Atrodo, kad žmogui gali užtekti tiek nedaug: duonos, žaidimų ir vandens. Vis dėlto tam, kad jis jaustųsi laimingas, reikalingas ir teisingumo jausmas. Sunku jaustis tikru Lietuvos piliečiu, kai žinai, kad valdžia savo įstatymais, naujais mokesčiais bando reguliuoti asmeninius mūsų pasirinkimus. Dar baisiau, kai žinai, kad nepaisant visko, tavo tiesa niekam nerūpi.

Visi ieško teisybės
„Mes niekaip nesugebame pabėgti nuo mus persekiojančio valdžios noro reguliuoti viską ir visur“, – tokiu įžanginiu sakiniu Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė apibūdina šiandieninę situaciją mūsų valstybėje.

Jam atrodo keista, kad per 27 Lietuvos nepriklausomybės metus valdininkai vis dar tiki, kad gali reguliuoti ir privačią erdvę, ir asmeninius žmonių pasirinkimus. Dėl to perdėto reguliavimo ir kyla visos problemos. Žmonės pradeda jausti, esą jų nuomonė niekam neberūpi.

Atskirtį dar labiau sustiprina ir tai, kad ekonominėje plotmėje vis dažniau kalbama apie dvi Lietuvas – Vilnių ir likusią. Nors iš tiesų turime vieną šalį, kurioje gyvendami praktiškai visi jaučiame ore tvyrančią neteisybę.

Štai eilinis pilietis stebi valdininkų, darbdavių, kitų vadovų veiksmus ir nejaučia, kad jiems bus įgyvendintas teisingumas. Panašiai mąsto ir įvairūs vadovai. Jie jaučia, kad juos atleidžia neteisėtai, be teismo ir pan. Visa tai sukuria erdvę, kurioje labai lengva tapti pesimistu.

O kaip pradėti mąstyti optimistiškiau, jeigu valdžia vis bando kontroliuoti žmonių asmeninius pasirinkimus. Aiškina, kiek alkoholio, kiek cukraus galima suvartoti, kiek grynųjų išleisti ir t. t.

„Valdžia turi padėti žmogui pasirinkti, ką nors pasiūlyti, bet ne kontroliuoti. Galima tik kontroliuoti, kad žmogaus pasirinkimas netrukdytų kitam gyventi, nepažeistų kito asmens teisių“, – pabrėžia I. Vėgėlė.

Tačiau vietoje to pasigirsta vienas draudimas po kito ir jie po truputį tarsi pradeda įsigalėti. Baisiausia, kad dėl įvairiausių draudimų, žmogus vos tik išėjęs į gatvę jau gali pradėti jaustis nusikaltėliu arba padariusiu teisės pažeidimą. O apginti savo teises, įrodyti teisingumą, deja, tampa vis sudėtingiau.

Piliečiai nenori būti sekami
Tai, kad pastarajame teiginyje yra nemažai tiesos, galima įsitikinti peržvelgus siūlytas priimti Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas, pagal kurias, kriminalinės žvalgybos būtų imtasi ne tik atlikus kriminalinį, bet ir bet kokį kitą nusikaltimą. Tarkime, jeigu prekybininkas turguje neišduotų kvito arba ko nors pasvertų šiek tiek daugiau, nei reikia – tuomet būtų galima kviesti ne policiją, bet kriminalinę žvalgybą. Visa bėda, kad tokiu atveju žmogus nebeturėtų jokių teisės garantijų, net nežinotų, ar yra sekamas, kad prieš jį renkami duomenys, kurie bet kada gali būti panaudoti. Įdomu, ar toks reikalavimas gali padėti jausti saugiai. Turbūt – ne.

„Tokiu atveju žmogus nebeturėtų kur pasislėpti, negalėtų pabūti vienas su savimi, savo artimaisiais, nes būtų sekamas. Žmogus tokioje visuomenėje niekada nesijaustų saugus. Laimė, kad šio įstatymo pataisos nebuvo priimtos, bet nėra jokios garantijos, kad jos nebus siūlomos dar kartą“, – svarsto I. Vėgėlė.

Aišku, tai nereiškia, kad visi Lietuvoje priimti ir čia galiojantys įstatymai negali apsaugoti Lietuvos piliečių. Advokatų tarybos pirmininko nuomone, mūsų įstatymai nėra blogi. Žinoma, ne todėl, kad patys priimtumėme tobulus įstatymus, bet dėl to, kad priklausome Europos Sąjungai. Prieš stojant į ES Lietuva buvo įsipareigojusi suderinti eilę teisės aktų, tai ir padarė. Todėl nuo 2004 m. Lietuva labai patobulėjo savo teisėkūra, buvo priimta daug ir teisingų teisės aktų.

Tik problema yra ta, kad įstatymus ne visada pavyksta įgyvendinti taip, kaip buvo numatyta, arba imamasi veiksmų tose srityse, kur labai kažko keisti galbūt nereikėtų.

Štai visai neseniai viena institucija pasigyrė įgyvendinusi projektą, dėl kurio Lietuva pirmoji automatiškai už kelių eismo pažeidimus asmenims išrašys baudas. Tai reiškia, jeigu žmogus dėl artimojo netekties, kitos didelės nelaimės lėks didesniu, nei leidžiama greičiu, jam automatiškai bus išrašoma bauda ir jis neturės jokios galimybės pasiteisinti, kodėl pasielgė vienaip, o ne kitaip. Ar dėl to reikėtų girtis? Vargu. Kaip galima džiaugtis tuo, kad nuo šiol neišklausius žmogaus, jam bus automatiškai išrašoma bauda. Tačiau džiaugiamės, nes juk Lietuva negali pasigirti didžiuliais pasiekimais ekonomikos ar kitoje srityje.

Pasigendama noro diskutuoti
Žinoma, nereikia manyti, kad Lietuvoje nebėra specialistų, gerai išmanančių savo sritį ir galinčių sukritikuoti vieną ar kitą valdžios siūlymą. Iš tiesų yra tokių, kurie nuolat teikia pasiūlymų, ką būtų galima pakeisti. Tik gaila, kad dažniausiai jie lieka neišgirsti, nes valdininkams tiesiog neparanku jų klausytis. Ir ne tik ekspertų, bet ir eilinių gyventojų apskritai. O jeigu kartais išklauso, tai nebenori išsakytų specialistų minčių įsisąmoninti.

Pavyzdžiui, teisininkams kyla daug nepatogumų dėl neseniai priimtų teisės aktų dėl smurto artimoje aplinkoje ar dėl vaiko teisių apsaugos. Pasirodo, advokatų niekas nepaklausė, kaip tai reikėtų kontroliuoti.

Pašnekovo teigimu, advokatai yra už tai, kad smurto artimoje aplinkoje būtų mažiau. Tačiau jie dalyvauja tose bylose ir mato, kaip tos teisės normos veikia realybėje. Smurto artimoje aplinkoje teisės normos šiuo metu ypač naudojamos, kai skiriasi šeima. Tuomet tėvelis apkaltina mamą, kad ši smurtauja, tada mama apkaltina tėtį, kad smurtauja jis, ir taip be galo.

Lygiai tas pat su vaiko teisių apsauga. Jau dabar skyrybų atveju, kai viena ir kita pusė nori pasilikti vaiko priežiūrą sau, abu sutuoktiniai vienas kitą kaltina smurtu prieš vaiką. Dėl tokių skundų bylos užsitęsia ir darosi vis sunkiau išsiaiškinti, kas teisus. Tačiau jeigu valdininkai prieš priimdami sprendimus būtų pasitarę su teisininkais, galbūt šiandien ši problema būtų sprendžiama daug efektyviau.

„Siūlau valdininkams įsiklausyti ne tik į ekspertų, bet ir tų žmonių bei grupių, kurios dalyvauja tuose teisės aktuose ir žino apie juos, nuomonę. Reikia pasitarti, neskubėti ir išklausyti visų suinteresuotų grupių“, – pataria I. Vėgėlė.

Ragina prisiminti piliečių pareigas
Tai, kad valdžia priima ne visai tinkamus ir tuo metu reikalingus sprendimus, liudija ir faktas, jog iki šiol niekaip nepavyksta tinkamai sutvarkyti švietimo sistemos. Per 27 nepriklausomybės metus imtis reformų švietimo sistemoje, ko gero, buvo bandoma mažiausiai penkis kartus ir, deja, nesėkmingai.

Imtis reformų švietimo srityje bandoma ir dabar, bet ir vėl niekam nerūpi profesorių, mokslininkų ir kitų specialistų išsakytos mintys šiuo klausimu. Kažkas kažką pasako, valdžia nenori girdėti ir po to žiūrime, kad ir vėl nieko gero nesigavo. Teisininko nuomone, jeigu valdininkai pakeistų požiūrį, tai pasikeistų ir teisės aktai bei jų įgyvendinimo metodai.

Likę Lietuvos gyventojai taip pat turėtų aktyviau dalyvauti valstybės gyvenime, ieškoti argumentų ir kitus ne peikti, bet kritikuoti. Svarbiausia – valdžiai turime mokėti pasakyti, ko norime, žinoti savo teises ir jas ginti. Jeigu kažkas pažeidžia kito asmens teises, reikia turėti drąsos ir pasakyti, kad taip elgtis negalima.

Advokato nuomone, neteisinga manyti, kad nieko nereikia daryti, kol tai asmeniškai tavęs nepaliečia. Įvairios problemos liečia mus visus, todėl reikia nebijoti siūlyti sprendimus, kaip visa tai spręsti.

„Aš palinkėčiau gyventojams galvoti ne tik apie save, bet ir kitus. Daryti viską, kad ateityje nelogiški sprendimai nebūtų išbandyti ant mūsų galvų. Turime keisti ir mentalitetą. Degant kaimyno namui ne džiaugtis, bet rūpintis, kad kaimyno teisės būtų apsaugotos, nes kiti galime būti mes patys“, – sakė I. Vėgėlė.

I. Vėgėlė ragina neleisti valdžiai su mumis eksperimentuoti.
Lietuvos advokatūros nuotr.