Vaikams geriausia vasaroti ne gatvėje, o stovyklose, kur juos specialistai ugdo pagal pomėgius, gebėjimus ar net planuojamas studijas. Stovyklų organizatoriai neriasi iš kailio ir siūlo mokytis programavimo, povandeninio nardymo, ugdyti verslumo įgūdžius ar kūrybiškumą ir t. t. Tačiau didžiajai daliai tėvų tokia paslauga neįperkama. Tuomet lieka seneliai, niūrus daugiabučio kiemas, prižiūrėtojais tampa vyresni broliai ar seserys. Neretai pačios mamos viena kitos vaikus prižiūri pamainomis.
Kalbant su Rasa Žemaite, laikinąja asociacijos „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“ prezidente, paaiškėja, kad tėvams sunku ne tik dėl vaikų laisvalaikio vasarą, bet ir dėl kitų jų pečius slegiančių problemų. Panašu, kad didžioji dalis vaikų yra pasmerkti visapusiškam skurdui, o valdžia į tai menkai kreipia dėmesį.
Dauguma vaikų vasaroja su „raktais ant kaklo“
Apžvelgus stovyklų paslaugas akys raibsta nuo siūlomos veiklos įvairovės. Nori – mokykis anglų kalbos, nori – sportuok, mokykis sveikai gyventi ir maitintis, pažink Lietuvos kultūrą, gamtą, pramogauk...
Tik štai pranešama, kad stovyklų kainos, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo apie 10 proc. Vaiko priežiūra ir užimtumas gali kainuoti 100-200 eurų per savaitę. Apie stovyklą Europoje už 1500 eurų ir daugiau belieka tik pasvajoti… Galima rasti kur kas pigesnių stovyklų, bet tokias esą tėvams reikėtų vertinti labai atidžiai.
Laikinoji asociacijos „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“ prezidentė R. Žemaitė sako, tėvai sukasi, kaip gali.
„Gaunančių valstybinius darželius tėvų vaikai prižiūrimi darželiuose. Tačiau didžiosiose savivaldybėse mėnesiui, o kai kuriose net ir dviem jie uždaromi atostogoms ir grupės yra sujungiamos. Tuomet tėvai susiduria su dilema, ar vesti vaiką į grupę, kurioje yra 38 vaikai ir viena auklėtoja, ar nevesti. Tai yra realus pavyzdys“, – sako R. Žemaitė.
Ne paslaptis, kad didelė dalis mokyklinio amžiaus vaikų vasarą praleidžia „su raktais ant kaklų“ ir tikrai toli gražu ne kiekvienam yra pasiekiama neformali arba užklasinė veikla.
„Tėvai kaip sugeba, taip organizuoja vaikų priežiūrą. Pavyzdžiui, pas kaimynę kieme pabūna keletas vaikų. Jeigu jie yra dar nedidelio amžiaus, mamos pakaitomis prižiūri ir pasidalija laiku. Galų gale išsiunčia vasaroti pas senelius – tokia praktika vis retėja, bet yra šeimų, kurios turi šią didžiulę prabangą“, – sako ji.
Pagrindinė niūrios vaikų vasaros priežastis yra nepakankamos tėvų pajamos.
„Didelė dalis tėvų neįperka reikiamų paslaugų savo vaikams. Galima plėstis ir kalbėti apie mokesčių lengvatas, nepakankamai prieinamas šeimoms. Apie labai nedideles pajamas, liekančias po mokesčių šeimos reikmėms, apie kainų augimą. Visa tai šeimoms, kuriose auga vaikai, yra labai aktualu.
Problemą dėl vaikų užimtumo vasarą būtų galima spręsti valstybės iniciatyva. Neformalaus ugdymo krepšelis, kitaip sakant, valstybės finansuojami būreliai arba 15 eurų vaikui, kurie pernai pakankamai suaktyvino popamokinės veiklos rinką Lietuvoje, iš tikrųjų paskatino susikurti daug naujų būrelių ir vietų vaikams. Tai turėtų būti ypač prieinama ir vasarą. Stengiamės visomis išgalėmis, kad neformalaus ugdymo krepšelis būtų tęstinis ir jokiu būdu nenutrūktų ties mokslo metų pabaiga, o kiekvienam vaikui būtų skiriamas ištisus metus“, – sako R. Žemaitė.
Tėvų pečius slegia daugybė problemų
Keblumų tėvams ir taip netrūksta. Kaip ir iš ko išgyventi, kaip pasiruošti naujiems mokslo metams?
Pasak R. Žemaitės, dabartinei valdžiai tiesiog būtina atkreipti ypatingą dėmesį ne tik į neformalųjį ugdymą, bet ir į nepakankamai mokių šeimų situaciją. Ypač dėmesio privalo sulaukti didelis šalies vaikų skurdas.
Ji paskaičiuoja, kad praktiškai kas antras vaikas gausioje šeimoje ir kas trečias negausioje skursta. „Skurstančių vaikų skaičius Lietuvoje yra toks pat, kaip ir pensininkų. Bet pastarųjų tema politikams yra patrauklesnė tikriausiai dėl to, kad pensininkai balsuoja. Apie skurstančių vaikų temą nuolat nutylima. Lietuvoje jis didelis visomis prasmėmis – įskaitant ir ugdymo, ir paslaugų, ir dėmesio skurdą. Šią problemą būtina spręsti, ypač kai pastaruoju metu vis labiau intensyvėja emigracija visomis šeimomis“, – sako asociacijos prezidentė.
Dabar valdantieji siūlo padidinti neapmokestinamą pajamų dydį, bet tuo pačiu sumažinti išmokas vaikams. Vieną priemonę pakeičiant kita skurdas nebus mažinamas, mano R. Žemaitė.
„Tiesiog šiek tiek daugiau gaunantys pajamų bus įpareigoti remti tuos, kurie gyvena visiškame skurde. Mūsų nuomone, taip būti neturėtų. Valstybė paramai turi ieškoti kitų išteklių – stambiojo kapitalo, nekilnojamo turto ir kitų sričių, bet jokiu būdu ne kaimyno, kuris uždirba 50 eurų daugiau“, – mano R. Žemaitė.



