Nuo šių metų pradžios dvigubai išaugo „Sodros“ mokesčiai menininkams. Ir nors mokesčiai auga, socialinių garantijų niekas nesiūlo. Dabar gi gyvenimas teisingas tik tam, kas reguliariai „kepa“ kūrinius ir moka įmokas. Piktina ne tik tai.

Neatsitiktinai valdžia kaltinama cinišku požiūriu į kultūros sritį. Priartėta prie kultūros krizės, mano Lietuvos kultūros bendruomenė. Tai ji pareiškė viešame laiške, kurį pasirašė Kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Juozas Rimkus. Šis dokumentas buvo adresuotas Prezidentei, Seimui, Vyriausybei ir Seimo Kultūros komitetui.

„Turtingos pasaulio šalys, į kurias lygiuojamės kaip į sėkmės pavyzdžius, pirmiausia yra turtingos todėl, kad kultūrą ir švietimą prieš daugiau nei šimtą metų suvokė kaip žmonių gerovės pagrindą, kaip investiciją, kuri visada atsiperka“, – rašoma laiške.

Dėl krašto gynybos sutarta, dėl to, ką svarbu ir verta ginti – ne
Laišką, išsiųstą šalies valdžiai, pasirašė nemažai nacionalinių kultūros institucijų –  Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, muziejai ir bibliotekos ir kt. Taip pat viešą laišką palaikė ir jam pritarė gerai žinomi aktoriai Vytautas Anužis, Juozas Budraitis, žymūs režisieriai Dalia Ibelhauptaitė, Oskaras Koršunovas, Arūnas Matelis ir kiti kultūros srityje vertinami žmonės.

Kultūrininkai nori pagarbaus požiūrio, o drauge su juo ir piniginių pokyčių. Pavyzdžiui, reikalaujama balansuoti valstybės biudžetą ir vykdyti mokesčių politiką taip, kad tai atspindėtų rūpestį šalies žmonių gerove. Kultūrą – pripažinti svarbiu veiksniu ir investicija į šalies ir jos piliečių ateitį.

Kultūros bendruomenė nori grąžinto 5 proc. PVM mokesčio kultūros ir meno paslaugoms, ragina parengti Lietuvos kultūros politikos pagrindų įstatymą, pasirašyti Nacionalinį susitarimą, kuriuo dėmesys kultūrai būtų rodomas ne šūkiais ir siekiais, o kasmet augančiu procentu nuo BVP. Laiške išdėstyta ir daugiau reikalavimų.

„Galiu pasirašyti po kiekvienu laiško sakiniu. Viešose politikų kalbose girdime, kad kultūra yra šalies prioritetas. O iš tikrųjų nieko panašaus. Meno ir kultūros žmonės yra sumenkinami per mokesčius. Kultūra ir menas turi būti pagarbioje vietoje, jeigu norime ir lankytojo, žiūrovo pagarbos. Mes turime gerbti tą, kuris gali kurti, ir norėti to, ką jis gali, vertinti. Lietuva geriausiai gali būti reprezentuojama užsienyje tik per kultūrą, meną“, – sako Šiaulių kultūros centro „Laiptų galerija“ direktorė Janina Ališauskienė.

Direktorė karštai sutinka su žinomo režisieriaus O. Koršunovo nuomone, kad būtent kultūra yra valstybės veidrodis ir valstybės sąžinė.

Bruks „taupymo programą“
Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko J. Rimkaus manymu, Seimo daugumos ir Vyriausybės užmojis kurti Pokyčių fondą (krepšelį), reiškiantį, kad taip valstybė ruošiasi kaupti Rezervinį fondą ekonominių krizių atvejams, yra sveikintinas. Šiuo keliu jau seniai eina estai ir kitos ekonomiškai stiprios Europos valstybės.

„Bėda yra ta, kad ministerijos, gavusios užduotį sutaupyti, pavyzdžiui, 18 milijonų eurų (tokia Kultūros ministerijai „siūloma“ suma), bet neturėdamos galimybių tokią sumą sukaupti, pradės taupyti nurėždamos lėšas, skirtas projektams, pastatų renovacijoms, remontams, darbo vietų skaičiaus didinimui. O blogiausia, kas gali nutikti, – atlyginimų didinimo „užšaldymai“ ar net mažinimas. Tai vėl labai sustabdys Lietuvos gyventojų vartojimą, paslaugų pirkimą, darbo vietų kūrimą“, – sako J. Rimkus.

Kol ministerijos tyli, darbuotojų atstovai vienijasi
Kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko manymu, buvusiam kultūros ministrui Šarūnui Biručiui pirmajam per Nepriklausomybės laikotarpį  pavyko pasiekti, kad nuolat didėtų kultūros darbuotojų atlyginimai.

„Dabar Kultūros ministerija priklauso Valstiečiams ir žaliesiems, Seimo Kultūros komitetui vadovauja pats Ramūnas Karbauskis, bet nesimato ženklų, kad pradėti darbai atlyginimų didinimo, pinigų krepšelio Lietuvos kultūrai didinimo srityje būtų tęsiami“, – teigia J. Rimkus.

Krizė baigėsi, bet kainos kyla, sunki situacija išlieka savivaldos kultūros įstaigose.

Su didele viltimi žiūrėta į naująją kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson, kuri daugiau nei dešimt metų dirbo Skandinavijos šalyse kultūros srityje. Ten yra stiprios profesinės sąjungos, su kuriomis ji turėjo susidurti, sako J. Rimkus. „Bet dabar visiškai nėra kompetencijos ministerijoje. Atrodo, kad niekas neišmano, nei kas yra tos profesinės sąjungos, nei kas yra kolektyvinės sutartys“, – mano pirmininkas.

Visgi profesinių sąjungų nariai, ir ne tik iš kultūros srities, rodo suaktyvėjimo ženklus. Kuriasi naujos profesinės sąjungos, kurios reiškia palaikymą viena kitai. Visuomenėje vyravusi apatija ėmė trauktis, tiki J. Rimkus.

„Pokyčių matome ir profesinių sąjungų judėjime. Tą puikiai parodė gegužės mėnesį įvykęs įspėjamasis streikas Panevėžio miesto socialinių paslaugų centre dėl Lietuvoje galiojančių įstatymų nevykdymo, kurį moraliai palaikė ir šiame mieste veikiančių kultūros įstaigų dirbantieji, skirtingos profsąjungos. Tai privertė darbdavius sėsti prie derybų stalo.

Streikų nuojautos sklando ir tarp kitų socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojų, medicinos darbuotojų – turinčių didelių derybinio poveikio priemonių. Juos visuomet yra pasiruošę paremti ir kultūros darbuotojai“, – teigia jis.

 
Straipsnių peržiūros
94514122
Į viršų