Rugsėjo 28-ąją pasaulyje minima pasiutligės diena. Pasiutligė – tai ūminė žmonių ir gyvūnų virusinė centrinės nervų sistemos infekcija, kuri netaikant specifinių profilaktikos priemonių visada baigiasi mirtimi.

Pasiutlige užsikrečiama, kai žmogui įkanda, įdreskia ar apseilėja sergantis naminis ar laukinis gyvūnas, su kurio seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį medicinos pagalbos dėl įvairių laukinių ir naminių gyvūnų sužalojimų kreipėsi 2 481 asmuo, pernai per tą patį laikotarpį – 2 659.

Pirmieji pasiutligės simptomai panašūs į gripą: karščiavimas, galvos skausmas, didelis silpnumas. Šis periodas gali užtrukti apie savaitę. Skiriamos dvi tipinės pasiutligės formos: klasikinė pasiutligės forma, pasireiškianti vandens baime, oro judėjimo baime, gerklų spazmais ir paralyžine pasiutligės forma, kuri pasireiškia progresuojančiu raumenų silpnumu be galvos smegenų pažeidimo požymių. Neurologinių simptomų periodas gali užtrukti apie savaitę, paskui pereina į komą ir baigiasi mirtimi.

Nuo 1962 m. Lietuvoje užregistruota 11 žmonių pasiutligės atvejų. Šalyje paskutinis pasiutligės atvejis užregistruotas 2007 m., kai vyrui keliaujant po Indiją įkando šuo.

Iki šiol nėra veiksmingo pasiutligės gydymo. Nepaisant bandomų įvairių gydymo būdų, pagydyti sergančiųjų pasiutlige klinikinių simptomų stadijoje nepavyksta. Vienintelė galimybė apsisaugoti ir išvengti mirties – laiku atlikta pasiutligės vakcinacija. Per 2017 m. pirmą pusmetį vakcinacija skirta 1355 apkandžiotiems asmenims, praeitais metais (per tą patį laikotarpį) – 1389. Nuo 2010 m. kiekvienais metais imunoprofilaktika skiriama apie 3 500 asmenų.

 Parengta pagal ULAC