Šiaulių miesto savivaldybės įmonė „Busturas“ nuo liepos 1 d. nebeveš keleivių priemiestiniais maršrutais. Įmonė nori atsisakyti ir tolimųjų (tarpmiestinių) pervežimų, nes pelnas iš jų – minimalus. „Įmonės bėdas“, kaip sakė vicemeras Domas Griškevičius, norėta pristatyti miesto Tarybos nariams. Iš 31 politiko Savivaldybės įmonės reikalais susidomėjo 3 Tarybos nariai, du vicemerai ir pavėlavęs prisijungė miesto meras Artūras Visockas. Nežiūrint to, politikams teks priimti radikalius sprendimus, nes bėdos, su kuriomis šiuo metu įmonė galynėjasi, yra dvi – tolimieji pervežimai ir autobusų stotis.
Beviltiškai pasenę autobusai
„Meluočiau, jei sakyčiau, kad nesijaudinu“, – prisipažino „Busturo“ generalinis direktorius Vaidas Seirackas stovėdamas prieš nedidelę auditoriją. Jis ėmė aiškinti, kad net 67 proc. įmonės veiklos sudaro keleivių pervežimas miesto maršrutais, priemiestiniai pervežimai sudaro 4 proc, o tolimieji – 24 proc. Užsakomieji reisai sudarė vos 1 procentą. Direktorius pripažino, kad tai yra per mažai ir šioje vietoje įmonei teks padirbėti.
Bendras rezultatas: „Busturo“ nuostolis nėra didelis, kiek per 20 tūkst. Eur, tačiau tik dėl miesto maršrutų. 12 tūkst. Eur uždirbo įmonei tolimųjų maršrutų aptarnavimas. V. Seirackas apgailestauja, jog toks pelningumas reiškia – „kad dirbama tik dėl to, kad dirbti“.
Toks rezultatas neleidžia atnaujinti beviltiškai pasenusių ir nebekonkurencingų tolimųjų pervežimų autobusų, kurių bendras amžiaus vidurkis per 15 metų. Įmonė nebegali dalyvauti pervežimo paslaugų pirkimo konkursuose, nes dažniausiai sąlygose reikalaujama ne senesnių kaip 10 metų transporto priemonių.
2018 m. kovą baigiasi „Busturo“ sutartys dėl dabar aptarnaujamų 25 tolimojo susisiekimo maršrutų, kurių daugiau nei pusė, pasak direktoriaus, jau yra nuostolingi. Ar pavyks įmonei su tokiu senu autobusų parku dalyvauti naujame konkurse ir jį laimėti, klausimas atviras. „Busturas“ kreipėsi į Valstybinę transporto inspekciją prašydamas sustabdyti 6 nuostolingų maršrutų aptarnavimą.
Autobusų stotis tapo įmonės skauduliu
Priemiesčio pervežimai praėjusiais metais sugeneravo net 72 tūkst. Eur nuostolį, todėl jų nuo liepos 1 d. atsisakoma. Tačiau didžiausias galvasopis „Busturo“ vadovybei – autobusų stoties išlaikymas. Praėjusiais metais autobusų stoties veikla įmonei padarė apie 180 tūkst. Eur nuostolį. Tolimojo susisiekimo veikla nedengia autobusų stoties išlaikymo.
Du trečdalius pajamų autobusų stotis gauna iš siuntų tarnybos veiklos. Dar pinigų uždirba iš kitų autobusų parkų transporto priemonių įvažiavimo mokestis, patalpų nuomos. Bilietų pardavimai sudaro vos dešimtadalį gaunamų pajamų.
Autobusų stotis iš prekybos centro nuomojasi 790 kv. m administracines patalpas. Generalinis direktorius tvirtina, kad užtektų perpus mažesnių, bando dalį pernuomoti, tačiau norinčiųjų neatsiranda. Dar beveik 2,5 tūkst. kv. m sudaro autobusų peronas. Didžiąją dalį autobusų stoties išlaidų sudaro darbuotojų atlyginimai – 41 proc.
V. Seirackas aiškino, kad autobusų stotis dirba pagal tam tikrus jai teisės aktais keliamus reikalavimus. Šiaulių stotis, kaip ir kitų didžiųjų miestų, yra pirmos kategorijos ir įmonė turi jos veiklą organizuoti taip, kad būtų vykdomos visos reikalingos funkcijos, todėl darbuotojų skaičiaus mažinti nebeišeina. Miesto Taryba privalo užtikrinti, kad miesto autobusų stotis Šiauliuose būtų, ir nustatyti, pagal kokias taisykles ji turi veikti.
Šiaulių autobusų stotis nuomojasi savo patalpas iš prekybos centro. Generalinis direktorius sakė, kad nuomos sąlygos „Busturui“ yra visiškai nepalankios, tačiau jos gali būti peržiūrėtos tik įmonės reorganizacijos atveju. Priešingu atveju prekybos centras į kalbas nesileidžia.
Daugiau nei pusė autobusų stoties sąnaudų tenka prekybos centrui kaip įvairūs komunaliniai mokesčiai. Įdomiausia yra tai, kad įmonė moka mokesčius ne tik savo nuomojamų patalpų, bet ir viso prekybos centro išlaikymą, pernai ši suma siekė per 32 tūkstančius Eur. Pavyzdžiui, beveik 12 tūkst. Eur per metus sumokama už prekybos centro administravimą ir valdymą. Anot vadovo, autobusų stotį perkėlus į kitą vietą ir jai veikiant savarankiškai, o ne kito objekto sudėtyje ir išvengiant bendrų mokesčių, būtų galima per metus sutaupyti per 70 tūkst. Eur.
Atskirti ir parduoti?
Ką daryti? „Busturas“ siūlo du scenarijus. Vienas – veiklos optimizavimas, kitas – atskirti tolimuosius pervežimus su autobusų stotimi į atskirą įmonę (savarankišką arba dukterinę). Vicemeras J. Sartauskas pasiūlė atskirtą įmonę „jau ant rytojaus“ bandyti parduoti.
Tiek pirmuoju atveju, tiek antruoju, norint tęsti tolimųjų pervežimų veiklą, būtina ne vieną milijoną eurų investuoti į autobusų parko atnaujinimą, kad šios paslaugos būtų konkurencingos rinkoje. Padalijant įmonę, kaip sakė „Busturo“ vadovas, miestą užgriūtų papildoma beveik 200 tūkst. Eur našta – tokia dalis sąnaudų pereitų „Busturui“. Reikėtų rasti galimybę mažinti įmonės teritoriją ir pastatus.
Kalbėdamas apie įmonės išskaidymą V. Seirackas pabrėžė, kad atsirastų galimybė parduoti atskirtą tolimojo susisiekimo veiklą kartu su autobusų stoties funkcijomis. Skaidant veiklas įsipareigojimai, prievolės ir teisės, taigi ir darbuotojai, atitinkamai būtų išskaidomi į dvi įmones. Šiuo metu minėtoje srityje dirba 43 darbuotojai, devyniais galėtų sumažėti. O svarbiausia nauda, išskaidžius įmones, – vienos įmonės neigiami rezultatai arba būsimo konkurso nepalankūs rezultatai nedarytų įtakos kitos įmonės rezultatams. Paprastai tariant, veždamas keleivius tik miesto maršrutais „Busturas“ galėtų skaičiuoti pelną.
Politinio sprendimo reikalaujama iš įmonės vadovo
Po pristatymo Tarybos narys Gintautas Lukošaitis spaudė V. Seiracką pasakyti, kaip Tarybos nariai dabar turėtų elgtis. „Ką jūs darytumėte, jei ši įmonė būtų jūsų nuosava?“ – klausė generalinio direktoriaus.
Įmonės vadovas pripažino, kad sprendimą priimti šioje situacijoje nėra paprasta, tačiau natūralu, jog nuostolingos veiklos reikia atsisakyti. „Manau, kad įmonę reikia skaidyti į dvi atskiras, o po to su tolimųjų pervežimų įmone kažką daryti. Tokiu atveju būtų galima persiderėti stoties nuomos sąlygas“, – sakė V. Seirackas.
Jo manymu, optimaliausiais variantas – reorganizuoti „Busturą“ steigiant dukterinę įmonę. Tai užtruktų apie 6 mėnesius, tačiau tokiu atveju lengviau būtų išskaidyti žmones, perduoti turtą.
Meras A. Visockas iškart ėmė gąsdinti, kad tektų stipriai branginti miesto pervežimo bilietus, jei būtų nuspręsta išlaikyti viską, kaip yra dabar. Įstatymai Savivaldybę įpareigoja organizuoti miesto pervežimus, tai meras mano, kad „Busturui“ tokios veiklos ir užtektų.
V. Seirackas pripažino, kad su profsąjungomis šių planų dar nederino, tačiau darbuotojams užsiminė, jog toks scenarijus galimas. „Miestas nebegali traukti autobusų stoties ir tolimųjų maršrutų. Atsisakius šių išlaidų, mes kasmet galėtume nupirkti po naują miesto autobusą, kurį dabar praktiškai atiduodame prekybos centrui“, – sakė įmonės vadovas.
A. Visockas pareiškė, kad miestas turi dvi pačias blogiausias sutartis – dėl Šiaulių arenos veiklos ir dėl autobusų stoties nuomos. Meras klausė, ar yra alternatyva, kur ekonomiškai naudingai iškelti autobusų stotį. „Autobusų stotis kabo ant miesto. Jei sugebėsime parduoti su tokia sutartimi, kad pirkėjas prižiūrės stotį ir padengs visus kaštus, puiku. Jei ne, vis tiek turėsime autobusų stotį mieste turėti“, – priminė miesto vadovas. Politikai prisiminė, kad statybų metu stotis buvo perkelta į laikiną vietą ir ten funkcionavo visai neblogai.
„Direktoriau, turite labai aiškiai pasakyti, ką mums daryti. Jūs esate visiškas viršininkas ir mums sakote: šitą situaciją matau taip ir jūs, Taryba, turite priimti tokį sprendimą“, – kaip prastas mokinys prašė direktoriaus pasufleruoti G. Lukošaitis.
Buvo sutarta, kad diskutuoti nebėra kada, nes kiekvienas mėnuo neša nuostolių. Galimus sprendimų variantus V. Seirackas įpareigotas pristatyti Tarybos komitetams, o rugsėjo pradžioje Taryba jau turi priimti sprendimą.
„Pristatęs situaciją jūs būsite atlikęs direktoriaus pareigą. Jei nebus jokio sprendimo, vadinasi, jūs viską žinote, neatliekate pareigos, kas tada. Niekur nevedanti situacija“, – politinį sprendimą nuo savo galvos meras A. Visockas patogiai perkėlė „Busturo“ generaliniam direktoriui.
Neoficialiuose pokalbiuose politikai patvirtino, kad „Busturo“ tolimaisiais pervežimais domisi kitos tokią veiklą šalyje pelningai vykdančios privačios įmonės.

„Busturo“ generalinis direktorius V. Seirackas įpareigotas „pasufleruoti“ miesto politikams, kokį sprendimą turėtų priimti dėl tolimesnės įmonės ateities.
Dovydo STAPONKAUS nuotr.



