Sostinės V. Kudirkos aikštėje vakar keletas kultūrinės žiniasklaidos redaktorių ir jų bičiulių surengė simbolinę akciją „Pernykštis sniegas“. Akcijos dalyviai kastuvais sniegą permetinėjo iš vienos vietos į kitą ir atgal, taip primindami, kad valdžios žmonių požiūris į kultūrą ir paramą jai, ypač kultūros spaudai, išlieka toks pat absurdiškas, kaip ir sniego kasimas iš vienos vietos į kitą.
Sniego kasti ėmėsi akcijos iniciatoriai – mėnraščio „Metai“ redaktorius Antanas Šimkus, „Šiaurės Atėnų“ redaktorė Giedrė Kazlauskaitė ir „Literatūros ir meno“ redaktorius Gytis Norvilas.
Valdžios neveiklumas verčia kultūros spaudą badauti
Kaip „Šiaulių naujienoms“ sakė Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas, absurdiškas valdžios požiūris į kultūros spaudą yra ne vien rašytojų reikalas – tai liečia visus kultūros žmones.
„Iš tikrųjų situacija yra tokia, kad kultūros leidiniai, kuriuos turėtų remti Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas, šiuo metu tiesiog badauja dėl to, kad ten vyksta įvairios reorganizacijos. Sausis jau įpusėjo, o net nepaskelbtas konkursas dėl kultūros leidinių rėmimo. Gal kai kas ir gali išgyventi be rėmimo, bet, pavyzdžiui, savaitraščiai turi atsiskaityti su spaustuvėmis ir su savo autoriais, ir jie funkcionuoja nebegalėdami funkcionuoti. Čia yra tiesiog, mūsų supratimu, skandalinga situacija“, – sako A. A. Jonynas. Žinoma, paties fondo dėl susidariusios situacijos nereikėtų kaltinti. Tačiau valstybės institucijų, pasak Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko, nesuderintas darbas pastato į tokią vietą spaudos kultūrinius leidinius, kad šie praktiškai turi funkcionuoti be pinigų. „Tai yra katastrofiška“, – mano Antanas A. Jonynas.
Pasirodo, panaši vėlavimo situacija kartojasi kasmet, tačiau šiemet, pasak pirmininko, tiesiog peržengtos visos ribos. Visa kultūrinė spauda iki šiol ne tik kad nėra gavusi finansavimo 2016 metams, bet net nepaskelbtas konkursas rėmimui. Štai jeigu konkursas bus paskelbtas sausio pabaigoje, kol ir šis įvyks, ir dar kiti procesai pasistūmės, tai ir vasara ateis. „Kaip įmanoma leisti, sakysime, savaitinį žurnalą, jeigu tu pusę metų neturi visiškai jokių pinigų. Tai praktiškai yra kultūrinės spaudos sužlugdymas“, – teigia A. A. Jonynas.
Apskritai kultūros pozicijai tarp visų kitų Lietuvai svarbių pamatų tikriausiai pritartų kone dauguma: valdžios aukštybėse įsivaizduojama, kad kultūra gali būti paskutinėje vietoje, pakentėti, palaukti. „Turėtumėme suprasti, kad jeigu kultūros žurnalai, laikraščiai, internetiniai portalai užsidarys, tai jie ir neatgims, o jeigu atgims, atgimimui reikės kelerių metų. Tai yra labai pavojinga situacija kultūrai, nors galbūt ji įsivaizduojama be tų kultūros leidinių. Bet iš tikrųjų kultūra be jų negali funkcionuoti. O jei ji nefunkcionuoja, be jos nefunkcionuoja ir valstybė. Galų gale kam mes turime tą nacionalinę valstybę, jeigu ji nesirūpina mūsų nacionaline kultūra?“ – klausia A. A. Jonynas.
Kultūros biurokratai turėjo visus metus
Anot akcijoje dalyvavusio leidinio „Literatūra ir menas“ redaktoriaus G. Norvilo, kultūrinė spauda yra, liaudiškai tariant, palikta ant ledo. Ta pati situacija kartojasi daug metų, tad akcijoje bandyta ironizuojant imituoti beprasmiu „kafkišku“ sniego kasimu pačių kultūros biurokratų darbą. „Nuostatams paskelbti, paruošti, patvirtinti, parengti jie turėjo visus metus. Ir tos gražios kalbos vyko lygiai prieš metus, buvo daug žadama, bet realių žingsnių nebuvo atlikta. Tad šia akcija bandome žaisti, nes visi normalaus kalbėjimo būdai, mūsų galva, yra išsemti“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė G. Norvilas.
Pasiteiravus, kas gi turėtų prisiimti atsakomybę, leidinio „Literatūra ir menas“ redaktorius išvardija visą grandinę tų, kurie „dirbo“ prie popierių.
Grandinėje – Kultūros ministerija, Teisingumo ministerija, kuri konkurso nuostatus turėjo tvirtinti, o ir Seimas su visais dviem nuostatus svarsčiusiais komitetais. Ir paskui – vėl Kultūros ministerija tobulinti nuostatų, tada ta pati Teisingumo ministerija, kol nuostatų virškinimas baigėsi ir produktas pateko į Vyriausybės rankas. Finišas turėtų būti pasiektas jau šį trečiadienį.
„Noriu pasakyti, kad valdininkai, tarnautojai, kurie turi tarnauti pačiai kultūrai, nebūtinai jai, bet visiems, to darbo nepadaro, jie savo algų neužsidirba“, – pareiškia G. Norvilas.
