Šiaulių „širdies“ – pėsčiųjų bulvaro – senoji dalis pretenduoja tapti naująja. Jos rekonstrukcijos projekto sprendinius miesto visuomenei pristatė rengėjai UAB „SRP Projektas“ iš Kauno. Savivaldybės posėdžių salė buvo beveik pilna, o ypač aktyviai savo pozicijas reiškė Šiaulių architektų bendruomenės atstovai, kurių tarp susirinkusiųjų buvo dauguma. Nors sulaukta ir aštrių klausimų, iš esmės sprendiniams pritarta. Projektuotojai, siūlydami modernizuoti viešąsias bulvaro erdves, kviečia išsaugoti unikalius miesto bulvaro akcentus – tokius kaip pergolės, šviestuvai, mažoji architektūra, nors Savivaldybė pageidavo viską griauti.

Permainos „Gaidžio“ laikrodžio ir P. Višinskio aikštėse
Architektė Asta Kiaunienė Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvarą tarp Tilžės gatvės ir Draugystės prospekto suskirstė į penkias erdves ir pasiūlė jiems atskirus sprendinius.

Pirmiausia „Gaidžio“ laikrodis ir jo vieta išsaugomi, o laikrodžio apdaila rekonstruojama. Taip pat išsaugomi prie Fotografijos muziejaus neseniai atsiradę dekoratyviniai meniniai elementai.

Architektė mano, kad šalia laikrodžio esančios atraminės sienelės bei želdynai yra chaotiški, todėl siūlo išardyti ir šią vietą formuoti kaip vientisą erdvę su Vilniaus gatve. Kad ši vieta neprarastų traukos, plotas planuojamas užpildyti aiškia medžių masyvo kompozicija, kuri prižiūrima ir karpoma suaugtų į žalią „stogelį“. Po juo projektuojama jauki „pasisėdėjimų“ erdvė, dėstomi laisvai stovintys staleliai su kėdėmis, kurie galėtų būti naudojami kaip lauko kavinė ar tiesiog sudarytų tokį įspūdį. Vakaro metu medžių lajos turėtų būti intensyviai apšviestos dekoratyviniais šviestuvais, kas leistų sukurti jaukią atmosferą.

P. Višinskio gatvės aikštė kaunietei architektei taip pat atrodo gana chaotiška, neturinti savo aiškaus charakterio ir paskirties. Ant P. Višinskio gatvės ašies stovintis paminklas šiam kūrėjui projekto autorei atrodo esantis „kiek nepagarbIoje“ aplinkoje – užnugaryje fasadas ir apželdinimas chaotiški, šalia per laiką nusidėvėjęs paviljonas (pergolės).

Aikštę siūloma tvarkyti stengiantis priduoti jai daugiau reprezentatyvumo ir pagarbos. Visus esamus želdynus siūloma kirsti ir toje vietoje sodinti tvarkinga kompozicija koloninių ąžuolų juostas, šalia kurių turėtų būti įrengti suolai. Nors Savivaldybė konkurso sąlygose pageidavo daug buvusių šios bulvaro dalies detalių nugriauti, A. Kiaunienė siūlo šią unikalią mažąją architektūrą išsaugoti ją modernizuojant. Išlaikant ankstesnių bulvaro autorių idėją esamą paviljono-pergolių konstrukciją iš asbestbetoninių kolonų ir medinių santvarų siūloma atnaujinti kitomis medžiagomis (metalo, stiklo), įrengti miesto galeriją – erdvinius stendus, kur miestas galėtų rengti keičiamas parodas arba papasakoti miesto istoriją. Paviljonas stovi buvusio nugriauto pastato vietoje ir urbanistiškai formuoja aikštės užstatymą. Vakare galerija, ąžuolai bei paminklas būtų pašviesti dekoratyviniu apšvietimu, kas aikštėje leistų sukurti savitą atmosferą.

Dar trys bulvaro erdvės pakeis vaizdą
Projektuotojai siūlo permainų ir amfiteatre. Nors A. Kiaunienei patiko dabar esantis kaskadinis sėdimų vietų įrengimas, jis turėtų būti įrengiamas naujai, nes Savivaldybė pageidauja, kad būtų ne mažiau kaip 500 sėdimųjų vietų. Tai būtų daroma, išlaikant piešinį ir amfiteatro orientaciją.

Amfiteatro scena būtų įrengiama viename lygyje su gatvės lygiu, kas leistų ją naudoti universaliau –  tarsi aikštę. Virš scenos siūloma įrengti tentinį išraiškingos formos stogą. Projektuotojai atrodo, kad amfiteatrui trūksta gyvybingumo, todėl siūlo šalia jo nuo Vilniaus gatvės esančios pergolės vietoje numatyti vaikų žaidimo aikštelę. Virš aikštelės būtų galima įrengti vaikų žaidimų aikštelę su atraktyviu vaizdą atspindinčiu stogeliu, specialia danga ir karstyklėmis.

Paviljono konstrukcijos prie Rūdės gatvės būtų demontuojamos, tačiau gražus rododendrų želdynas išsaugojamas. Vakaro metu scena, vaikų žaidimų aikštelė ir rododendrynas būtų išryškinami apšvietimu.

Teritoriją prie Šiaulių universiteto pastato siūloma atnaujinti jaunimui patraukliais dviem puslankiais išdėstytais suoliukais, želdynais.

Architektė konstatavo, kad šiuo metu aikštė prie „Šiaulių“ viešbučio yra negyvybinga. Masyvus kaskadinis fontanas užima beveik visą aikštės plotą ir yra tiek fiziškai, tiek morališkai pasenęs. Dalis aikštės paversta automobilių stovėjimo aikštele. Projekte siūloma iš esmės pertvarkyti šią erdvę.

Fontano ir dalis jo prieigų būtų griaunama. Urbanistiškai pertvarkant teritoriją, siūloma atkurti buvusią gatvę Draugystės prospekto ašyje, papildant ją automobilių stovėjimo vietomis. Anot A. Kiaunienės, tai išspręstų ne tik parkavimo poreikį, bet ir vizualiai sumažintų aikštės erdvę, padarytų ją patrauklesnę ir jaukesnę. Vilniaus gatvės ir Draugystės gatvės jungtyje esama atraminė siena būtų išardoma, atkuriamas buvęs gatvės vaizdas. Vietoje fontano įrengiama nauja šokinėjančių 3 skirtingų diametrų ratų fontanų kompozicija, vieno jų centre išliktų kompozicija „Paukščiai“.

Fontanai turėtų modernų valdymą, apšvietimą, būtų lengvai eksploatuojami, o žiemos sezonu virstų tiesiog aikštės dalimi. Šalia projektuojami suolai su dekoratyvaus apželdinimo salomis, o kiek tolėliau siūlomas intensyvus apželdinimas medžiais, o po jais būtų išdėstyti suolai. Kaip aiškino autorė, taip siekiama aikštėje sukurti skirtingas zonas – saulėtą aktyvią ir pavėsingą pasyvią, kad čia galėtų laiką leisti įvairios žmonių grupės.

Siūlo išsaugoti unikalius bulvaro elementus
A. Kiaunienė pasakojo, kad buvo susitikusi su atnaujintos dalies bulvaro autoriais, aptarė bulvaro tęstinumo idėjas. Architektė siūlo tęsti tą pačią gatvės schemą vizualiai atskiriant pilko granito trinkelėmis grįstą buvusią važiuojamąją dalį ir kitos spalvos danga padengiant šaligatvinę dalį. Tik kaunietei specialistei nepatinka intensyvus pilkos ir raudonos dangos kontrastas, todėl raudonos spalvos dangos rekonstruojamoje dalyje ji vengtų. Joje neliktų arkų, laiptų.

„Siūlytume išlaikyti labai gražių ir unikalių šios bulvaro dalies šviestuvų idėją. Kaip ir pats bulvaras yra kylantis ir besileidžiantis, taip ir ne viename lygmenyje esantys šviestuvai tarsi atkartoja gatvės reljefą“, – pastebėjo projekto autorė. Tačiau ji pabrėžė, kad išlaikant šviestuvų idėją, jie būtų atnaujinti. Pirmiausia tektų keisti jau šiandien nebenaudojamus asbestbetonio stulpus. Be to, apšvietimo kokybei šiandien taip pat keliami nauji reikalavimai, todėl specialistai turėtų atsakyti, ar būtų galima palikti tuos pačius bumbulus, modernizuojant pačią techninę dalį, ar tektų juos keisti naujais.

Jei nederins, atsidurs teisme
Kalbant apie unikalius apšvietimo stulpus su burbulų kekėmis kilo diskusija. Jų autoriumi prisistatantis dizaineris Vilius Puronas norėtų, kad šviestuvų perspektyva būtų derinama su juo. Šiaulių miesto garbės pilietis Zenonas Sabalys, kurio vadovavimo miestui laikotarpiu ši bulvaro dalis buvo įrengta, sakė pirmą kartą išgirdęs, kad šviestuvų autorius – V. Puronas. Architektas R. Stuopelis tikino, jog autorystės kaip ir nebėra, nes prieš 6-7 metus šviestuvai buvo atnaujinti ir autentikos nebeliko.

Esamam bulvaro autoriui architektui Valentinui Mazuroniui  bei dizaineriui V. Puronui atstovavęs advokatas Marius Ramanauskas atkreipė dėmesį, kad keičiant bulvaro architektūrinius sprendinius pagal Autorių ir gretutinių teisių įstatymą būtina derinti su jo projekto autoriais. A. Kiaunienė su tuo sutiko ir sakė su autoriais dar susitiksianti. Tarybos nario Gedemino Vyšniausko primygtinai klausiama, kodėl to dar nepadarė, atsakė, kad kol kas bandė suderinti užsakovo (Savivaldybės) pageidavimus ir savo siūlymus.

„Mes visada už tai, kad reikia suderinti. Tikrai nieko nedarome slapta. Tiesiog mūsų pirminė užduotis buvo suformuluota taip, kad visas pergoles ir kitus elementus reikia griauti. Mes patys iškėlėme mintį, kad gal reikia tik atnaujinti. Užsakovo pozicija liko iki galo neaiški – reikia ar nereikia griauti. Dėl to ir nekalbėjome su ankstesniais projektuotojais, nes užduotyje nebuvo mūsų prašoma tai padaryti ir atsižvelgti, netgi atvirkščiai“, – aiškino architektė.

V. Mazuronis ir V. Puronas projekto rengėjams, Savivaldybės administracijos direktoriui Antanui Bartuliui, Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai bei Viešųjų pirkimų tarnybai nusiuntė raštą, kuriame piktinasi, kad Savivaldybė kartu su projekto rengėjais grubiai pažeidžia jų autorines teises. Jie priminė, kad ketinama rekonstruoti pėsčiųjų  gatvės dalis nėra tik gatvė kaip komunikacinis koridorius, kad tai yra kultūrinė miesto erdvė, suprojektuota vieningai, įrėminta abipusėmis arkomis, medinėmis pergolėmis, akcentuota mažąja architektūra. Jie nesutinka, kad būtų tęsiama minėtos bulvaro dalies rekonstrukcija, sprendinių nesuderinus su esamo projekto autoriais ir negavus jų rašytinio pritarimo. Jie mano, kad vienintelė logiška, teisiška ir etiška išeitis – projektavimo darbų viešojo pirkimo nutraukimas, kuris buvo vykdomas „keistos atrankos būdu“. Tik jie neprieštarautų ir kompromisiniam variantui – einamajam gatvės remontui, išsaugant gatvės kaip visuomeninės-kultūrinės erdvės idėją su visa mažosios architektūros ir gatvės įrangos elementų sistema, ją autorių priežiūroje atnaujinant šiuolaikinėmis medžiagomis.

„Pristatyme mus maloniai nuteikė, kad naujo projekto rengėjai sutiko derinti sprendinius su esamo bulvaro projekto autoriais, ko jie ir siekė. Jei ši rekonstrukcija bus stumiama buldozerio principu, Savivaldybė išduos statybos leidimą sprendinių nesuderinusi su esamais autoriais, jie savo autorines teises gins teisme“, – paaiškino M. Ramanauskas.  

Šiauliečių kolegų patarimai
Aktyviai savo nuomones išsakė ir miesto architektai. Vienų manymu, projekte pernelyg daug skirtingų detalių, nėra vientisumo, kiekvienos erdvės dizainas skirtingas. Kiti pasigedo dviračių tako. Projektuotojai paaiškino, kad atskiros dviračių juostos nebus, nes gatvė skirta ir pėstiesiems, ir dviratininkams. Taip dviratininkai važiuoja lėčiau ir labiau saugo pėsčiuosius.

Į klausimą apie lauko kavines buvo atsakyta, kad atnaujintoje dalyje neturėtų būti statomos jokios konstrukcijos, lauko kavinės galėtų stalus statyti tiesiog ant grindinio, naudoti tik stiklines pertvaras, markizes.  Buvo pageidaujančių leisti bulvaru važiuoti ne tik dviračiais, bet ir motoroleriais, motociklais. Projektuotojai tam nepritarė.

„Kaip mes beplanuotume, tokios pačios gatvės nebeturėsime. Dabar kiti laikai, kitos medžiagos, kita estetika. Turėsime kitą vaizdą. Visa gatvės struktūra jau buvo sudarkyta. Negana to, kad nėra pastatų, formuojančių aiškų gatvės kanalą, dizaino sprendimai pavertė gatvę aikšte, skveru. Tada tai buvo pasiekimas. Šiandien ateina visai kita logika. Važiuojamosios dalies vizualus išskyrimas, kiti dalykai. Tie patys šviestuvai, kurie šedevru buvo tada, šiandien joks meno kūrinys. Viskas pasikeitė“, – kvietė nebeprisirišti prie praeities architektas Vytenis Rudokas.

Architektas Algimantas Černiauskas pastebėjo, kad pėsčiųjų bulvaras – tai gatvės tipas, todėl negali atsiradinėti joje aikštės, skverai. Jis provokavo architektę numatyti ne tik dizaino sprendinius, bet ir tam tikrų erdvių užstatymą, taip suformuojant senamiestį.

2017 07 18 15

2017 07 18 16

Vietoje pergolės prie Amfiteatro siūloma įrengti atraktyvią vaikų žaidimų aikštelę.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

2017 07 18 14

Vietoje pergolės prie Amfiteatro siūloma įrengti atraktyvią vaikų žaidimų aikštelę.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

 
Straipsnių peržiūros
94498396
Į viršų