi ne tik lietuviškumo dvasią, bet ir pasaulines chorinės muzikos tendencijas. Anot N. Saimininkienės,  uždavinys dvigubas: propaguoti savo chorinę muziką ir supažindinti su pasaulio kultūra. Kaip ir kiekvienais metais, ruošiamasi dalyvauti  visuose didžiuosiuose Lietuvos festivaliuose, vykti  į užsienio festivalius.  Laukia gastrolės Zalcburge, Estijoje, Lenkijoje, bendras projektas su Latvijos valstybiniu choru „Latvija“: Lietuvos valstybės šimtmečio paminėjimui drauge su latvių atlikėjais ruošiama oratorija apie karalienę Mortą.

Nemažas rūpestis  kaip užsiauginti klausytoją. Norima atnaujinti vaikų edukacinę programą, bet tai priklausys nuo finansavimo. Vykdomos edukacinės programos darželiams, mokykloms. Džiugu, kad pedagogai atviri pasiūlymams, noriai bendrauja.  Parengta  edukacinė programa „Jaunos kompozitorių dienos“,  jauni kompozitoriai vaikus mokys komponavimo bei kūrybiškumo. Jeigu vaikas pajunta muzikos grožį – „užsikabina“. Iš pradžių atsivedi vaiką už rankos, o paskui jau ir pats ateis. Klausytojų dėmesį – kas tai bebūtų: chorinė daina ar orkestro koncertas,  pritraukia įdomi programa, geras atlikimas,  meninė interpretacija ir, žinoma, nuoseklus ugdymas.

Visame pasaulyje kamerinės muzikos koncertai kainuoja pasiutusius pinigus ir tokius koncertus gali sau leisti tik turtingieji.   

„Siekiame, kad ateitų tie žmonės, kurie nori geros, kokybiškos kamerinės muzikos, kad tokie koncertai būtų prieinami visiems, – pažymi vadovė. – Kiekvienas koncertas – unikalus. Toks būna tik kartą. Nesuspėjai išgirsti – nepasikartos.“ Šiaulių valstybinis mišrus choras „Polifonija“  nusiteikęs išgriauti visas, matomas ir nematomas sienas, nes muzika pakelia, stiprina,  gaivina ir gydo mūsų sielas.

2017 10 09 10

N. Saimininkienė: „Mūsų žmonės turi teisę į aukštąją kultūrą...“
Artūro STAPONKAUS nuotr.

2017 10 09 09

Dirigentas M. Barkauskas:,,Polifonija“ turi visas gero choro vertybes.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.

 
Straipsnių peržiūros
94557299
Į viršų