Dauguma šiauliečių įsitikinę, kad atlyginimai mūsų šalyje – per maži, todėl ir tenka gyventi „nuo algos iki algos“. Vis dėlto ilgiau pabendravus su miesto gyventojais, paaiškėja, kad ir jie kartais linkę paišlaidauti. Nors reikia taupyti, kartais tai padaryti taip sunku, juk norisi ne tik skanaus maisto ir stogo virš galvos, bet ir stilingų rūbų, kelionių, pramogų ir t. t.
Pinigų viskam neužtenka
„Abu su žmona dirbame, bendras šeimos pajamų vidurkis per mėnesį siekia apie 1200 eurų. Šios sumos viskam neužtenka, bet labai skųstis neskubame“, – sako viena Šiauliuose gyvenanti sutuoktinių pora.
Šiauliečiai pasakoja, kad būstui ir maistui išleidžia didžiąją dalį gaunamų pajamų. Sutuoktiniai augina du vaikus, todėl dar turi mokėti už vaikų darželį, žaislus, rūbus, avalynę, o kur dar degalai, namų apyvokos, higienos prekės – viską net išvardyti sunku.
Šiuo metu didžiausią galvos skausmą jiems kelia įsipareigojimas mokėti įmokas bankui, nes turi pasiėmę būsto paskolą. Įmokos bankams sudaro reikšmingą šeimos išlaidų dalį. Jeigu ne toks įsipareigojimas, galbūt šeima galėtų lengviau atsikvėpti.
Kita vertus, šiauliečiai dėkoja savo tėvams ir seneliams, kad apskritai turi būstą, jeigu ne artimieji – būsto paskolai pradinio įnašo jie niekaip nebūtų sukaupę.
Sutuoktinių nuomone, jaunos šeimos gyventų geriau, jeigu valstybė labiau rūpintųsi savo piliečiais. Štai, pavyzdžiui, kai kuriose Europos šalyse vos susituokusi pora arba šeimos, vos susilaukusios vaikelio, iš karto sulaukia valstybės dėmesio būsto garantijų atžvilgiu. Šeimoms visiškai ar bent iš dalies kompensuojamos nuomos išlaidos arba teikiamas socialinis būstas. Deja, bet Lietuvoje niekas negali tuo pasigirti.
Jauni žmonės nenori apsiriboti tik būtinųjų poreikių tenkinimu. Jiems dar svarbu bendrauti su kitomis šeimomis, draugais. Vieša paslaptis, kad tokie susitikimai dažniausiai įvyksta viešose vietose: kavinėse, restoranuose, kultūros centruose, kino teatruose ir t. t. Žinoma, norint ten apsilankyti ir vėl reikia paploninti piniginę, nes juk niekas už dyką jokių paslaugų neteikia. Todėl šeima dalį lėšų bando skirti ir šiai sričiai, tačiau tai padaryti ne visada pavyksta.
Kai išlaidų tiek daug, šeima „juodai dienai“ pinigų beveik neatsideda, nes paprasčiausiai nebelieka iš ko.
„Žinoma, susitaupyti būtų ne pro šalį, nes niekada nežinai, kur ir kiek pinigų gali prireikti, tačiau mums nelabai pavyksta tai padaryti. Matyt, esame optimistai ir viliamės, kad bėdos mus aplenks“, – atvirauja jauna šeima.
Bando keisti mąstymą
Kai kuriems šiauliečiams apie tokį gyvenimą lieka tik pasvajoti. Kai kurios šeimos turi „susispausti“ taip, kad apie išėjimą į teartą ar koncertą – belieka tik pasvajoti. Ramunė pasakoja, kad gaunamų pajamų vos užtenka pragyvenimui: „Gyvename trise, šiuo metu esu motinystės atostogose, vyras dirba sandėlininku. Per mėnesį skaičiuojame apie 800 eurų. Pragyventi gana sudėtinga, nes esant mažam vaikui išlaidų tikrai netrūksta.“
Šeima gyvena nuomojamame būste, paskolos paimti dar neišdrįso, nes reikalingas nemažas pradinis įnašas. Taip pat negali sau leisti daugiau lėšų skirti net buitiniams prietaisams ir kitoms namų apyvokos reikmenims.
„Televizorių mums padovanojo tėvai, šaldytuvą – seneliai. Namie galima rasti ir kitokių padovanotų daiktų. Žinoma, jie nenauji, kai kuriems gali pasirodyti, kaip visiškos senienos, bet mes džiaugiamės, kad bent jau gerai atlieka savo funkcijas“, – pozityviąją pusę įžvelgia Ramunė.
Nors pinigų ir trūksta, jauna mama sako, kad vis tiek džiaugiasi gyvenimu. Šiuo metu jai daugiausiai laimės suteikia mažylis ir mylintis vyras: „Nesu materialistė, nenoriu gyventi pilyje apsupta brangakmenių ir kitų brangių dalykų. Svarbiausia, kad galiu mylėti ir pati būti mylima.“
Tuo tarpu senjorams nebereikia galvos sukti nei dėl būsto, nei buitinių prietaisų, nei namų apyvokos reikmenų – visa tai jie turi sukaupę iš senų laikų. Žinoma, tai nereiškia, kad dėl to gyvena kaip inkstai taukuose. Kai kurie turi pasitenkinti tik 200 eurų siekiančia pensija. Už tokią sumą vargu ar galima sau daug ką leisti, juo labiau kai didžiąją dalį reikia skirti brangiems vaistams. Galbūt todėl senjorai vis bando paprotinti valdžią streikuodami ir mitinguodami. Vis dėlto jie už geresnę ateitį nekovoja taip aršiai kaip pedagogai. Dauguma jų jau nebetiki, kad gali kas nors pasikeisti.
Aišku, tai nereiškia, kad visi senjorai tik dūsauja, skundžiasi ir bodisi gyvenimu. Močiutė Valerija pasakoja, kad ji neleidžia sau liūdėti, nes gyvenimas tam yra per trumpas: „Mes bent jau pensijas gauname, o jauni negauna nieko. Nors pensijos vos kelis šimtus siekia, džiaugiamės, kad nors tiek gauname, ir kažkaip verčiamės.“
Močiutė atskleidė paslaptį, esą būsi laimingesnis ir pinigai taip nerūpės, jeigu prisigalvosi sau įvairiausių pramogų. Kam tas kinas ar pietūs kavinėje, kai galima pasileisti muzikos ir nepailstant šokti. Nepelnytai nuvertinami ir stalo žaidimai. Anot jos, nėra nieko smagiau, kai į svečius atvyksta anūkai ir su jais galima palenktyniauti, kas surinks daugiau taškų arba greičiau baigs žaidimą. Daug juoko sukelia žodžių loto arba bandymai gestais pavaizduoti tam tikrą įvykį, frazę.
Neturintys anūkų gali prisijungti prie senjorų klubų, o ten – ir diskotekos, ir paskaitos, ir įvairiausios pramogos – garantuotos.
„Pinigų trūksta, bet savo dejonėmis vis tiek nieko nepakeisime, vietoje to geriau imtis kažkokios veiklos ir neleisti sau aptingti“, – pozityvaus požiūrio į gyvenimą moko Valerija.
Sumažinti išlaidas – įmanoma
Įdomiausiai turbūt gyvena studentai. Ne visi studijuojantys aukštosiose mokyklose gali sau leisti dirbti. Tokiu atveju dažniausiai juos gelbsti tėvai. Aišku, jų pajamos taip pat ribotos, todėl per mėnesį studentams tenka išgyventi už 150 eurų. Tiesa, tėvai jiems padeda ne tik pinigais, bet ir įdeda maisto produktų, nuperka reikalingų daiktų.
„Esu studentas ir dirbu tik vasaros metu. Todėl rudenį jų nebereikia prašyti iš tėvų, tačiau visiškai be jų paramos turbūt neišgyvenčiau“, – sako Tomas.
Vaikino biudžete 60 proc. išlaidų tenka būstui ir maistui. Pramogoms išleidžia iki ketvirtadalio biudžeto: 20-25 proc. Likusi finansų dalis atitenka transportui, mokymosi priemonėms, kitoms reikmėms.
Studentas teigia, kad turint tokį nedidelį biudžetą sunkiausia yra nors kiek susitaupyti. Taip pat nemažas iššūkis yra būsto klausimas. Bendrabučio nuoma kainuoja palyginti nedaug, bet sąlygos ten – ne pačios geriausios: trūksta tvarkos, triukšmas, ankšta. Kita vertus, atskiro buto nuomai reikėtų gerokai daugiau lėšų.
„Šiaulių naujienose“ ne kartą esame rašę, kad panorėjus savo išlaidas galima sumažinti. Primename pačius pagrindinius ekonomistų pateiktus patarimus, kaip greitai neišleisti visų turimų lėšų. Anot šios srities ekspertų, pirmiausia reikia planuoti savo biudžetą ir susirašyti visas patiriamas išlaidas. Po to, sąrašą peržiūrėti ir pagalvoti, ko būtų galima atsakyti. Galbūt pietų kavinėje, saldumynų, produktų iš automato ir t. t.
Einant į parduotuvę rekomenduotina susidaryti pirkinių sąrašą ir jo laikytis. Reikėtų mažinti benzino ir kitas mašinos išlaidas. Kas kartą sėdus prie vairo patartina pagalvoti, ar tikrai šios kelionės reikia. Galbūt tam tikrą vietą būtų galima pasiekti pėsčiomis ar nuvažiuoti dviračiu.
Neturint pinigų, patartina mažinti išlaidas pasilinksminimams. Apsilankymai kino teatruose, spragėsiai ir gėrimai arba bilietai į sporto varžybas ar koncertus – brangiai kainuoja, viso to atsisakius, būtų galima sutaupyti.
Geriau nepirkti naujų rūbų, bet išnaudoti jau turimus drabužius ir aksesuarus. Senus drabužius galima atrasti iš naujo ir juo perdirbti ir taip jaustis lyg su nauju apdaru.
Reikia analizuoti ir savo draudimo išlaidas, peržiūrėti įvairių kompanijų pasiūlymus ir išsirinkti priimtiniausią.
Verta pagalvoti apie daiktus iš antrų rankų. Tai yra puikus būdas sutaupyti nemažai pinigų. Jeigu ko nors būtinai reikia, yra ir geresnių pasirinkimų negu didelis prekybos centras. Galima tokius daiktus pirkti ir internetu. Svarbiausia, nepirkti įvairių pigių daiktų, kurie galbūt gražiai atrodo, bet iš esmės yra visiškai nereikalingi.



