Šiaulių miesto savivaldybės pastate, kuriame anksčiau buvo Aukštabalio pradinė mokykla, turėjo įsikurti dienos centras vaikams. Viešoji įstaiga „Mūsų draugas“ laimėjo valstybės finansuojamą projektą ir ėmėsi patalpų remonto. Projekto laiku baigti nesugebėjo, liko skolos statybos kompanijai. Dienos centrą ir statybininkus gelbės Savivaldybė, nors kai kurie politikai siūlo šiuo sprendimu pasidomėti Specialiųjų tyrimų tarnybai.
Projekto gelbėtojai
Pagal projektą „Socialinės rizikos grupės vaikų gerovės kėlimas Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybėse“ VšĮ „Mūsų draugas“, kuriai vadovauja Tatjana Karpova, turėjo įsteigti du socialinės paramos vaikams objektus rajone ir vieną mieste.
Šiauliuose miesto Savivaldybė šiam tikslui suteikė projekto vykdytojui patalpas Tiesos gatvėje ir ten turėjo būti atlikta remonto darbų už 111 tūkst. Eur. Kaip politikus informavo Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis, projektas vėlavo, statybos darbai buvo atlikti pažeidžiant terminus.
Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija konstatavo, kad visi statybos darbai padaryti, tačiau apmokėti paskutinės sumos (per 65 tūkst. Eur) dėl pasibaigusių terminų nebegalėjo. Projektas nebaigtas, todėl veikla negali būti vykdoma.
Viešajai įstaigai kilo grėsmė, kad gali tekti grąžinti ir jau gautus daugiau nei 45 tūkst. Eur. Pastatą remontavusi bendrovė „Dairūnas ir kompanija“ darbus atliko savo lėšomis, samdėsi subrangovus, kuriems, negavusi apmokėjimo iš projekto vykdytojo, liko skolinga.
„Nors administracija nebuvo projekto vykdytoja ir neturi finansinių įsipareigojimų, bet davė viešajai įstaigai pastatą, kurio būklė projekto metu buvo pagerinta. Dienos centrai yra reikalingi, ši socialinė paslauga bendruomenei yra pasiteisinusi. Turėjome susitikimų su socialinės apsaugos ir darbo viceministru ir radome galimą sprendimą – Savivaldybė į projektą įeina kaip partneris. Tada atsiranda piniginės prievolės dalykas, turėtume skirti beveik 66 tūkst. Eur. Mes įmokame tą dalį, išgelbėjame rangovą nuo bankroto, užbaigiame sėkmingai projektą“, – dar svarstymo komitetuose metu dėstė administracijos direktorius, pabrėžęs, kad viešoji įstaiga iš projekto pasitrauktų.
A. Bartulis akcentavo, kad Savivaldybei nereikia rangovo bankroto, o 23 darbuotojus turinčiai įmonei nesumokama suma yra esminė jos apyvartos dalis. Be to, sumokėjusi beveik 66 tūkst. Eur Savivaldybė pastato pagerinimą gautų už 111 tūkst. Eur, o žlugus projektui Savivaldybė galimai bus įtraukta į teismų karuselę.
Tiesos paieškai telksis STT, Etikos komisiją
Politikai Tarybos posėdžio metu kelis kartus klausė, ar toks sprendimas teisėtas ir teisininkų buvo patvirtinta teigiamai.
„Statybos įmonė yra verslo įmonė, kuri darė objektą savo rizika. Mes sutarties su jais neturėjome. Nežinome nei sąmatos, nei darbų apimties“, – piktinosi Tarybos narys Gintaras Karalevičius ir pridūrė, kad nereikia spekuliuoti vaikais: mieste yra daug pustuščių mokyklų, kuriose galima steigti vaikų dienos centrus.
Politikai sprendimą vadino keistu, teiravosi, ar yra antikorupcinio vertinimo pažyma (nėra, nes neva nereikia), įtarinėjo tam tikrus užkulisinius susitarimus.
Tarybai pirmininkavusiam merui Artūrui Visockui sprendimas pasirodė pragmatiškas. „Matyti mieste nebaigtą statyti pastatą ir įsivelti į teisminius ginčus būtų mažiau pragmatiška“, – sakė miesto vadovas.
O Tarybos nariai pasiteiravo, kodėl meras taip nekalbėjo apie menų inkubatorių. Politikai tvirtino, kad visa ši istorija yra tiesiog vienos verslo įmonės gelbėjimas ir klausė, ar tai nebus precedentas ir kitoms įstaigoms, valdančioms Savivaldybės turtą, elgtis taip pat.
Meras primygtinai siūlė politikams nebediskutuoti, o balsuoti. Šiems nesutikus, pareiškė: „Na, pasižaiskime.“
Tarybos narys Andrius Šedžius paprašė įvardinti įmonę ir jos vadovą, o socialdemokratų frakciją perspėjo, kad jei vadovas priklauso jų partijai, tai turėtų susilaikyti nuo balsavimo.
A. Bartulis iš tribūnos patikino, kad jis nežino įmonės pavadinimo, nors šis buvo įrašytas sprendimo projekto aiškinamajame rašte.
„Nestandartinė situacija, tačiau jei situacijos nespręsime, statybininkai iš suremontuoto pastato pasiims viską, ką galės išsinešti. Karpova buvo atėjusi ir sakė, kad iš savo kišenės pridėjo 6 tūkst. Eur gelbėdama projektą. Buvome nuvažiavę apžiūrėti, tikrai padarytas gražus remontas“, – agitavo balsuoti vicemeras Justinas Sartauskas.
Diskusija baigėsi tuo, kad kai kurie politikai nusprendė kreiptis į STT dėl galimai korupcinių ryšių šioje istorijoje, socialdemokratų frakcija savo garbę ir orumą bandys ginti Etikos komisijoje, o valdančioji dauguma su jai prijaučiančiais patvirtino Tarybos sprendimą.
Ryšius su socdemais neigė
Po posėdžio pasklido gandas, kad įmonė „Dairūnas ir kompanija“ remontavo naujas Socialdemokratų partijos Šiaulių skyriaus patalpas. Pasiteiravome apie tai įmonės vadovo Dainiaus Antano Jurgino. Jis neneigė, kad kažkada prieš keletą metų gal ir dirbo pastate Aušros alėjoje 15, bet tikrai ne pastaruoju metu. Jis taip pat neigė, kad priklauso minėtai partijai.
Už Tarybos sprendimą nebalsavo jį palaikęs socialdemokratas Gedeminas Vyšniauskas. Jis paaiškino, kad tiesiog tuo metu internete ieškojo duomenų apie įmonę ir nesuspėjo paspausti mygtuko. Vicemeras ir vienas iš Socialdemokratų partijos Šiaulių skyriaus pirmininko pavaduotojų J. Sartauskas garantavo, kad D. A. Jurgino nepažįsta ir neturi žinių, jog jis būtų Socialdemokratų partijos narys.
