Visuomenė nuolat informuojama apie švietimo problemas: netenkina prastai parengti specialistai, kritęs mokytojo vardo prestižas, kai kurių sričių pedagogų trūkumas. Nuolat primenama, koks turi būti šiandieninis mokytojas ir kokių labiausiai pasigenda moksleiviai.
Švietimo ir mokslo ministerija savo norus puikiai žino, bet praktikai sako, kad geriems norams reikia pirmiausiai gerų ir patrauklių sąlygų.
Akcentuoja psichologinę pedagogo darbo pusę
Biologijos mokytojas ekspertas, Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos pirmininkas Romas Darafėjus pripažįsta, kad Lietuvoje švietimo lygį didžiąją dalimi lemia pats mokytojas – kaip jis geba perduoti žinias, kaip sugeba sudominti ir bendrauti. Taigi, kūrybiškų ir charizmatiškų mokytojų reikia. Tik juos turi motyvuoti valstybė.
„Iš vergų niekuomet nebuvo gero darbo rezultato“, – karčiai juokauja mokytojas. Be to, pasak jo, paskutiniu metu nemažai skleidžiama informacijos apie įvykius, incidentus ar nesupratimus mokyklose, kuriuose kaltas dažniausiai lieka mokytojas, o tai, atvirauja R. Darafėjus, dvasiškai tiesiog žlugdo.
Dar viena priežastis, kelianti nusivylimą tarp pedagogų – mažas atlyginimas. Pasak R. Darafėjaus, kolegos kartais stebisi, kaip išgyvena – po euro įvedimo atlyginimai nekito.
„Man atrodo, gauname tą patį atlyginimą, kaip ir buvo litais, bet prekės ir paslaugos labai pabrango. Stebimės patys, kaip išgyvename. Kai kas susiranda papildomo darbo. Bet nuo kitos veiklos kenčia ugdymo kokybė. Jeigu mokytojas gyvena kaimo vietovėje, jis imasi ūkio darbų. Miesto žmonės priversti iš vieno darbo į kitą lėkti – moko keliose gimnazijose, progimnazijose“, – sako jis.
Kita vertus, darbą apsunkina į ugdymo procesą besikišantys tėvai. „Toks įspūdis, kad tėvai ir mamos geriau žino, kaip tu turėtum mokyti. Dirbu tikrai stiprioje gimnazijoje. Konfliktai kyla dėl to, kad mokytojai nesugeba dirbti su ypač motyvuotais vaikais. Dėl tėvų atakų mokytojams psichologiškai yra išties sunku“, – sako R. Darafėjus.
Jis pabrėžia, kad mokytojai nori dirbti. Bendraudamas su kolegomis iš Šiaulių, įsitikino, kad jie dirba iš pašaukimo, su dideliu noru ypač tose gimnazijose, kurios pasiekia aukštesnių rezultatų. Labai stipriai motyvuoja mokiniai ir tėvų palaikymas.
Ar to pakanka jaunam specialistui?
„Apie motyvaciją finansiniu požiūriu: ar jaunas žmogus norės dirbti už 300–400 eurų. Tai tikrai pragariškas darbas ypač jaunam“, – teigia R. Darafėjus.
Dabartiniai mokytojai – ir kūrybingi, ir darbingi
Lietuvos technologijų mokytojų asociacijos prezidentas, technologijų mokytojas Henrikas Vaišvila tikina, kad ir jaunų specialistų netrūksta. Greičiausiai jie ištirpsta mokytojų gausoje.
„Mokinių mažėja, o mokytojų lieka tiek pat. Tai yra problema. Poreikis nėra toks didelis. Anuomet buvo nemažai parengta specialistų ir jie visi yra darbingo bei kūrybingo amžiaus. Galbūt ateis metas, kai jų tikra tikrai labai trūks ir visų vienu metu“, – sako jis.
H. Vaišvila dvejoja – jaunoji karta vargu ar labai nori pasukti į pedagogiką, kai švietimas Lietuvoje dažniausiai analizuojamas iš negatyviosios pusės.
„Juk jaunimas renkasi tokias studijas, po kurių baigimo mato save pasiturinčiais, gerbiamais žmonėmis. Dažniausiai girdime, kad tyrimų rezultatai prasti. Netenkina PISA tyrimų rezultatai, nors Lietuvos moksleiviai pagal rezultatus yra „per viduriuką“. Blogi valstybinių brandos egzaminų rezultatai.
Kai vyrauja bendra opinija, kad švietime yra labai prastai, jaunų itin motyvuotų žmonių bus sunku pritraukti“, – mano mokytojas.
Dar viena negerovė – tai mokyklų materialinė bazė. Pastebima, kad yra mokyklų, kurios labiau aprūpinamos priemonėmis, medžiagomis, o kitos – menkiau.
„Galėtume neverkti dėl darbo užmokesčio. Bet didžioji dalis atlyginimo, kuri gali būti skirta mokytojų tobulinimuisi ir šviečiamajai veiklai, keliauja atgal į mokyklą. Tobulinu materialinę bazę iš savo kišenes – tenka pačiam pirkti priemones ir medžiagas. Suomių švietimo sistema gali didžiuotis vienais aukščiausių ugdymo pasiekimų, bet tereikia pasižiūrėti, kokioms geromis sąlygomis dirba mokytojai ir kokia gera yra jų materialinė bazė“, – sako H. Vaišvila.
