Liepos 8 dieną mirė vienas žymiausių Lietuvos autolenktynininkų šiaulietis Valerijonas Vaišvila. V. Vaišvila – daugkartinis Lietuvos motokroso ir ralio kroso čempionas, daugkartinis Baltijos šalių žiedinių lenktynių čempionas, Tarybų Sąjungos žiedinių lenktynių čempionas, triskart Tarybų Sąjungos ralio kroso čempionas.
Šį savo laimėjimais pagarsėjusį autolenktynininką pažinoję šiauliečiai negaili jam gerų bei šiltų žodžių. Anot jų, V. Vaišvila buvo ne tik stiprus lenktynininkas, bet ir stiprus žmogus.
Ilgas laimėjimų sąrašas
Vartant senosios spaudos puslapius, sporto skiltyje pastebime dažnai mirgančią V. Vaišvilos pavardę.
1977-ųjų liepos 7-osios „Raudonosios vėliavos“ numeryje randame straipsnį: „TSRS čempionas anksčiau laiko“, kur džiaugiamasi V. Vaišvilos pasiekimais ir giriami jo kaip autolenktynininko sugebėjimai.
„Liepos 2–3 dienomis Rygoje, Bikerniekų trasoje, įvyko žiedinių lenktynių sportiniais ir specialiai paruoštais automobiliais TSRS čempionato II turas. Jame labai sėkmingai 7 klasės (iki 1300 cm) automobiliais pasirodė mūsų miesto atstovas, sporto meistras Valerijus Vaišvila. Jis, kaip ir Kijevo žiede, Rygoje abu važiavimus startavo tikrai čempioniškai, toli palikdamas praėjusių metų TSRS čempioną šios klasės automobiliais Vitalijų Bogatyriovą, tokius patyrusius žiedinių lenktynių meistrus, kaip J. Lukjenovą, J. Kriukovą, V. Ankudą, V. Oleką, A. Zamyslovą ir kitus. Laimėjęs Rygos ture, Valerijus vienintelis iš visų sportininkų, dar nepasibaigus TSRS pirmenybėms, anksčiau laiko tapo TSRS čempionu. Tai labai didelis laimėjimas, juo labiau kad šios klasės automobiliais dėl TSRS čempiono vardo Valerijus startavo pirmus metus. Ši didžiulė sėkmė pasiekta įtemptu darbu, didžiulio meistriškumo, valios ir ryžto dėka“, – rašoma to meto mūsų miesto dienraštyje.
Ši aprašyta įspūdinga V. Vaišvilos pergalė – tik viena iš daugelio. 1938 metais gimęs šiaulietis per fantastiškai sėkmingą karjerą yra tapęs daugkartiniu Lietuvos motokroso ir ralio kroso čempionu, daugkartiniu Baltijos šalių žiedinių lenktynių čempionu, 1965 metų Tarybų Sąjungos žiedinių lenktynių čempionu, triskart iš eilės Tarybų Sąjungos ralio kroso čempionu, 1975 metų Tautų spartakiados čempionu.
Kiti Šiaulių lenktynininkai spaudoje yra ne kartą pasisakę, kad V. Vaišvila – neeilinio talento sportininkas ir kad vargu ar mūsų mieste yra žymesnių autolenktynininkų už jį.
Į šlovę – su paprastu „žiguliuku“
Šiaulietis Romualdas Volodka V. Vaišvilą prisimena kaip charizmatišką asmenybę. Pasak jo, tai buvo šiltas, maloniai bendraujantis žmogus.
„Su Valerijonu mes susipažinome taip gan netikėtai. Aš jį kaip svečią pakviečiau į savo vadovaujamą įdomių susitikimų klubą. Prieš jį pakviečiant buvau perspėtas, kad V. Vaišvila labai mažai kalba, tačiau atvykęs į klubo susitikimą jis viską labai gražiai papasakojo, mielai atsakinėjo į klausimus, buvo labai įdomu“, – kaip susipažino su garsiuoju autolenktynininku, prisiminė R. Volodka.
Anot R. Volodkos, tuomet kai V. Vaišvila skynė vieną pergalę po kitos, visi labai stebėjosi, kaip jam pavyksta pasiekti tokių aukštumų lenktyniaujant su paprastu „žiguliuku“: „Visiems atrodė neįtikėtina, kad vairuodamas paprastą „žiguliuką“ ir neturėdamas įtakingų rėmėjų Valerijonas laimi vieną čempiono titulą po kito. Juk ne kiekvienam pavyksta net tris kartus iš eilės tapti Tarybų Sąjungos ralio kroso čempionu. V. Vaišvilos varžovai buvo iš Kijevo, iš Maskvos, kurie galėjo pasigirti „storomis“ piniginėmis, turėjo rėmėjų. O Vaišvilai kažkaip su tais rėmėjais nesisekdavo, praktiškai viską jis pasiekė savo jėgomis.“
Patyrė, kas yra V. Vaišvilos važiavimas
R. Volodka su šypsena pamena, kai jam pačiam teko patirti, kas yra V. Vaišvilos lenktyninis važiavimas.
„Buvo vasara. Aš ėjau gatve ir staiga prie manęs sustojo V. Vaišvilos „žiguliukas“. Pasilabinęs Valerijonas pasiūlė kartu su juo nuvažiuoti į Sutkūnus nusipirkti gėlių. Sutikau.
Taip mes gražiai, neskubėdami nuvažiavome iki Sutkūnų, į gėlininkystės ūkį, bet ten Valerijonas nerado to ūkio direktoriaus, kuris buvo jo draugas. Tad nieko nepešę pasukome atgal į miestą. Tik įvažiavus į Šiaulius Vaišvila pamatė pravažiuojantį ieškotą gėlininkystės ūkio direktorių ir tada aš per kokį 30–40 sekundžių įsitikinau, kas iš tiesų yra V. Vaišvila. Jis staigiai apsuko mašiną,
120 km/val. greičiu nėrė gatve žemyn, cypiant mašinos ratams įsirašė į posūkį, aplenkė to direktoriaus mašiną ir staigiai sustabdė. Prisipažinsiu, tuo metu galvojau, kad mes įvirsime į griovį ar į ką nors atsitrenksime. Po tokio beprotiško važiavimo visas tirtėjau ir jaučiausi savo kailiu patyręs, ką reiškia sėdėti viename automobilyje su Tarybų Sąjungos ralio kroso čempionu“, – apie ne juokais jį išgąsdinusį pasivažinėjimą miesto gatvėmis su V. Vaišvila papasakojo R. Volodka.
Už automobilio vairo – 60 metų
Garbė pažinti savo laimėjimais pagarsėjusį autolenktynininką teko ir šiauliečiui fotomenininkui Ričardui Dailidei.
R. Dailidė kartu su V. Vaišvila važiuodavo į kai kurias varžybas, spaudoje spausdino jo fotografijas.
„Valerijonas buvo jautrus, nepaprastai dėmesingas, paslaugus, atviras žmogus. Mus suvedė spauda, spausdinau labai daug jo fotografijų, labai domėjausi jo sportine veikla.
Kartu su Vaišvila vykdavau į kai kurias varžybas, važiuodavau ta pačia mašina, su kuria jis lenktyniaudavo. Taip susibendravome, gan dažnai susitikdavome įvairiomis progomis, esu buvęs jo namuose“, – apie draugystę su V. Vaišvila kalbėjo R. Dailidė.
R. Dailidė prisiminė, kad V. Vaišvila ne iš karto sėdo prie lenktyninio automobilio vairo, jo karjera prasidėjo nuo motociklų: „Valerijonas buvo labai drąsus, išmintingas ir labai puikiai valdė motociklą. Tačiau vėliau jis persėdo į mašiną ir jo, kaip sėkmingo autolenktynininko, karjera tęsėsi ilgus metus – ko gero, apie 60 metų.“
Anot R. Dailidės, apie V. Vaišvilą jis negalėtų pasakyti nė vieno blogo žodžio, iškyla tik geri atsiminimai. Jo teigimu, V. Vaišvilos vardas visada skambėjo ir kaip labai stipraus lenktynininko, ir kaip labai stipraus žmogaus.
