Būsimi studentai ruošiasi studijoms. Studijuosiantys kitame mieste jau dabar ieško padoresnio būsto, kurį galėtų nebrangiai išsinuomoti. Vieni skaičiuoja sutaupytą vasaros darbo atlygį, kitiems pragyventi padės tėvai, treti suks galvą, kur rasti darbą 0,25 ar 0,5 etato, nes stipendijos nepakaks. Yra ir tokių, kurie neturi jokio pinigų šaltinio – skatinamosios ar bent jau socialinės stipendijos, pasiturinčių tėvų, darbo. Net jei ir spaudžia vargas, paskola jaunimo nevilioja. Maždaug prieš dešimt metų buvusio švietimo ministro manyta, kad reformuojant aukštąjį mokslą, studijas, jų finansavimą, stipendijų sistema keisis. Panašu, kad sistemoje teigiamų pokyčių neįvyko.
Lietuvoje – daugiau nuskriaustų studentų
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Mažvydas Savickas bendraudamas su šalies studentais įsitikino, kad gaunama stipendija už aukštus pasiekimus netenkina nė vieno.
Jis paskaičiuoja: jeigu kiekvienam šiuo metu studijuojančiam studentui būtų suteikta bazinė 200 eurų stipendija, bendra šių stipendijų suma siektų 240 mln. eurų. Remiantis MOSTA ir LAMA BPO duomenimis, studentų skaičius ateityje sparčiai mažės. Prognozuojamam studentų skaičiui po ketverių metų (skaičiuojant tik bakalauro pakopos studentus) lėšų poreikis siektų 105 mln. eurų.
„Eurostudent“ tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje valstybės parama studentams yra mažesnė už Europos vidurkį tiek pagal paramą gaunančių studentų skaičių, tiek pagal paramos santykį su kitomis studentų pajamomis.
Lietuvoje paramą iš valstybės gauna apie 30 proc. studentų, kai, pavyzdžiui, Estijoje tokia parama suteikiama beveik 60 proc. studentų. Paramos dydis lyginant su bendromis studento pajamomis Lietuvoje yra 20 proc. Jis irgi nesiekia Europos vidurkio ir yra mažesnis nei Latvijoje bei Estijoje“, – aiškina M. Savickas.
Kai kuriais atvejais tokios sumos, kokias gauna Lietuvos studentai, yra tiesiog absurdiškos ir vargu ar jas derėtų vadinti stipendijomis. Antai M. Savickas sako, kad kai kurių aukštųjų mokyklų mokama stipendija bakalauro pakopos studentams siekia vos 17 eurų, o magistrantūroje studijuojantys gauna ir 7 eurų stipendijas.
„Yra aukštųjų mokyklų, kuriose stipendija perkopia 100 ar 150 eurų ribą. Situacija yra tokia, kad arba daug studentų gauna po labai mažą stipendiją, arba keli studentai gauna didesnes stipendijas“, – sako Lietuvos studentų sąjungos prezidentas.
Už ypatingas pastangas – neypatingos sumos
Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto internetiniame puslapyje informuojama, jog skatinamoji stipendija skiriama valstybės finansuojamiems pirmosios ir antrosios pakopų bei vientisųjų studijų geriausiems studentams už ypač gerus mokymosi rezultatus, yra dviejų dydžių: 1,5 BSI (bazinė socialinė išmoka) ir 2,5 BSI.
BSI šiuo metu universitete siekia 38 eurus per mėnesį. Vadinasi, maksimali stipendijos suma už studento pastangas, talentą ir išmonę siektų 95 eurus.
Tuo metu Šiaulių universitete stipendijos už gerus mokymosi rezultatus siekiantiems bakalauro diplomo siekia 36 ir 76 eurus.
Šiaulių universiteto Komunikacijos, rinkodaros ir neakademinės veiklos tarnybos direktorius dr. Modestas Grigaliūnas informuoja, kad studentai taip pat turi galimybę gauti ir vienkartines vardines stipendijas, kurios priklauso nuo universiteto turimų lėšų.
Pavyzdžiui, Šiaulių universitete ruošiamasi įsteigti Kazimiero Butkaus vardo stipendiją, kurios suma varijuoja nuo 100 iki 200 eurų. Stipendija bus skirta gabiems abiturientams iš šiaurės Lietuvos regiono, kurie gerai išlaikė valstybinius egzaminus arba yra įvairių olimpiadų prizininkai. Galimybę gauti stipendiją turės ir gabūs abiturientai iš sunkesnės finansinės padėties šeimų.
Gabiausi valstybinių aukštųjų mokyklų studentai kasmet apdovanojami Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtomis prezidentų vardinėmis stipendijomis.
Dirba darbą, kenčia studijos
Kaip sako Lietuvos studentų sąjungos prezidentas, net 70 proc. dirbančių studentų dirba darbą, visiškai nesusijusį su studijomis.
„Tai daryti verčia lėšų pragyvenimui trūkumas. Dažniausiai studentams nepakanka pajamų, gaunamų iš darbo nevisu etatu, todėl jie yra priversti dirbti visą darbo dieną. Dėl šių priežasčių kenčia studijų kokybė – studijuojantys negali pakankamai laiko skirti mokslams, ne visada turi galimybę lankyti visas paskaitas ir dažnai renkasi akademines atostogas arba išvis nutraukia studijas.
Alternatyva darbui – studento paskola, tačiau šiuo metu siūlomos sąlygos nėra visiškai adekvačios. Studentas, pasiėmęs paskolą bakalauro studijų metu ir vėliau nusprendęs studijuoti magistrantūroje, privalo rasti finansų išgyventi magistro studijų metu. Tuo pačiu dažnai jis pradeda grąžinti bakalauro studijų metu paimtą paskolą. Dar viena problema yra ta, kad bankai apmokestina studentus palūkanomis, kurios apsunkina paskolų grąžinimą“, – sako jis.



