Iš šeimų dėl smurto ar nepriežiūros paimtiems vaikams nebereikės važiuoti į valdiškas globos įstaigas. Jie laikinai bus apgyvendinti socialinių globėjų šeimose. Prieš savaitę Šiaulių miesto savivaldybės Vaikų globos namų Globėjų centras pasirašė sutartis su trimis socialinėmis globėjomis, pasirengusiomis padėti iš šeimų paimtiems vaikams išgyventi sunkų atskyrimo laikotarpį ir sugrįžti pas problemas įveikusius tėvus arba apsigyventi nuolatiniuose namuose.
Tiesioginis darbas su vaiku įdomesnis
Vaikų globos namų direktorius Rimantas Žąsinas spaudos konferencijoje pasakojo, kad šį savaitgalį iš šeimų buvo paimti keturi vaikai: 2 savaičių, 8 mėnesių, 4 ir 8 metų. Trys iš jų apgyvendinti pas giminaičius, vienas yra ligoninėje ir jau rytoj gali tekti jį apgyvendinti socialinių globėjų šeimoje. Trys moterys Rimantė Basalykienė, Reda Skauminė ir Diana Negrijienė, praėjusios globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK), yra pasirengusios priimti po 2-3 vaikus, sudaryti jiems tokias sąlygas, kad jie jaustųsi saugūs, rūpestingai auklėjami ir prižiūrimi. Socialiniai globėjai vaikais rūpinsis laikinai – iki 12 mėnesių, kol paaiškės jų tolesnė ateitis: bus grąžinti į tėvų, nukreipti į giminaičių ar nuolatinių globėjų šeimą, šeimyną ar išimties tvarka – į globos namus.
Viena iš socialinių globėjų Reda prisipažino, kad senai kirbėjo mintis imtis panašios prasmingos veiklos. Šeima statosi namą, augina ketverių metų mažylį.
„Sekiau tą sistemą, ypač gilinausi, kai pradėjo kalbėti, kad neliks vaikų namų. Praėjusiais metais baigiau GIMK mokymus. Paskambino iš Socialinių paslaugų centro, pristatė projektą ir save pamačiau toje veikloje. Vyras mane palaiko. Jau pastatėme loveles, laukiame atvažiuojant berniuko ar mergaitės, aiškiname apie tai savo vaikui. Jis klausinėja, iš kur tie vaikai atvažiuos“, – pasakoja Reda.
Ji turi pedagogės išsilavinimą, dabar persikvalifikuoja į socialinę pedagogę. Moteris mokykloje dirbti nenori, nes mano, kad tiesioginis darbas su vaiku daug įdomesnis, nes sisteminis.
„Žinome, kad vaiko prie savęs neturime pririšti“
Kita globėja Rimantė prisipažįsta pati užaugusi tarp panašių vaikų. Jos mama 40 metų dirbo su sutrikusio vystymosi vaikais. Savaitgaliais tokių vaikų visada turėdavo svečiuose. Pati užaugino tris sūnus – du jau suaugę, o mažiausiam – aštuoneri. Kadangi Rimantė labai norėjo dukters, šeimoje atsirado ketverių metukų mergaitė, kuriai dabar jau vienuolika. Ir dar du nuolatiniai globotiniai.
„Smagu. Visko būna, bet gauname visokeriopą pagalbą iš šalies. Šiauliuose yra labai gerai sukoncentruota pagalba, mes, kaip socialiniai globėjai, galime gauti visokeriopos paramos, konsultacijų. Dabar laukiame pas mus apgyvendinamų vaikų. Turime galimybes juos priimti. Pati esu dirbanti teisininkė, bet namuose jau 18 metų pas mus dirba auklė su pradinių klasių pedagogo išsilavinimu, ji vaikus ir prižiūri“, – pasakoja moteris.
Ji tikisi, kad atsiras daugiau ir nuolatinių, ir socialinių globėjų, tačiau globėjų centrai vis tiek bus reikalingi, nes neįmanoma paruošti tiek socialinių globėjų, o specialių jų poreikių vaikams reikalinga ypatinga priežiūra, kuriai reikia ir įrangos, ir žinių, ir galimybių.
Per televiziją rodomos „Išsipildymo akcijos“ metu Diana išgirdo informaciją, kad užsidarys vaikų namai, o iš šeimų paimti vaikai, kad patirtų kuo mažiau psichologinių traumų, bus nukreipti į šeimas.
„Turime namą, yra laisvas kambarys, nusprendėme, kad galime priimti porą vaikų. Turiu buhalterės profesiją, tačiau ilgą laiką esu namų šeimininkė. Vyras augo valdiškoje įstaigoje, tai jam vaikų globa dar aktualiau“, – sakė Diana.
Paklaustos, ar nebus sudėtinga atsisveikinti su kelis mėnesius sūpuotu mažyliu, ar pavyks įveikti emocinį prisirišimą, moterys sakė apie tai mąsčiusios. Reda neslėpė, kad yra pasirengusi paimti mažylį ir ilgalaikei globai. „Mes žinome, kad turime vaiko nesirišti prie savęs, nuolat prisiminti, kad tai laikinai ir taip nuteikti vaiką. Patiems psichologinę įtampą irgi teks patirti. Buvome ruošiami bendrauti su vaikų tėvais, sudaryti sąlygas vaikams su jais bendrauti, stengtis, kad jie pasitaisytų ir susigrąžintų vaikus“, – sakė globėja, suprantanti, kad tokių bus vos vienas kitas.
Globėjos pripažino, kad priimant sprendimą rūpintis iš šeimų paimtais vaikais, svarbi ir šeimos materialinė padėtis.
Vis daugiau vaikų paimama iš šeimų
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, pasveikinęs naują veiklą pradedančias šiaulietes, akcentavo, kad vaikams yra geriau augti šeimose nei globos namuose. Jis atskleidė, kad moterys dirbs pagal individualios veiklos pažymas, o metus Valstybinė mokesčių inspekcija teiks joms konsultacijas ir metodinę paramą. Meras akcentavo, kad steigtis socialinei globai mieste sąlygos sudarytos. Didžioji dalis lėšų skirta iš miesto biudžeto. Vaikus laikinai globojančios moterys už kiekvieną globotinį gaus po 530 Eur, iš kurių tik 152 Eur valstybės parama. Dar 400 Eur skiriama vienkartinė parama vaiko vietai įrengti. Tuo metu, kai pas globėjus vaikų nebus, jiems bus mokama išmoka, siekianti pusę minimalios algos.
Socialinės globos sistemos atstovai spaudos konferencijoje aiškino, kad socialiniams globėjams bus nukreipiami vaikai iš krizinių šeimų dėl tėvų alkoholizmo, smurto, vaikų nepriežiūros. Iki šiol tokie vaikai būdavo nukreipiami į vaikų globos arba sutrikusio vystymosi kūdikių namus. Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Edita Čičelienė informavo, kad tokių vaikų skaičius pastaruoju metu stipriai auga. Pasikeitė įstatymai, o ir visuomenė tapo nepakantesnė vaikų teisių pažeidimams. Savivaldybės atstovai skaičiuoja, kad per 7 šių metų mėnesius iš šeimų buvo paimta daugiau vaikų, nei pernai per visus metus.
Kas laukia neįgalių vaikų – kol kas neaišku
Meras A. Visockas piktinosi, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja uždaryti sėkmingai dirbančius Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus. Jis sako suprantąs, kad sveikų vaikų, netekusių tėvų globos, problemą socialiniai globėjai spręs, tačiau kas pasirūpins turinčiais specialiųjų poreikių, neįgaliais.
„Kaip bus panaikinus kūdikių namus? Tokį vaiką turės paimti socialiniai globėjai? Ką jie su tokiu specialiųjų poreikių turinčiu vaiku darys? Ieškos specialių gydytojų, vežios su spec. transportu, kurio net neturi? Aš nekalbu apie sveikus vaikus, kuriems yra viena diena ir kuriuos tėvai palieka gimdymo namuose. Į kūdikių namus didžiąja dalimi vaikai ateina iš gimdymo namų. Tėvai jų atsisako todėl, kad pastebi ligą, Dauno sindromą ir išsigąsta. Vaikas kūdikių namuose maksimaliai atstatomas, tuo pačiu dirbama su tėvais ir vaikas grįžta į šeimą. Tobulas darbas. Geriau niekas nieko nesukūrė. Ir šitas tobulas darbas turi būti sunaikintas. Ne-su-pran-tu“, – kėlė klausimus, į kuriuos dar nėra atsakymų, meras.
Skyriaus vedėja E. Čičelienė pranešė, kad kūdikių namai turi būti pertvarkyti ir iki spalio 1 d. turi parengti pertvarkos planas. Įstaiga turi pereiti prie paslaugų šeimai. Kai jos nebeefektyvios, tik tada galima paimti vaiką iš šeimų. Planuose, kaip pritaikyti kūdikių namų patalpas – krizių centras, nėščiųjų, besilaukiančiųjų neįgalių vaikų apgyvendinimas ir paslaugos ir pan. Vedėja atviravo, kad ministerija dar tik ruošiasi priimti teisės aktus, kaip bus sprendžiama sutrikusio vystymosi vaikų globa.
„Mes neparuošti tokiam darbui. Mes pasirengę dirbti su emocinius sutrikimus išgyvenančiais vaikučiais, bet ne su fizine ar psichine negalia turinčiais vaikais. Tokiai veiklai reikia turėti tam tikrų galimybių. Tai sudėtingi dalykai“, – sakė socialinė globėja Reda.
Kad specializuoti centrai turi išlikti, jai pritarė ir Rimantė. Jos nuomone, specializuotos pagalbos reikia ir specialiųjų poreikių turintiems paaugliams, kuriems kartais kyla rimtų psichologinių problemų.
Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis spaudos konferencijoje kalbėjo, kad Savivaldybė turi reaguoti į situacijas šeimose, apginti vaiką, apsaugoti jo interesus. Jis akcentavo, kad socialinių globėjų dėka bus siekiama grąžinti vaiką į šeimą. „Šiaulių miestas pasiruošęs įstatymo įgyvendinimui. Norime parodyti, kad visos sąlygos tam yra. Šis viešas pirmųjų socialinių globėjų pagerbimas būtų paskata atsirasti ir naujiems“, – sakė A. Bartulis.
Socialinius globėjus mieste organizuoja ne tik Savivaldybės institucijos, bet ir organizacija „SOS vaikų kaimas“. Mieste jau anksčiau sudarytos sutartys su trimis socialinių globėjų šeimomis.
Savivaldybės vadovai sakė tikį, kad sėkminga socialinių globėjų patirtis paskatins ir daugiau žmonių imtis šios prasmingos ir labai reikalingos veiklos.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
