Šiaulių miesto savivaldybės įmonės dirba pelningai. Išskyrus dvi – oro uostą ir „Žiburio knygyną“. Šis faktas turėtų džiuginti ne tik miesto valdžią, bet ir šiauliečius. Ar milijoninius pelnus skaičiuojantis monopolinis šilumos tiekėjas dalijasi pelnu su gyventojais, ar tik sumoka dividendus, kurie nuskęsta bendrame miesto iždo katile? O į gatves išriedantys naujesni autobusai ne tik pagerins važiavimo kokybę, bet ir neleis didinti kainos? Ar šimtatūkstantiniai vandens tiekėjų pelnai užganėdins jų poreikius ir neaugins vandens kainos?

Minuse – „Žiburio knygynas“ ir oro uostas
Spaudos konferencijoje administracijos direktorius Antanas Bartulis apžvelgė aštuonių Savivaldybės įmonių pusmečio veiklos rezultatus. Prie veiklos rezultatą atspindinčių skaičių minusai stovi tik dviejose eilutėse – Savivaldybės įmonės Šiaulių oro uosto ir UAB „Žiburio knygynas“.

Tai nestebina, nes apie šių dviejų įmonių problemas dienraštyje rašėme ne kartą. Anot administracijos direktoriaus A. Bartulio, miesto Tarybos sprendimai padidinti „Žiburio knygyno“ įstatinį kapitalą kiek daugiau nei 50 tūkst. Eur, leisti parduoti vieną pastatą ir pasiskolinti 100 tūkst. Eur įsiskolinimams padengti leido stabilizuoti įmonės veiklą. Nors už pusmetį ji vis dar skaičiuoja per 17 tūkst. nuostolį, bet Savivaldybės administracijos vadovas nebelaiko situacijos grėsminga, sausio-kovo mėnesiais buvo išgyventi kritiniai mėnesiai, tačiau pavyko išsaugoti ir kolektyvą, ir tiekėjus, pagausinti asortimentą.

„Tikimės, kad rugpjūtis bus tas teigiamas mėnuo, kurio pliusinio rezultato nebepaleisime. Ta situacija, kuri šiandien dar yra nuostolinga, liks istorija“, – žadėjo A. Bartulis.

Šiaulių oro uosto minusas – per 120 tūkst. Eur už 6 šių metų mėnesius. Netekta rinkos dalies, kuri buvo praėjusiais metais, ir tai neleido turėti pajamų, todėl situacija prastėjo. Stiprinama komercinės veiklos plėtra, ieškoma būdų, kurie ir esant šiai situacijai leistų įmonei išsilaikyti be nuostolių.

„Jeigu pasirodys, kad nėra galimybių, oro uostas nesugeba šito padaryti, bus keliamas klausimas, ką toliau daryti. Ar komanda per silpna? Ar situacija rinkoje tikrai yra tokia, kad mūsų oro uostas, turėdamas tokį pakilimo taką ir visas aplinkines logistikas, netoli esantį Klaipėdos uostą, negali išvystyti veiklos?“ – aiškino A. Bartulis.

Atnaujina autobusų parką
UAB „Saulės dominija“ (buvęs „Bendrabutis“) dirba stabiliai, A. Bartulis pranešė, kad ši įmonė per pusmetį uždirbo 110 tūkst. Eur ir tai yra dvigubai daugiau nei praėjusių metų pirmąjį pusmetį. Anot Savivaldybės administracijos direktoriaus, įmonės planai ir veikla leidžia tikėtis didesnio pelningumo.

Bene reikšmingiausiai savo veiklos rezultatus pagerino „Busturas“ iš nuostolingo tapęs pelningu. Įmonės pernai pirmąjį pusmetį turėtą 95 tūkst. Eur nuostolį šįmet keičia 121 tūkst. Eur pelnas. Manoma, kad tai lėmė tinkama kainodara, atnaujinamas autobusų parkas, kitos įgyvendintos priemonės. Nors pirmąjį pusmetį „Busturas“ dar turėjo ir nuostolingų priemiesčio maršrutų, bet sugebėjo uždirbti pelno.

A. Bartulis informavo, kad artimiausiomis savaitėmis į miesto gatves išriedės dar 15 naujesnių, ką tik nupirktų autobusų ir tai leis dar labiau pagerinti veiklos rodiklius. Pirkimo konkursas jau įvyko, laimėtojas aiškus.

Administracijos direktorius pasakojo, kad perkami 10 metų automobiliai, kurių dujinės įrangos resursas dar yra 10 metų, bet Skandinavijos šalyse jie jau yra keičiami. Skandinaviškus autobusus „Busturas“ perka iš savo resursų išsimokėtinai per kelerius metus.

„Naujai įsigyti autobusai leis ilgesnį laiką užtikrinti stabilią keleivių vežimo kainą. Bus perkamas didesnis dujų kiekis, gaunamos nuolaidos, kurios amortizuos kuro kainos galimą augimą. Šįmet tikrai nebus priežasčių branginti keleivių pervežimą. Tikiuosi, tokia kaina išsilaikys ir ilgiau“, – žada direktorius A. Bartulis.
UAB „Gatvių apšvietimas“, kuriam pavasarį ėmė vadovauti naujas direktorius Tomas Petreikis, pirmojo pusmečio pelningumą padidino 20 tūkst. Eur (iki 59 tūkst. Eur), o „Pabalių turgus“ išliko panašaus 30 tūkst. Eur pelno lygio.

Vandens ir šilumos tiekėjai didžiulius pelnus investuoja į trasas?
Stabiliai sėkmingai dirba AB „Šiaulių energija“ ir UAB „Šiaulių vandenys“. Šios dvi įmonės kasmet generuoja didelius pelnus. Administracijos direktorius A. Bartulis aiškina, kad šios pajamos „sueina“ į investicinius projektus, trasų ir infrastruktūros atnaujinimą.

„Šiaulių energija“ per pirmus 6 šių metų mėnesius sugeneravo per 2 mln. Eur pelno. Metų gale milijonų bus dar daugiau. Kad įmonė gauna pakankamai daug pajamų, rodo ir tas faktas, kad galėjo per 100 tūkst. Eur paskolinti „Žiburio knygynui“. Panašu, kad dėl Vyriausybės sprendimų šį sezoną šilumos kainos lengvatinis PVM bus gerokai didesnis.

Ar „Šiaulių energijos“ milijoniniai pelnai neleistų amortizuoti šilumos kainos augimo?Administracijos direktorius tikina, kad po šildymo sezono pabaigos iki naujojo pradžios intensyviai atnaujinamas šilumos ūkis irgi duos naudos gyventojams.

Pakalbintas Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Jonas Bartkus pusmečio įmonių veiklos rezultatų dar nebuvo gavęs. Jis sutinka, kad įmonė iki tam tikros ribos galėtų pasidalyti savo pelnu su šilumos vartotojais.

„Tas klausimas kasmet kyla, įmonė tikrai gerai dirba. Antra vertus, šilumos kaina yra viena mažiausių šalyje, o trasos senos, reikia jas renovuoti. Reikia rasti balansą, kurioje vietoje mums reikia tų investicijų, o kurioje vietoje jau galime ir skolinti. Ką investuoti į knygynų veiklą, geriau pasidalyti su gyventojais arba nukreipti į šilumos ūkio atnaujinimą“, – sakė J. Bartkus.

Vicemeras J. Sartauskas irgi akcentuoja požeminio ūkio atnaujinimą, o modernizavus trasas, anot vicemero, galima pasidalyti ir su gyventojais. Vasarą dalijasi: „Šiaulių energija“ savo įmonės pelno sąskaita sumažina šilumos kainą ir šiek tiek atpinga karštas vanduo. Įmonė tam skiria apie 200 tūkst. Eur.

Administracijos direktoriui A. Bartuliui kelia nerimą tai, kad pernai tokiu metu įmonė jau turėjo sutartis su biokuro tiekėjais visam šildymo sezonui, o šįmet dar ne. Savivaldybės administracijos vadovas situaciją biokuro rinkoje vadina keistoka. Jo manymu, biržoje išaugusi biokuro kaina yra nepriimtina, o procesai verti Konkurencijos tarybos susidomėjimo. Biokuro kaina siekia per 150 Eur už toną, kai praėjusiais metais buvo nuo 130 iki 140 Eur. Direktorius nurodė Ekonomikos ir investicijų skyriui išanalizuoti, ar Savivaldybei reikėtų apie tai informuoti Konkurencijos tarybą, Kainų ir energetikos kontrolės komisiją. A. Bartulis neatmetė galimybės, jog įmonei vis dėlto teks pirkti kurą padidėjusia kaina.

„Šiaulių vandenys“ per pirmą pusmetį uždirbo 360 tūkst. Eur pelno. A. Bartulis sako nematąs priežasčių artimiausiu metu šalto vandens kainai augti, nebent drastiškai augtų elektros energijos kaina arba kitos dedamosios.