Dėl ketvirtosios pramonės revoliucijos sulauksime milžiniškų pokyčių. Bus priimami nepalyginamai saugesni ir greitesni logistikos sprendimai, gerės sveikatos apsaugos sistema ir tobulės daugybė kitų sričių. Tik bėda ta, kad Šiauliai ir visa Lietuva link pokyčių nejuda taip greitai, kaip likusios Europos šalys. Vadinasi, tiek darbuotojams, tiek verslui dar reikia nemažai pasistengti, kad šioje srityje netaptumėme autsaideriais.

Vėluojame į skubantį traukinį
Vykusioje konferencijoje „Pramonė 4.0: strategija ir praktika“ Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) vadovas Gintaras Vilda kalbėjo, kad pramonės įmonėms dar teks nemažai ką pakeisti, kad pasivytų tokias šalis, kaip Vokietija, JAV ar Kanada.

„Verslo bendruomenėms per asocijuotas struktūras labai svarbu daryti spaudimą ir sutelkti visas savo pastangas. Priešingu atveju mes vėluosime į traukinį, kurį šiandien traukia Vokietijos lokomotyvas su savo technologijomis. Tai reiškia, kad mums mažės užsakymų. Jeigu mes norime turėti užsakymų, turime savo įmonėse pradėti kitaip veikti. Turi atsirasti visiškai kitokios valdymo sistemos, strategijos“, – imtis pokyčių ragino G. Vilda.

Jis kalbėjo, kad už Lietuvos sienos tarp sektorių prasideda visiškai kitoks bendradarbiavimas. Keičiasi užsakymai, užsakymų struktūra. Todėl Lietuvos pramonės įmonėms reikia labai pasistengti ir pasitempti. Tai padaryti ypač svarbu po to, kai per pastaruosius ketverius metus Lietuvoje nebuvo pakankamai investuota į inovacijas. Dėl to mes esame didesnėje duobėje nei kitos Europos šalys, juk ten į technologijas buvo investuojama visą šį laiką.

Žinoma, tai nereiškia, jog dabar, siekiant pasivyti kitas Europos šalis, reikia iš naujo išradinėti dviratį. Svarbu nebandyti sukurti kitos strategijos, bet daryti tai, ką pataria Europos Komisija ir sekti, kur eina pramonės srautas Europoje.

Remiantis kitų šalių patirtimi matyti, kad reikia skirti didesnį dėmesį kai kurioms profesijoms. Priešingu atveju tai gali sutrukdyti pasinaudoti technologiniu proveržiu.

Keisis darbuotojų ir darbdavių santykiai
Asociacijos vadovo teigimu, šiuo metu dominuojančiomis įvardijamos mokytojų ir dėstytojų profesijos. Būtent šios srities atstovai turėtų tapti tais, kurie perduotų savo žinias dabartiniams studentams, kad jie galėtų daryti proveržį įmonėse.

„Deja, bet kol kas švietimo situacija pas mus nekokia. Profesijos mokytojai nesulaukia pakankamo skaičiaus mokinių. Vis dėlto Švietimo ir mokslo ministerijoje matyti ir gerų ženklų. Paleista keletas projektų, kuriais skatinimas profesinis mokymas“, – lygino G. Vilda.

Rekomenduojama suteikti aukštesnį prioritetą ir skaitmeninių inovacijų proveržiui. Ateityje skaitmeninių įgūdžių turinčių žmonių poreikis tik didės. Tai reiškia, kad gamyklose skaitmeniniai procesai taps pagrindiniais.  

Keisis ir socialinio dialogo platforma. Atsakomybė už nuveiktus darbus pereis darbuotojams. Kuo toliau, tuo darbuotojų atsakomybė tik didės. Kitaip tariant, bus sudaromos nebe darbo sutartys, bet kontraktiniai santykiai.

Asociacijos vadovas pasakojo, kad Lietuvoje šiandien jau yra pramonės įmonių, kurios nieko nesamdo iš išorės. Jie savo darbuotojus, kurie stovi prie staklių, paverčia subrangovais ir pereina prie kontraktinių santykių, išnuomodami mašinas, ir tik nuo to, kaip darbuotojai sugebės jomis pasinaudoti, priklausys jų finansinė gerovė.

Nors įsivaizduojame, kad esame raštinga tauta, mums taip pat teks peržvelgti savo skaitmeninio raštingumo gebėjimus. Ateityje priemonės, su kuriomis teks dirbti darbuotojams, bus itin modernios ir reikės išmokti visai kitokios programavimo, kodavimo kalbos. Priešingu atveju žmogui teks ieškotis kitos darbo vietos.

Negana to, skaitmeninė lyderystė turės pereiti į visus kitus lygius. Ne tik organizacijų lyderiai turės tapti lyderiais, bet ir darbuotojams teks suvokti, kas yra lyderystė.

„Mums, vadovams, jau dabar kyla milžiniškas iššūkis, nes mes turime tapti mentoriais, globėjais, padedančiais žmonėms kelti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti, ir daryti viską, kad darbuotojai neišeitų į gatves, norėtų dirbti mūsų mieste ir įmonėse“, – patarė G. Vilda.

Pataria nebijoti keistis
Talino taikomųjų mokslų universitete dirbantis dėstytojas Oliver Kallas kalbėjo, kad Estija labai rimtai žiūri į laukiančias permainas. Anot jo, kalbėti apie tai, kad žmonės, kaip darbo jėga, taps nereikalingi, tikrai nėra pagrindo. Jie dirbs kitokius, daugiau specifinių įgūdžių reikalaujančius darbus.

Dėstytojas įsitikinęs, kad dabartinės skaitmeninės revoliucijos greitis bene labiausiai palies mokslo sistemą. Todėl Estijoje jau dabar stengiamasi numatyti, kokių specialistų reikės, ir ruošiamasi permainoms.

„Pas mus atsiranda vis daugiau su inžinerija, programavimu ir kitais tiksliaisiais mokslais susijusių mokymo programų. Džiugu, kad studentai jas renkasi ir jau šiandien kuria gaminius, kurie gali palengvinti gyvenimą“, – tikino O. Kallas.

Jis kalbėjo, kad norint būti konkurencingiems pasaulio rinkose, reikia nebijoti greitai keistis. Čia labai svarbus vaidmuo tenka mokslininkams, kurie savo įžvalgomis, atradimais ir kuriamomis inovacijomis labai prisideda prie pokyčių, bendradarbiaudami su verslu.

„Mes labai rimtai dirbame su valdžios organais ir verslu, nes tik glaudžiau tarpusavyje bendradarbiaujant galima pasiekti geriausių rezultatų“, – sakė dėstytojas.

Tuo tarpu Lietuvai jis patarė nesikoncentruoti ir neužsidaryti tik šalies viduje. Efektyviau išnaudoti savo puikią infrastruktūrą, greitą internetą, niekam neatiduoti savo aukštos klasės specialistų. Taip pat patarė pasimokyti ir nebekartoti tų eksperimentinių klaidų, kurias savo kailiu išbandė kitos šalys.

Įžvelgia tam tikrų grėsmių
AHK Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų atstovas Dr. Lars Gutheil sakė, kad Vokietija skaitmenizacijos srityje iš tiesų jau yra pasiekusi nemažai laimėjimų. Tačiau Lietuva vokiečiams neturėtų labai pavydėti, nes čia mokslininkai ir studentai taip pat turi kuo pasigirti.

„Lietuva yra idealus partneris skaitmenizacijos srityje. Puiku, kad dirbate su savo studentais, nes jie iš tiesų nulems, kaip sparčiai inovacijos bus diegiamos ateityje“, – lietuvius gyrė L. Gutheil.

Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje yra daug smulkių ir vidutinių įmonių, tačiau tai nereiškia, kad ateityje jos bus pasmerktos žlugti ir nepajėgs sukurti didesnės pridėtinės vertės. Tiesa yra ta, kas smulkiosios įmonės gali tapti ta grandimi, nuo kurios priklausys, ar bus padaromi grandioziniai projektai, galintys pakeisti gyvenimą iš esmės.

Pavyzdžiui, smulkios įmonės, gaminančios smulkias automobilių detales, gali puikiausiai įsitvirtinti rinkoje. Kaip žinia, neįmanoma sukurti autonominio automobilio be tam tikrų detalių, ir jeigu kas nors gali jas pagaminti, didžiulės įmonės yra pasiruošusios jas nupirkti ir pan. Kitaip tariant, kartais didingi daiktai neveiktų, jeigu jose nebūtų įmontuotos mažos smulkmenos.

Jis kalbėjo, kad Vokietijai pavyksta neatsilikti nuo JAV, nes ten visos organizacijos net tik valstybinės, bet ir privačios, veikia išvien.

„Žmonės turi dirbti kartu. Verslo, mokslo, valdžios atstovai privalo glaudžiai bendradarbiauti, dalyvauti įvairiose platformose. Viskas turi būti sukurta dirbant drauge, o tai labai būdinga Vokietijai“, – esminį privalumą išskyrė L. Gutheil.

Rūmų atstovas kalbėjo, kad visi skaitmenizacijos procesai vyktų dar sparčiau, jeigu tarp šalių būtų sukurta bendra komunikacijos sistema, kuri vykstančius procesus padarytų matomus ir skaidrius. Taip pat labai svarbu, kad būtų susitarta dėl dirbtinio intelekto teisinio veikimo. Jeigu ateityje dirbtinis intelektas galės priimti įvairius sprendimus ne tik pramonės, bet, pavyzdžiui, ir teisės srityje, gali atsitikti taip, kad tapsime tik dar labiau priklausomi nuo dirbtinio intelekto. O taip neturėtų būti: robotai turėtų palengvinti žmonių gyvenimą, bet ne juos valdyti. Todėl šalims reikia susitarti, kaip apsaugoti asmens duomenis, ir nuspręsti, kiek galios galima suteikti dirbtiniam intelektui, kad žmonės liktų apsaugoti.

G. Vilda kalbėjo, kad pramonės įmonės sparčiai keičiasi.
Artūro STAPONKAUS nuotr.