Norintiems, bet neišgalintiems įsigyti nuosavo būsto valdžia paruošė dovaną. Siūlosi padovanoti privalomąjį pradinį įnašą – 15-ka procentų visos paskolos būstui. Žinoma, tokius pinigus dovanotų tik su sąlyga, jei namą ir butą pirktumėte mažame miestelyje. Valdžia taip tikisi atbaidyti jaunimą nuo emigracijos ar net sugundyti šeimas iš didmiesčių keltis į rajonus.

Siūlymą vertina skeptiškai

Kitąmet pirmosioms būsto paskolų nuolaidoms planuojama skirti 2 milijonus eurų. Šias kompensacijas galėtų gauti visos šeimos, nesvarbu kiek uždirba. Beje, tokia nuolaida galios tik pirmajam šeimos būstui.

Be to, žmonės negalėtų pirkti brangių namų, nes būsto paskola, jei norite pradinio įnašo dovanų, negalėtų viršyti 87 000 eurų. Tiesa, įdomu tai, kad namą ar butą perkantys vyras ir žmona turėtų būti ne vyresni nei 35-erių.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius tokį siūlymą vertina skeptiškai. Jo nuomone, nuolaidos būstui gyventojų nepaskatins persikelti į rajonus. Tad siūlo ieškoti kitų problemos sprendimo būdų.

„Siūlymas įdomus, bet manau, kad būtų teisingiau, jeigu valdžia labiau įsiklausytų į žmonių poreikius. Ši programa pirmiausia turėtų būti orientuota į jaunas šeimas, kurios nori gyventi didesniuose miestuose ir ten įgyti išsilavinimą, o vėliau pagal įgytą specialybę rasti darbą“, – „Šiaulių naujienoms“ sako M. Statulevičius.

Anot jo, gyventojams būtų geriau, jeigu valdžia prisidėtų prie nuomojamo būsto dalinio finansavimo ir leistų jaunoms šeimoms gyventi miestuose, kur sukuriama daugiau darbo vietų ir yra daugiau galimybių įdomiau praleisti laisvalaikį.

Taip pat vertėtų pagalvoti apie municipalinio būsto fondo plėtrą ir čia apgyvendinti savivaldybėms svarbių profesijų atstovus, gaunančius mažas pajamas, pavyzdžiui, mokytojus, policininkus, gydytojus ir t. t. Valdžia reikalingų profesijų atstovams galėtų pastatyti daugiabučius arba palengvintomis sąlygomis leistų butus nuomotis.

Nuoma tampa išeitimi

Asociacijos direktoriaus nestebina faktas, kad gyventojai iš tiesų aktyviau kuriasi didmiesčiuose, o ne mažesniuose miesteliuose. Tokia yra ekonominė realija, žmonės būstus perka ten, kur gali pakankamai užsidirbti ir gauti jiems reikalingų paslaugų. Tad kad ir kaip valdžia besistengtų, kokias finansines lengvatas bedovanotų, žmonės vis tiek gyvens ten, kur yra aukštesnis pragyvenimo lygis.

„Didieji miestai iš rajonų sutraukia gyventojus pirmiausia todėl, kad jie ten gali komfortiškai jaustis ir gauti uždarbį, kurio yra verti. Todėl būstai nėra statomi ten, kur jų niekas nepirks. Tiek gyvenamieji, tiek verslo, tiek prekybos centrų projektai yra plėtojami ten, kur numatoma didesnė žmonių koncentracija, t. y. didmiesčiuose“, – paaiškina M. Statulevičius.

Vis dėlto net ir su kai kuriomis lengvatinėmis sąlygomis ne visos šeimos gali sau leisti nusipirkti butą ar namą. Tuomet jiems lieka tik viena išeitis – būstą nuomotis. Tik gaila, kad Lietuvoje susirasti ir išsinuomoti būstą, kuris atitiktų nuomininkų keliamus reikalavimus, nėra taip paprasta.

Vokietijoje, Austrijoje ar kitose šalyse daugiau nei 40 proc. gyventojų gyvena nuomojamuose būstuose.

Tuo tarpu Lietuvoje situacija visai kitokia. Mūsų rinkoje didžioji dalis iš nuomos gaunamų lėšų yra šešėlyje. T. y. ne visi nuomotojai sudaro sutartis su nuomininkais, nuo sutarčių nemokami mokesčiai ir neįsigyjama verslo liudijimų, leidžiančių vykdyti nuomos veiklą. Dėl to pralaimi ir valstybė, ir nuomininkai, nes be sutarties jie bet kada gali būti išspirti į gatvę be galimybės kam nors pasiskųsti.

„Tokio ilgalaikio nuomos modelio, kaip kitose užsienio šalyse, pas mus kol kas nėra. Tačiau jeigu šia sritimi susidomėtų ne tik privatūs asmenys, bet ir verslas, nuomos modelis galėtų įsisukti. Tuomet žmonės jaustųsi saugiau ir lengviau įsikurtų norimoje vietoje“, – sako M. Statulevičius.

NT kainos nemažės

Nekilnojamojo turto (NT) ekspertas Mantas Mikočiūnas dienraščiui sako, kad iki šiol tam tikros socialinės grupės turėjo galimybę nusipirkti būstą lengvatinėmis sąlygomis. Vadinasi, dabartinis valdžios siūlymas nėra visiška naujiena. Tačiau jis taip pat netiki, kad dėl šios valdžios dovanos žmonės pradės aktyviau persikelti į rajonus.

Jis pasakoja, kad yra dar viena priežastis, kodėl gyventojai mieliau įsikuria didmiesčiuose. Taip nutinka nebūtinai tik dėl siekio dirbti geriau apmokamoje darbo vietoje. Gyventojai žino, kad būsto įsigijimas Vilniuje reiškia patikimesnę investiciją, iš kurios galima tikėtis didesnės grąžos. Kitaip tariant, būstus sostinėje ar Kaune yra lengviau išnuomoti, be to, juos galima parduoti už didesnę kainą.

NT ekspertas patikina, kad būstus perka ne tik jaunos šeimos, bet ir vyresnio amžiaus žmonės. Sutuoktiniai, išleidę savo vaikus į gyvenimą, lieka vieni dideliuose namuose ar butuose ir tokio ploto jiems nebereikia. Be to, seną būstą išlaikyti brangu, reikia jį remontuoti ir t. t. Todėl jie persikrausto į mažesnės kvadratūros būstą ir senąjį parduoda. Kitaip tariant, būsto kainos aktualios ne tik jaunoms šeimoms, bet ir senjorams.

Vis dėlto panašu, kad greitai nekilnojamojo turto kainos nekris. Todėl su valdžios dovanomis ar be jų ne kiekvienas galės sau leisti įsigyti nekilnojamojo turto. Pašnekovas paaiškina, kad kainos nekrenta dėl ekonominių veiksnių.

„Dėl infliacijos, pinigų nuvertėjimo, visų kaštų ir paslaugų brangimo natūraliai išauga ir būsto kainos. Tačiau tai nereiškia, kad dėl to išauga NT vertė. Priešingai, NT vertė kaip tik mažėja, nes būstas dėvisi, jį reikia remontuoti ir t. t. Tikėtis, kad kainos nukris, būtų galima tik tuo atveju, jeigu įvyktų ekonominiai svyravimai, ekonomika sustotų, bendras kainų lygis kristų“, – sako M. Mikočiūnas.

Rajonai šiauliečių nedomina

Jeigu NT kainos nesumažės, galbūt gyventojai valdžios pradinio įnašo dovana vis dėlto susidomės? Uždavus šį klausimą šiauliečiams paaiškėjo, kad tokie pamąstymai nelabai atitinka tikrovės. Didžioji dalis apklaustų gyventojų sakė, kad nemato jokios prasmės kraustyti į mažesnius miestelius, nes ten nėra darbo.

„Šiuo metu gyvenu Vilniuje. Į Šiaulius atvykstu tik aplankyti tėvų. Paragavusi gyvenimo sostinėje, apsigyventi Šiauliuose tikrai nenorėčiau. Ką čia veikti? Mieste nėra nei darbo, nei reikiamų paslaugų. Manau, kad toks valdžios siūlymas neatitinka šių dienų realijų. Niekas nebenori gyventi rajonuose, juk visi mieliau renkasi Vilnių, Londoną ar Niujorką“, – nuomone dalijasi Ramunė.

Du mažamečius vaikus auginantys sutuoktiniai Tomas ir Ilona sako, kad valdžios pasiūlymu susidomėtų, jeigu valdžia dalį lėšų dovanotų norintiems nusipirkti būstą sostinėje.

„Visi nori gyventi didmiesčiuose, todėl būtų racionaliau, jeigu valdžia orientuotųsi į tikruosius gyventojų lūkesčius. Kam reikalingas butas Joniškyje, kai galima geresnį gyvenimą susikurti didmiestyje. Kažkaip netikime, kad atsiras daug žmonių, norinčių pasinaudoti šiuo valdžios siūlymu“, – svarsto sutuoktiniai.

Neseniai studijas baigusi Akvilė pasakoja, kad svajoja apie darbą sostinėje, todėl jos jokios dovanos neprivers persikelti į mažesnį miestelį.

„Man Šiauliuose yra per ankšta, o jūs dabar man siūlote persikelti į Telšius ar Akmenę? Ne, ačiū, manęs nesudominote. Svarstau persikelti į Vilnių, šiuo metu kaip tik aktyviai ten ieškausi darbo. Žinau, kad būsto sostinėje nenusipirksiu, bet juk tam ir skirtos nuomos paslaugos“, – sako Akvilė.

Kiti šiauliečiai neišgalėtų susimokėti net už būsto nuomą, todėl jokie valdžios siūlymai jų nepriverstų išsikraustyti į rajoną.

„Šiuo metu man pinigų neužtenka net nuomai. Šį mėnesį mano pajamos sudarė – 150 eurų. Gyvenu pas tėvus, tai bent jau badauti nereikia. Tad apie būsto pirkimą net negalvoju. O jeigu dar tektų išsikraustyti į mažesnį miestelį, tikrai neišgyvenčiau“, – guodžiasi Aistė.