Emigravusieji iš Šiaulių norėtų grįžti į savo gimtąjį miestą, bet dažniausiai šios minties atsisako. Jie žino, kad čia negaus to, ko labiausiai norisi: didesnio atlyginimo, pozityvios organizacinės kultūros, supratingumo. Vis dėlto galbūt verslas yra pasiryžęs dėl emigrantų pasiaukoti ir juos susigrąžinti? O gal patys emigrantai jau nori Lietuvoje kurti verslus?

Kelia nemenkus reikalavimus
Vadovavimo ir lyderystės ekspertė Alisa Miniotaitė „Šiaulių naujienoms“ sako, kad šiuo metu iš tiesų yra nemažai žmonių, kurie norėtų sugrįžti į Lietuvą, į gimtuosius miestus. Dažniausiai tai būna studentai, kuriems nepasisekė užsienyje, arba šalies patriotai, kurie nori kažką duoti šaliai, kurioje gimė ir užaugo.

Tik jie tikisi ką nors už tai gauti mainais. Vienas iš pagrindinių kriterijų – didesnis nei minimalus mėnesio atlyginimas. Emigrantai žino, kad iš minimalios algos Lietuvoje pragyventi praktiškai neįmanoma, todėl visada mieliau dirbs Norvegijoje, Olandijoje ar Anglijoje, kur už tą patį darbą galima gauti kelis kartus didesnį atlygį nei Lietuvoje. Tad kol darbdaviai nepasiūlys 800 ar 1 tūkst. eurų per mėnesį, tol emigrantai pas juos dirbti negrįš.

Lyderystės ekspertės teigimu, emigrantams taip pat labai svarbu, kad darbdaviai ar vadovai juos gerbtų ir įvertintų. Jiems itin nepatinka vadovų požiūris, esą darbininkas yra niekas, paprasta darbo jėga, kurią galima lengvai pakeisti. Išvykusieji pastebi, kad vadovams labiau rūpi nuosavi automobiliai nei žmonės.

Tuo tarpu užsienyje veikiančios įmonės ir organizacijos išsiskiria visai kitokia kultūra. Ten darbuotojas labiau vertinamas ir puoselėjamas. Užsienyje darbuotojui visada padėkojama už atliktą darbą ir įdėtą indėlį, prireikus suteikiama pagalba.

„Toks emigrantų noras būti įvertintiems visai suprantamas, nes daug smagiau dirbti geranoriškoje aplinkoje, kurioje jautiesi saugus ir gali artimai pabendrauti su darbdaviu. Geras žodis juk nieko nekainuoja, tai kodėl darbuotojo nepagyrus“, – svarsto A. Miniotaitė.

Nori didesnio atlyginimo
Informacinių technologijų (IT) specialistai iš darbdavių tikisi kur kas daugiau nei tik gero žodžio. Jiems, priešingai nei darbininkams, neužtenka tūkstančio eurų atlyginimo, jie per mėnesį tikisi gauti 2 tūkst. eurų ir daugiau į rankas. Būtent IT specialistai turi daugiausiai noro dirbti Lietuvoje, todėl už padorų atlygį jie tikrai niekur neemigruotų.

Pramonei itin svarbūs inžinieriai. O jie taip pat išrankūs – kaip ir visi, nori didesnio atlyginimo. Pasak pašnekovės, jeigu inžinierius Lietuvoje gauna normalų atlyginimą, turi nuosavą namą ir gali išlaikyti šeimą, tikėtina, kad jis neemigruos. Vis dėlto vokiečiai inžinieriams sutinka mokėti daugiau nei lietuviai, todėl specialistai vis tiek gali susigundyti geresniu atlygiu, Vokietijoje pagyventi penkerius metus ir taip susikurti gerbūvį likusiam gyvenimui.

Verslui turbūt sunkiausia susigrąžinti jaunus asmenis, kurie gerais pažymiais baigė mokyklą ir dabar mokosi tarptautiniuose universitetuose. Būtent jie dažniausiai mąsto globaliai, svajoja dirbti Londone, Niujorke ar prisijungti prie tarptautinių organizacijų. Grįžti į Lietuvą juos paskatintų nebent didelė meilė savo šaliai.

Lyderystės ekspertė patikina, kad pagal keliamus darbuotojų kriterijus galima susirasti darbą Lietuvoje, tereikia atidžiau paieškoti.

„Įmonių, atitinkančių šiuos kriterijus, yra visai nemažai. Tik galbūt bėda yra ta, kad ne visi darbdaviai siekia susigrąžinti emigrantus. Kadangi verslui darbuotojų tikrai trūksta, reikėtų labiau padirbėti, kad žmonės sugrįžtų iš užsienio“, – sako A. Miniotaitė.

Šiauliai turi ką pasiūlyti
Šiaulių pramonininkų asociacijos  (ŠPA) prezidentas Alvydas Stulpinas komentuoja, kad miesto verslininkams emigrantai rūpi. Verslo atstovai norėtų, kad šiuo metu išvykę asmenys sugrįžtų ir įsilietų į miesto darbo rinką.

„Mes, pramonininkai, keliame idėją, kad kiekvienas šiaulietis, pramonininkas ar verslininkas, iš užsienio į Šiaulius pakviestų sugrįžti savo pažįstamą, draugą ar kolegą. Įkalbėtų įsidarbinti Šiauliuose ar čia kurti verslą. Jeigu kiekvienas iš mūsų taip padarytumėme, tuomet emigracijos srautai sumažėtų ir viskas pakryptų teigiama linkme“, – išeitį, kaip susigrąžinti emigrantus, siūlo A. Stulpinas.

Anot jo, mums labiausiai trūksta gerų pavyzdžių, kuriais emigrantai ar miestiečiai galėtų užsikrėsti ir labiau norėtų dirbti Šiauliuose. Problema yra ta, kad politiniame lygmenyje kol kas girdėti tik pabodę lozungai, kurie neįkvepia kažko daryti ir juo labiau kurti verslo Lietuvoje. Pašnekovo nuomone, jeigu kiekvienas pradėtumėme nuo savęs ir aktyviau dalytumėmės sėkmės atvejais, šiandien nereikėtų galvoti apie emigrantų susigrąžinimą.

ŠPA prezidentas patikina, kad Šiauliuose palanku tiek kurti verslą, tiek įsidarbinti. Pažvelgus į rinkos situaciją matyti, kad yra mažai įmonių, kurioms šiandien netrūktų darbuotojų. Vadinasi, čia įsidarbinti galimybių tikrai yra.

Jis taip pat griauna mitą, esą Šiauliuose darbdaviai negali pasiūlyti bent jau vidutinio atlyginimo.
„Iš tiesų mieste yra ne viena ir ne dvi pramonės įmonės ar verslų, kurie pasiryžę mokėti daugiau, kad tik surastų specialistų, kurie prisijungtų prie kolektyvų ir kurtų pridėtinę vertę“, – sako A. Stulpinas.

Galbūt išgelbės užsieniečiai
Vis dėlto ne visos Šiauliuose ar Lietuvoje veikiančios įmonės yra pasiryžusios susigrąžinti emigrantus. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus dienraščiui paaiškina, kad sunku imtis kažkokių specialių priemonių, nes verslas yra save išlaikanti struktūra. Kitaip tariant, kiek pinigų uždirba, tiek ir turi. Jeigu pinigų nėra, tai nėra iš ko ir darbuotojui pasiūlyti didesnio atlyginimo.

„Mes visada pasisakome, kad mums reikia kurti didelės pridėtinės vertės aukštųjų technologijų darbo vietas. Tuomet tų sektorių darbuotojams būtų galima mokėti didesnius atlyginimus, o už mažai kvalifikuotą darbą mokėti daugiau yra labai sudėtinga“, – komentuoja V. Sutkus.

Be to,  LVK prezidentas pastebi, kad galbūt lietuviams apskritai netektų emigruoti, jeigu jie atidžiau ir labiau apgalvotai rinktųsi specialybes. Anot jo, norint rasti geriau apmokamą darbą, reikia įgyti tą specialybę, kurios rinkai tuo metu labiausiai reikia. Kitaip net nereikia stebėtis siūlomu mažu atlyginimu.

Nereikia pamiršti ir fakto, kad Lietuva nėra tokia turtinga kaip Vakarų Europos šalys. Nei Vokietija, nei Prancūzija sovietinės patirties neturėjo, todėl su jomis lygintis būtų neteisinga. Mes galime lygintis tik su Latvija ir Estija, o ten padėtis yra, kaip ir pas mus.

„Būtų klaidinga galvoti, kad staiga kažkokiu stebuklingu galios mostu galima padidinti atlyginimus. To neįmanoma padaryti, to nėra buvę jokioje pasaulio šalyje, nebus ir Lietuvoje“, – pabrėžia V. Sutkus.

Jis sako, kad galbūt atlyginimai didėtų sparčiau, jeigu atsirastų efektyvesnė investicijų skatinimo politika. Kai žmonės, dirbantys versle, turės pinigų, tada daugiau pinigų atsiras ir valstybės biudžete, ir mokytojų, gydytojų bei visų gyventojų kišenėse.

O šiuo metu išeitimi lieka tik specialistų iš kitų užsienio šalių įdarbinimas. Jeigu lietuviai nesirenka tų specialybių, kurios šiuo metu yra aktualiausios darbo rinkoje, o emigrantai grįžti nenori, tai kodėl neįdarbinus atvykėlių iš užsienio.

„Jeigu mes užsieniečių neįsileisime, akivaizdu, kad nebeturėsime darbuotojų. Tuomet nebebus nei darbo vietų, nei vartotojų. Todėl valstybė turėtų daryti nuosaikią politiką ir įsileisti užsieniečius, aišku, atliekant tam tikrą atranką ir neįsileidžiant pašalpų ieškotojų ir tų, kurie nenorėtų mokėti mokesčių ir dirbti Lietuvos naudai“, – sako V. Sutkus.

A. Stulpinas ragina emigrantus sugrįžti demonstruojant gerus pavyzdžius.
Artūro STAPONKAUS nuotr.